Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas G. B. 2017-03-01 Vilniaus apygardos administraciniam teismui elektroninių ryšių priemonėmis per EPP padavė skundą, prašydamas įpareigoti atsakovę Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) nedelsiant, per vieną darbo dieną ar kitą protingą teismo nustatytą terminą, atsakyti į pareiškėjo 2017-01-26 skundą.

Paaiškino, kad gavęs atsakovės 2017-01-24 raštą Nr.(13.4-38-2) R-459 „Dėl informacijos pateikimo apie S. B.“, kreipėsi į VMI su skundu, prašydamas pateikti turimą informaciją, įskaitant patį pranešimą, taip pat surinkti ir išsaugoti visus su pranešimu susijusius įrodymus, reikiamus teisėsaugai, bei nutraukti dėl pranešimo pradėtus veiksmus. Pareiškėjo teigimu, atsakovė pareiškėjo skundo įstatymo nustatytais terminais neišnagrinėjo ir pareiškėjui neatsakė, tokiu būdu pažeisdama jo teises, kylančias iš Konstitucijos nuostatos, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, be kita ko, teisę gauti administracinės procedūros sprendimą. Atsakovė, negalėdama įstatymo nustatyta tvarka pateikti prašomos informacijos, privalėjo kuo greičiau raštu atsakyti pareiškėjui ir motyvuotai paaiškinti priežastis, kodėl tokių veiksmų atlikti negali. Atsakovės vilkinimas atlikti veiksmus daro žalą pareiškėjui, kadangi jis, neturėdamas tikslios informacijos apie jo vardu pateiktą melagingą pranešimą, negali įvertinti galimo nusikaltimo ar pažeidimo reikšmingumo, suformuluoti pagrįsto skundo teisėsaugos institucijoms, apginti savo ir šeimos narių teises ir teisėtus interesus, taip pat patiria darbo, laiko, susisiekimo ir kitų sąnaudų ir išlaidų.

Pareiškėjo teigimu, VMI 2017-02-02 raštas Nr. (13.2-38) R-739 „Dėl informacijos perdavimo“ nėra administracinės procedūros pagal pareiškėjo skundą sprendimas, nes: 1) raštas yra adresuotas kitam asmeniui, o pareiškėjui siųstas tik žiniai; 2) raštu yra perduodamas įvertinti melagintas pranešimas su susijusiais dokumentais, o ne pareiškėjo skundas; 3) rašte nepasisakoma dėl pareiškėjo prašymų – nei pateikiama prašoma informacija, nei motyvuotai atsisakoma ją pateikti pareiškėjui; 4) pareiškėjo skundą pagal kompetenciją privalu nagrinėti atsakovei, nes skundas yra susijęs su melagingu pranešimu, kurio pagrindu VMI faktiškai atliko ir ketino atlikti veiksmus pagal kompetenciją; 5) rašte nėra kitų administracinės procedūros spendimui būdingų elementų, pvz., apskundimo tvarkos.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad VMI negalėjo pateikti pareiškėjui visos su gautu pareiškimu susijusios informacijos, nes tokiu atveju būtų pažeisti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 38 straipsnyje įtvirtinti imperatyvūs reikalavimai – neatskleisti mokesčių administratoriui pateiktos informacijos. Atsakovė nurodė, kad gavusi pareiškėjo skundą dėl VMI 2017-01-24 rašto Nr. (13.4-38-2) R-459, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 23 straipsnio 4 punktu, nepraleidus teisės aktuose įtvirtinto termino, persiuntė pareiškėjo 2017-01-26 skundą su medžiaga Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir apie tai informavo pareiškėją, nes atsakovės teigimu, VMI nėra suteikti įgaliojimai vertinti skunde nurodyto pobūdžio veiksmus. Atsakovės teigimu, VMI vadovavosi teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais, laikėsi nustatytos tokio pobūdžio skundų perdavimo įgaliotoms institucijoms tvarkos bei nepraleido VAĮ įtvirtintų terminų, todėl pareiškėjo teiginiai dėl VMI prie FM vilkinimo atlikti veiksmus yra nepagrįsti.

Atsakovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

Skundas netenkintinas.

Bylos duomenims nustatyta, kad VMI 2016-12-29 gautas pranešimas, pasirašytas G. B. vardu, kuriame nurodoma, kad S. B., Vilniaus 2-osios advokatų kontoros advokatė, slepia mokesčius, dalį pajamų gauna grynaisiais ir jų neapskaito, yra įsigijusi turto, kurio negalėtų pateisinti savo gaunamomis pajamomis. Raštu informuojama, kad kontoroje yra išnaudojami advokato padėjėjai, su jais atskaitoma dažniausiai grynaisiais pinigais, neforminant darbo santykių. Pranešime prašoma nedelsiant patikrinti šią pilietę ir, esant pažeidimams, griežtai nubausti.

Atsakovė 2017-01-24 raštu Nr. (13.4-38-2) R-459 „Dėl informacijos pateikimo apie S. B.“ G. B. padėkojo už pateiktą informaciją apie S. B. galimai vykdomus mokesčių teisės aktų pažeidimus. Nurodė, kad ši informacija bus įvertinta kartu su kita apie minėtą asmenį turima informacija bei priimti atitinkami sprendimai dėl kontrolės veiksmų, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimams.

Pareiškėjas 2017-01-25 skundu kreipėsi į atsakovę, nurodydamas, kad 2017-01-25 9 val. 29 min. skambino moteris, teigusi esanti iš mokesčių inspekcijos, tačiau atsisakiusi prisistatyti – nurodyti vardą, pavardę, pareigas. Skunde prašoma: 1) patvirtinti arba paneigti, kad VMI darbuotoja skambino pareiškėjui; 2) jeigu skambino, tai paaiškinti – kas (vardas, pavardė, pareigos, įgaliojimai) skambino, kodėl trukdė pareiškėjui, kodėl atsisakė prisistatyti; 3) jeigu skambino – neskambinti ir netrukdyti, kai atsisakoma prisistatyti, nurodant vardą, pavardę, pareigas ar kitus juridinio asmens valdymo organo suteiktus įgaliojimus.

Pareiškėjas 2017-01-26 skundu kreipėsi į VMI nurodydamas, kad jis nei 2016-01-29, nei kada anksčiau neteikė VMI ar kitai valdžios įstaigai jokio pranešimo ar informacijos, susijusios su S. B..

Atsakovė 2017-02-02 raštu Nr. (13.2-38) R-739 „Dėl informacijos perdavimo“, vadovaudamasi MAĮ 30 straipsniu, perdavė įvertinimui pagal kompetenciją Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui informaciją su dokumentais apie VMI gautą galimai kito asmens vardu pateiktą pranešimą.

Atsakovė 2017-02-03 raštu Nr. (14.5-20) R-759 „Dėl informacijos pateikimo“, atsakydama į pareiškėjo 2017-01-25 skundą, nurodė, kad atlikus patikrinimą, nustatė, jog 2017-01-25 pareiškėjui skambino VMI Atrankos ir paramos auditui departamento II skyriaus Atrankos poskyrio vyriausioji specialistė I. Z., siekdama pasitikslinti informaciją dėl atsakymo į pranešimą pateikimo. Atsiprašė, kad VMI valstybės tarnautoja pokalbio metu nenurodė savo vardo, pavardės ir pareigų. Informavo, kad VMI valstybės tarnautoja pakartotinai supažindinta su pagrindiniais bendravimo su mokesčių mokėtojais reikalavimais.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2017-04-12 tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-28073-17 priėmė nutarimą, kuriame nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes šiuo atveju nėra nusikalstamos veikos numatytos LR BK 300 str. „Dokumentų suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas“ sudėties.

Byloje yra kilęs ginčas dėl pagrindo įpareigoti atsakovę Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsakyti į pareiškėjo pateiktą skundą.

Šiuo atveju ginčui spręsti turi būti taikomas MAĮ, reglamentuojantis mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas. Taip pat ginčui aktualios Asmenų aptarnavimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklės, reglamentuojančios fizinių ir juridinių asmenų aptarnavimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, bei jų prašymų/ pranešimų/ skundų registravimo, nagrinėjimo ir atsakymų rengimo tvarką. Nagrinėjamos bylos atveju taip pat taikytinos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos.

Asmenų aptarnavimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2007-12-17 įsakymu Nr. VA-77 „Dėl Asmenų aptarnavimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 30.3 p. nustatyta, kad gavus asmens pranešimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 114 straipsnio nuostatomis, pagal VMI turimą informaciją, yra vertinamas pateikiamos informacijos pagrįstumas ir sprendimas dėl jos patikrinimo, taikytinų poveikio priemonių bei jų taikymo laiko yra priimamas, atsižvelgiant į galimų pažeidimų, apie kuriuos pranešama, mastą ir poveikį valstybės biudžeto pajamoms. <...> Asmuo, pateikęs pranešimą, apie jo pranešimo pagal VMI kompetenciją nagrinėjimą informuojamas, nepažeidžiant asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, taip pat įstatymų saugomų valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų paslapčių apsaugos reikalavimų ir laikantis kituose teisės aktuose numatytų apribojimų ir draudimų, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos.

MAĮ 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija apie mokesčių mokėtoją, pateikta mokesčių administratoriui, turi būti laikoma paslaptyje ir naudojama tik teisėtiems tikslams. MAĮ 38 straipsnio 2 d. nustatyta, kokia informacija nelaikoma paslaptyje: 1) mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris, taip pat atskirų mokesčių mokėtojų registrų, duomenų bazių mokesčių mokėtojams suteikti identifikaciniai numeriai; 2) įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą ir į kitus šios dalies 1 punkte nurodytus registrus bei duomenų bazes datos, taip pat išregistravimo datos; 3) mokesčių mokėtojo – juridinio asmens sumokėtų (įskaitytų) mokesčių suma; 4) mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos suma; 6) informacija, susijusi su mokesčių teisės aktų pažeidimais, kai mokesčių mokėtojo kaltė už mokesčio įstatymo pažeidimus įrodyta; 7) kita pagal Lietuvos Respublikos įstatymus paslaptimi nelaikoma informacija. Šią informaciją mokesčių administratorius gali paskleisti be mokesčių mokėtojo sutikimo ar žinios. Jei įstatymai nenustato ko kita, mokesčių administratoriaus turimos nelaikomos paslaptimi informacijos apie mokesčių mokėtoją paskleidimo tretiesiems asmenims atvejus, būdus, mastą ir tvarką pagal savo kompetenciją nustato centrinis mokesčių administratorius (MAĮ 38 str. 3 dalis). Pagal MAĮ 39 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas informacija apie mokesčių mokėtoją gali būti pateikta teismams, teisėsaugos, kitoms valstybės įstaigoms bei institucijoms, kriminalinės žvalgybos subjektams ir kitiems asmenims įstatymų nustatytais atvejais, kai tai būtina jų funkcijoms atlikti, o kitiems asmenims, kai mokesčių mokėtojas raštu prašo arba sutinka (neprieštarauja), kad informacija būtų paskleista (MAĮ 39 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš teisinio reglamentavimo matyti, kad teisės aktuose mokesčių administratoriui yra įtvirtinti imperatyvūs reikalavimai neatskleisti informacijos apie mokesčių mokėtoją, pateiktą mokesčių administratoriui informaciją laikyti paslaptyje ir naudoti tik teisėtiems tikslams. Pareiškėjo prašoma pateikti informacija nepatenka į MAĮ 38 straipsnio 2 dalyje nustatytą sąrašą informacijos, kuri nelaikoma paslaptyje. Be to, keliamo ginčo atveju, MAĮ 39 straipsnio 1 dalies 4 ir 9 punktų nuostatos imperatyviai nustato atvejus, kokiais atvejais ir kokiems subjektams informacija apie mokesčių mokėtoją gali būti paskleista.

Tuo tarpu, VAĮ 23 straipsnio 4 dalyje (redakcija galiojusi 2017 m. sausio 26 d. skundo nagrinėjimo metu) nustatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2017-01-26 skundu kreipėsi į VMI, nurodydamas, kad jis nei 2016-01-29, nei kada anksčiau neteikė Valstybinei mokesčių inspekcijai ar kitai valdžios įstaigai jokio pranešimo ar informacijos, susijusios su S. B.. Pareiškėjo 2017-01-26 skunde prašoma: 1) pateikti visą turimą informaciją, susijusią su 2016-12-29 pranešimu, į kurį buvo atsakoma VMI prie FM 2017-01-24 raštu Nr. (13.4-38-2) R-459, įskaitant pranešimo nuorašą ir paaiškinimą, kokiomis ryšio priemonėmis jis buvo gautas; 2) surinkti ir išsaugoti visus įrodymus, susijusius su 2016-12-29 pranešimu ir jo gavimu, kurie bus būtini teisėsaugos įstaigoms, į kurias kreipsis pareiškėjas gavęs prašomą informaciją; 3) nepaisyti melagingo 2016-12-29 pranešimo, kurio pareiškėjas neteikė, ir nutraukti rašte minimus kontrolės veiksmus, sekusius po melagingo pranešimo. Atsakovė, vadovaudamasi MAĮ 30 straipsniu, reglamentuojančiu bendradarbiavimą su kitomis Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės įstaigomis ir institucijomis, perdavė Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui informaciją apie VMI gautą galimai kito asmens vardu pateiktą pranešimą, pridėdama visą turimą medžiagą. Vertinant 2017-01-26 skundo motyvus, kad pareiškėjas neigia teikęs 2016 m. sausio 29 d. pranešimą, darytina išvada, kad mokesčių administratoriui kilus abejonėms dėl galimai nusikalstamos veikos – pasinaudojimo kito asmens vardu, VMI negalėjo savarankiškai pradėti administracinės procedūros ir medžiagą persiuntė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, nes VMI nėra suteikti įgaliojimai vertinti nusikalstamo pobūdžio veiksmus. Teismo vertinimu, VMI pagrįstai ir teisėtai, nepraleidusi teisės aktuose nustatytų termino, persiuntė visą susijusią informaciją Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir apie tai informavo pareiškėją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentas, kad 2017-01-26 skundo klausimai susiję, su atsakovės kompetencija, atmestini kaip nepagrįsti, nes, kaip jau minėta anksčiau, VMI neturi teisės vertinti nusikalstamo pobūdžio veiksmų. Taip pat VMI negalėjo pateikti pareiškėjui visos turimos informacijos, susijusios su 2016-12-29 pranešimu, į kurį buvo atsakoma VMI 2017-01-24 raštu Nr. (13.4-38-2) R-459, įskaitant pranešimo nuorašą ir paaiškinimą kokiomis ryšio priemonėmis jis buvo gautas, nes būtų pažeisti teisės aktuose įtvirtinti imperatyvūs reikalavimai – neatskleisti mokesčių administratoriui pateiktos informacijos.

Pažymėtina, kad mokesčių administratorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, privalo nepažeisti mokesčių mokėtojo teisių, tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų, užtikrinti informacijos apie mokesčių mokėtoją slaptumą, naudotis savo teisėmis tik tiek, kiek tai susiję su jam pavestomis funkcijomis, kt. (MAĮ 32 straipsnis). Tai siejasi su įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia principais, taikomais viešojo administravimo subjektams, reiškiančiais, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti VAĮ išdėstytus teisinius pagrindus, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų (VAĮ 3 straipsnis). Šie principai siejami su mokesčių mokėtojo teisėmis, numatytomis MAĮ 36 straipsnyje.

Pastebėtina, kad atsakovės 2017-02-02 raštas Nr. (13.2-38) R-739 „Dėl informacijos perdavimo“ paneigia pareiškėjo argumentus, kad atsakovė pareiškėjo skundo įstatymo nustatytais terminais neišnagrinėjo ir pareiškėjui neatsakė, todėl šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjo argumentai, kad atsakovės vilkinimas atlikti veiksmus daro žalą pareiškėjui, kadangi jis neturėdamas tikslios informacijos apie jo vardu pateiktą melagingą pranešimą negali įvertinti galimo nusikaltimo ar pažeidimo reikšmingumo, suformuluoti pagrįsto skundo teisėsaugos institucijoms, apginti savo ir šeimos narių teises ir teisėtus interesus, patiria darbo, laiko, susisiekimo ir kitų sąnaudų ir išlaidų, taip pat nepagrįsti, nes, kaip jau buvo minėta anksčiau, atsakovė 2017-02-02 raštu Nr. (13.2-38) R-739 „Dėl informacijos perdavimo“ perdavė visą turimą medžiagą Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, apie tai informavo pareiškėją, išsiųsdama jam rašto kopiją, todėl pareiškėjas gavo visą prašomą informaciją, o VMI jokių neteisėtų ar viršijančių kompetenciją veiksmų neatliko. Iš 2017-02-02 rašto Nr. (13.2-38) R-739 „Dėl informacijos perdavimo“ turinio matyti, kad pareiškėjui nurodytos aplinkybės, susijusios su 2016-12-29 pranešimu, t. y. paaiškinta kieno vardu pranešimas buvo teiktas ir dėl kokio konkretaus asmens, taip pat nurodyta kokie tolimesni veiksmai buvo atlikti. Pareiškėjui informacija pateikta ta apimtimi, kuria mokesčių administratoriui leidžia Mokesčių administravimo įstatymas. Kadangi VMI pateikta informacija galėjo būti pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, VMI, vadovaudamasi MAĮ 30 straipsniu, reglamentuojančiu bendradarbiavimą su kitomis Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės įstaigomis ir institucijomis, gautą informaciją perdavė Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, apie tai pareiškėjas 2017-02-02 raštu taip pat informuotas. Todėl įvertinus šiuos duomenis matyti, kad įpareigoti VMI dar kartą atsakyti į pareiškėjo 2017-01-26 skundą nėra teisinio pagrindo, nes prašomą informaciją VMI, neperžengdama savo kompetencijos ribų, pateikė pareiškėjui 2017-02-02 raštu Nr. (13.2-38) R-739 „Dėl informacijos perdavimo“. Faktas, jog pagrindinis 2017-02-02 rašto Nr. (13.2-38) R-739 „Dėl informacijos perdavimo“ gavėjas buvo Vilniaus apskrities vyriausias policijos komisariatas šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes pareiškėjui buvo išsiųsta šio rašto kopija.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovė VMI prie FM vadovavosi teisės aktais įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, laikėsi teisės aktuose nustatytos skundų perdavimo įgaliotoms institucijoms tvarkos bei nepraleido VAĮ nustatytų terminų, todėl pareiškėjo skundas dėl įpareigojimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos nedelsiant, per vieną darbo dieną ar kitą protingą teismo nustatytą terminą, atsakyti į pareiškėjo 2017 m. sausio 26 d. skundą atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo G. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.