Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-159/2006 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.5.2; 1.2.4.3; 2.1.12.2.3.2 (S)

2006 m. kovo 2 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. ir jo gynėjo advokato Alberto Trumpulio apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su 2005 m. gegužės 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistojo M. B. Valstybinei ligonių kasai priteista 12724,40 (dvylika tūkstančių septyni šimtai dvidešimt keturi litai 40 centų) litai, A. K. - 5830 (penki tūkstančiai aštuoni šimtai trisdešimt) litų. Iš dalies patenkintas A. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteista iš nuteistojo M. B. 50000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir K. D., bet dėl jo nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2004 m. spalio 31 d., 23 val., iki 2004 m. lapkričio 1 d., 2.25 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia medine lazda sudavė nukentėjusiajam A. K. ne mažiau kaip du kartus į galvą, padarydamas A. K. pakaušio srities sumušimą su įspaustiniais skeveldriniais pakauškaulio žvyno lūžiais, kietojo galvos dangalo sužalojimais, smegenų sumušimu ir sunkaus laipsnio sukrėtimu, tuo sukeldamas A. K. sunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Nuteistasis M. B. apeliaciniu skundu prašo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalies į 136 straipsnį ir sušvelninti paskirtą bausmę. Apeliantas teigia, jog teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu. Teisėjų kolegija konstatavo, kad A. K. su draugais, važiuodami ieškoti kaltininko, pasiėmė beisbolo lazdas savigynai. Tačiau, apelianto manymu, A. K. ir jo draugai iš anksto buvo suplanavę atkeršyti už sudaužytą stiklą, jų ginklai nebuvo skirti savigynai, mesdami lazdą į bėgantį nuo jų K. D., patys išprovokavo konfliktą, pirmi panaudojo fizinį smurtą. Anot apelianto, jis buvo išsigandęs, nes A. K. su savo draugais buvo apsiginklavę beisbolo lazda, kuri skirta smūgiuoti, ir šaunamuoju ginklu. Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, kad K. D. negrėsė joks pavojus, nes iš K. D. parodymų matyti, kad A. K. naudojo smurtą prieš K. D., jam sukinėjo rankas. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo nepilnametis, prisipažino įvykdęs nusikaltimą.

Nuteistojo M. B. gynėjas advokatas Albertas Trumpulis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 311, 312, 313, 325, 326, 327, 328, 329 straipsniais, prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2005-12-09 nuosprendį dėl M. B., jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos BK 136 straipsnį ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. A. K. priteisto turtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 1281 lito, ženkliai sumažinti priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Gynėjas mano, kad nuosprendis keistinas, nes teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normą, netinkamai įvertino M. B. veiksmus, įvykio metu susidariusią situaciją, kaltinamojo emocinę būseną, didelį susijaudinimą dėl nukentėjusiojo panaudoto smurto prieš K. D. Gynėjas teigia, kad teisminio nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, kad M. B. klubo ,,Relax“ apsaugos darbuotojų buvo sumuštas (šią aplinkybę patvirtino M. B. ir K. D.), kad K. D. išmušė A. K. automobilio langą, kad A. K. su draugais G. K., A. S., T. G., J. Č. ieškojo asmens, išmušusio automobilio langą. Tuo tikslu jie sėdo į automobilį ir Rotušės aikštėje sustabdė keturis vaikinus: K. D., M. B., M. K. ir G. K. Nustatyta, kad vaikinai, išlipę iš mašinos, turėjo dvi lazdas ir pistoletą. K. D., išsigandęs vaikinų, nubėgo, jį nusivijo J. Č., rankoje turėdamas beisbolo lazdą, kurią jis metė į nubėgantįjį ir K. D. kliuvo lazda. Tarp vaikinų kilo ginčas. A. K. ir A. S. sėdo į automobilį ir nusivijo K. D. J. Č. grįžo prie kitų vaikinų, pasiėmęs lazdą, kurią iš jo atėmė M. B. A. K. ir A. S. pamatė K. D. sėdantį į taksi automobilį, jie traukė K. D. iš taksi automobilio, norėjo pasisodinti į savo automobilį, pastarasis priešinosi, ištrukęs iš A. K. bei A. S. rankų, pabėgo, tačiau A. K. ir A. S. jį vėl pasivijo ir už rankų bandė nuvesti į savo automobilį. K. D. priešinosi, purškė dujas. Visa tai matė M. B., kuris parodė, kad K. D., ištrukęs iš A. K. ir A. S. rankų, nubėgo, A. K. bėgo jo link, M. B. suprato, kad A. K. K. D. sumuš, todėl turėta beisbolo lazda trenkė A. K. per galvą, pastarajam nugriuvus, dar kartą sudavė į galvą. Anot gynėjo, įvykio aplinkybės rodo bei kaltinamieji, liudytojai parodė, kad tarp dviejų vaikinų grupių buvo konfliktinė situacija. A. K. ir A. S. naudojo prieš K. D. jėgą, smurtą, šie jų veiksmai buvo neteisėti. Jų elgesį matė M. B., tai jį labai sujaudino. Smurtas buvo panaudotas prieš jo draugą, be to, jis matė kitus A. K. ir A. S. draugus, apsiginklavusius lazdomis ir pistoletu. Esant šioms aplinkybėms, apeliantas daro išvadą, kad M. B. labai sujaudino neteisėtas nukentėjusiojo elgesys prieš draugą. Apeliantas pažymi, kad teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, ar M. B. veiksmai atlikti fiziologinio afekto būsenoje, ar nepilnametis M. B. įvykio metu galėjo būti labai susijaudinęs dėl A. K. veiksmų. Apelianto nuomone, perkvalifikavus M. B. veiksmus į Lietuvos Respublikos BK 136 straipsnį, turėtų būti sušvelninta jam paskirta bausmė, kadangi nusikaltimas yra apysunkis, asmuo yra jauno amžiaus, nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu, didelę auklėjamąją reikšmę jam turėjo teismo procesas, laikas, praleistas suėmime. M. B. kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi. Šios aplinkybės rodo, kad M. B. galima pataisyti ir perauklėti neizoliuojant nuo visuomenės, bausmės tikslai gali būti pasiekti be laisvės atėmimo bausmės, jam turėtų būti pritaikytas Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnis. Gynėjas mano, kad iš M. B. nepagrįstai priteista 5830 litų suma turtinei žalai atlyginti, nes nepateikti žalos dydį pagrindžiantys įrodymai. Dokumentais pagrįsta tik padaryta 1281 lito žala, todėl tokia apimtimi ir galėjo būti patenkinta civilinio ieškinio dalis turtinei žalai atlyginti. Be to, iš M. B. priteista pernelyg didelė pinigų suma neturtinei žalai atlyginti, nes M. B. neturi pajamų, jį patį išlaikė močiutė. Anot gynėjo, nėra pagrindo tikėtis, kad, atlikęs bausmę, įgys profesiją ir gaus atlyginimą, leidžiantį save išlaikyti ir atlyginti turtinę žalą bei 50000 litų neturtinę žalą. Priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka M. B. turtinės padėties, jo galimybių bei protingumo ir teisingumo kriterijų.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus patenkinti, o nukentėjusioji ir prokuroras prašė šiuos skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismo posėdyje ištirtais įrodymais, teisingai nustatė, kad M. B. sunkiai sutrikdė sveikatą A. K. Ši aplinkybė apeliaciniuose skunduose ir neginčijama, tačiau teigiama, kad tokį nuteistojo elgesį iššaukė neteisėti paties nukentėjusiojo veiksmai. Su tuo sutikti nėra pagrindo. Nukentėjusysis A. K. veikė teisėtai. Lietuvos Respublikos BK 29 straipsnyje nustatyta, kad asmuo neatsako už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kaltinamųjų bei liudytojų parodymais pagrįstai nustatė, kad K. D. išdaužė nukentėjusiajam A. K. priklausančio lengvojo automobilio XXXXXXXX šoninį stiklą ir A. K. su dar keturiais draugais sėdo į savo automobilį ir važiavo ieškoti kaltininko. Įstatymas nedraudžia sulaikančiajam asmeniui pačiam siekti sulaikyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, neįpareigoja kreiptis pagalbos į kitus asmenis, valdžios institucijas. Asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas yra kiekvieno asmens teisė. Neleistino smurto A. K., bandydamas sulaikyti K. D., nevartojo. Liudytojas G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ,,jam, M. B., M. K. ir K. D. po vakarėlio einant namo, juos sustabdė su automobiliu, kuriam K. D. išdaužė stiklą, atvažiavę penki vaikinai. (...) Vienas, turėjęs beisbolo lazdą, paklausė, kas išdaužė automobilio stiklą, o K. D. prisipažino ir ėmė bėgti, paskui jį nubėgo du vaikinai, o kiti trys liko stovėti.“ Tai rodo, kad buvo visa baudžiamajame įstatyme numatytų sąlygų, reglamentuojančių sulaikymo teisėtumą ir pagrįstumą, visuma: buvo sulaikomas nusikalstamą veiką padaręs asmuo; tas asmuo vengė sulaikymo, sulaikomam asmeniui nebuvo padaryta žala. Tai paneigia apelianto M. B. argumentą, kad A. K. ir jo draugai iš anksto buvo suplanavę atkeršyti už sudaužytą stiklą, patys išprovokavo konfliktą. Taigi, sulaikydamas K. D., nukentėjusysis A. K. veikė teisėtai. Tai, kad dar prieš išmušant nukentėjusiojo automobilio lango stiklą tarp M. B. ir klubo ,,Relax“ apsaugos darbuotojų buvo kilęs konfliktas, nukentėjusiojo veiksmų siekiant sulaikyti K. D. vertinimo neįtakoja, nes tai tiesiogiai nesisiję dalykai.

Apelianto M. B. gynėjo advokato Alberto Trumpulio teiginys, kad M. B. labai sujaudino nukentėjusiojo A. K. veiksmai prieš jo draugą K. D., nėra pagrįstas. Lietuvos Respublikos BK 136 straipsnyje numatyta, kad už sunkų sveikatos sutrikdymą labai susijaudinus atsako asmuo, kuris sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio. M. B. veika negali būti perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos BK 136 straipsnį, nes nėra šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių. Byloje nustatytos aplinkybės nepagrindžia teiginio, kad M. B. nusikaltimą galėjo padaryti būdamas staiga labai susijaudinęs: nukentėjusysis A. K. veikė teisėtai, asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymo situacijoje, be to, tuo metu, kai kaltinamasis M. B. A. K. lazda davė per galvą, K. D. jau buvo nukentėjusiojo paleistas ir nuėjęs link M. K., M. B. ir G. K. Šią aplinkybę įrodo K. D. bei liudytojo A. S. parodymai teisiamojo posėdžio metu (b. l. 31-32, 71-72, t. 5). K. D. negrėsė joks rimtas pavojus – tokie veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jam artimą asmenį elgesys, dėl kurio gali būti staiga labai susijaudinama, jei nėra jokių ypatingų aplinkybių.

Todėl nuteistojo M. B. veika tinkamai kvalifikuota kaip Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalis numatytas nusikaltimas. Už tokią veiką įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų. Skirdamas M. B. bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat ir į jo nepilnametystę, todėl dar kartą į tai atsižvelgti, kaip to apeliaciniame skunde prašo nuteistasis, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas skirdamas jam bausmę atsižvelgė ir į tai, kad padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, į neigiamą M. B. charakteristiką, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Įvertinus visumą šių bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių M. B. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra gerokai mažesnė už įstatyme numatytos sankcijos vidurkį, nelaikytina aiškiai per griežta ir nešvelnintina.

M. B. charakterizuojamas neigiamai, prieš nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu padarymo, padarė dvi vagystes, už kurias buvo nuteistas Kauno m. apylinkės teismo 2005-05-16 nuosprendžiu (b. l. 161-162, t. 4). 2002 metais jam atsisakyta kelti baudžiamąją bylą dėl svetimo turto grobimo susitaikius su nukentėjusiuoju (b. l. 164, t. 4). Jis ne kartą baustas ir už administracinius teisės pažeidimus (b. l. 154, t. 4). Šie duomenys patvirtina, kad M. B. yra linkęs daryti įvairaus sunkumo teisės pažeidimus ir neduoda pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl nuteistojo gynėjo prašymas atidėti M. B. paskirtos bausmės vykdymą netenkintinas.

Nėra pagrįsti ir gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl civilinių ieškinių. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš M. B. priteisti 5830 litų turtinei žalai atlyginti, nors išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai pateikti ir ne visai sumai, yra teisingas. Priteista suma, atsižvelgiant į nukentėjusiosios R. K. paaiškinimus apie turėtas išlaidas, nėra per didelė. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu M. B. turtinės žalos atlyginimo dydžio neginčijo.

Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, priteisdamas civiliniam ieškovui 55000 litų vietoj prašomų 100000 litų (50000 litų iš apelianto M. B. ir 5000 litų iš nuteistojo K. D.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Paminėto straipsnio antroje dalyje nurodyta kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir CK 6.282 bei 6.283 straipsniuose nurodytais kriterijais. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiojo A. K. civilinio ieškinio dėl 100000 litų neturtinės žalos priteisimo, į minėtas aplinkybes atsižvelgė ir civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, priteisdamas iš M. B. tik pusę prašomo neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, pasekmes nukentėjusiojo sveikatai ir galimybei mokytis, kaltės formą, į Lietuvos Respublikos teismų praktiką tuo klausimu, priteistas neturtinės žalos, padarytos tyčiniu sunkiu sveikatos sutrikdymu, atlyginimas nelaikytinas per dideliu ir nemažintinas, nes tuo būtų pažeisti nukentėjusiojo asmens interesai. Dėl to, kas šiuo metu nuteistasis gali neturėti lėšų neturtinei žalai atlyginti, priteista suma nemažintina, nes ateityje dirbdamas jis gali būti pajėgus atlyginti priteistą žalą.

Dėl nurodytų motyvų tenkinti apeliacinius skundus nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

nuteistojo M. B. ir jo gynėjo advokato Alberto Trumpulio apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Teisėjai: Aloyzas Kruopys Linas Šiukšta Albinas Bielskis