Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), teista:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-24 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) paskirta bausmė - laisvės apribojimas 7 mėnesiams;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-19 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams ir 15 MGL (564 Eur) bauda, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-24 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams ir 15 MGL (564 Eur) bauda; Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-26 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą 45 paroms; 2015-05-28 paleista iš Panevėžio pataisos namų atlikus arešto bausmę;

3) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-05-07 nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-05-21 nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2019-05-30 paleista iš laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietos lygtinai prieš terminą; 2019-12-10 išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

4) Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021-04-01 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta viešųjų darbų 6 (šešiems) mėnesiams bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-07-16 nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į dviejų mėnesių laisvės apribojimo bausmę; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-01-11 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 30 parų arešto bausmę;

5) Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022-09-01 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė – areštas 8 paroms, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021-04-01 baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų 6 mėnesiams bausme, pakeista Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-01-11 nutartimi į 30 parų arešto bausmę, ir skirta galutinė bausmė – areštas 35 paroms;

6) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022-10-07 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė - laisvės atėmimas 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis ši bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022-09-01 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 4 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-07-18 nutartimi panaikintas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022-10-07 nuosprendžiu skirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųsta realiai atlikti bausmę; 2024-06-04 paleista iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo atlikus bausmę;

bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs;

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, būtent: 2024-09-19, apie 11.10 val., laiptinėje, ties (duomenys neskelbtini), laikydama rankoje peilį ir žiūrėdama tiesiai į nukentėjusiąją V. V., tyčia išsakė grasinančius žodžius: „užmušiu, papjausiu“ ir peržengusi buto durų slenkstį užsimojo rankoje laikytu peiliu ir pradėjo eiti arčiau V. V., taip grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą ir tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai V. V. pakankamą pagrindą matyti, kad grasinimas ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą gali būti įvykdytas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklausta teisme kaltinamoji L. K. kalta prisipažino ir parodė, jog 2024 m. rugsėjo 19 d. buvo L. R. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur girtavo. Prie buto priėjus nukentėjusiajai V. V., rankoje turėdama peilį, kuriuo pjaustė maistą, išėjo iš buto ir liepė V. V. eiti lauk iš namo. Galimai nukentėjusiajai pagrasino, tačiau dėl girtumo to neprisimena. Tikslo sužaloti ar nužudyti V. V. neturėjo. Pripažįsta, kad laikydama rankoje peilį atrodė grėsmingai ir nukentėjusioji galėjo išsigąsti. Labai gailisi dėl savo elgesio. Jos veiksmams įtakos turėjo girtumas, mano, kad būdama blaivi taip nebūtų pasielgusi. Prašo skirti kuo švelnesnę bausmę, nes norėtų gydytis nuo priklausomybės alkoholiui.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios L. K. visiško kaltės pripažinimo teisme jos kaltė įrodoma jos pačios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiosios V. V., liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamoji L. K. parodė, kad alkoholį vartoja jau nuo 2024 m. birželio 4 d. kiekvieną dieną. 2024-09-19 ji gėrė pas kažkokią L. R., tikslaus adreso nežino, bet buvo (duomenys neskelbtini). Kartu buvo ir pažįstamas E. M. Kartu vartojo alkoholį. Po to, maždaug 11.00 val., atėjo į L. namus jai iš matymo pažįstama moteris, vardu V., pavardės nežino. Ji jai kažką pasakė. Buvo išgėrusi, todėl supykusi ir puolė ant jos, t. y. nuo žemės, kiek pamena, iš buto pasiėmė peilį ir tuo peiliu pagrasino V., keikdamasi ir sakydama papjausianti. V. išėjo į lauką, o ji grįžo atgal į L. R. butą. Taip pasielgė dėl to, kad buvo neblaivi. Kadangi buvo neblaivi, smulkesnių įvykio aplinkybių neprisimena. Nuoširdžiai gailisi. (1 t., b. l. 165-168, 174-176).

2024-09-19 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog V. V. pareiškė, kad 2024-09-19 apie 11.10 val. būnant laiptinėje prie (duomenys neskelbtini), buto durų, duris atidarė iš matymo pažįstama moteris L., kuri buvo agresyviai nusiteikusi, rankoje laikė peilį ir demonstratyviai ranką sulenkusi per alkūnę ir užsimojusi peiliu pradėjo pulti link jos garsiai šaukdama, kad ją papjaus, užmuš; dėl tokių veiksmų patyrė realų pavojų ir grėsmę savo gyvybei, dėl ko yra labai įsibaiminusi; grasinimas nebuvo įvykdytas, nes pažįstami E. ir L. spėjo L. sulaikyti ir ją apsaugoti nuo šios moters. Šių veiksmų atlikimo metu V. V., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad 2024-09-19 apie 10.30 val. susitarė susitikti su pažįstamomis L. ir Ž. kieme prie daugiabučio, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ž. jos paprašė, kad vaikų žaidimo aikštelėje prie minėto namo pabūtų su vaiku M., kol ji su L. nueis iki Ž. vyro pakalbėti, ir ji sutiko. Po maždaug 10 minučių grįžusios Ž. ir L. jai pasakė, kad E. neina lauk iš buto, kuriame svečiuojasi ir kur pastoviai vyksta išgertuvės su pažįstamomis moterimis. Tai išklausiusi, L. ir Ž. paprašė jos nueiti iki E., ji pati tam pritarė, kad nueis ir pabendraus su juo, kad grįžtų namo pas Ž. ir vaiką, nes E. jos anksčiau klausydavo. Nuėjusi apie 11.10 val. iki minėto daugiabučio (duomenys neskelbtini) buto, kuriame E. svečiavosi, pasibeldė į duris. Niekas buto durų neatidarė. Išėjus į lauką, parėjo į laiptinę minėto (duomenys neskelbtini) buto savininkė vardu L. Ji jos paprašė, kad ją įsileistų į butą arba pakviestų E. pasišnekėti. Jis išėjo į laiptinę. Jai besišnekant su E. laiptinėje prie (duomenys neskelbtini) buto durų, duris atidarė akivaizdžiai neblaivi iš matymo pažįstama L., kuri klausėsi jų pokalbio. Jai paprašius L. uždaryti duris, ji jas uždarė, tačiau nepraėjus minutei ji duris atsidarė ir stovėjo tarpduryje su peiliu rankoje. Iš pradžių peilį laikė nuleidusi žemai rankoje, tačiau staiga ranką sulenkusi per alkūnę, ją išvadinusi necenzūriniais žodžiais, pradėjo rėkti: „užmušiu, papjausiu“ ir, peržengusi durų slenkstį, užsimojo su peiliu ir pradėjo artėti, pulti link jos. Ji vos spėjo atsitraukti, padėti keletą žingsnių atgal, kai L. pačiupo, sulaikė E. ir L., kuri stovėjo L. už nugaros buto koridoriuje, ją įstūmė į kambarį ir uždarė duris. Po šio incidento ji labai išsigando ir nuėjusi į apačią, į lauką, išsikvietė policiją. Jai atrodė, kad grasinimas, kuris buvo nukreiptas į ją ir jos gyvybę, buvo pakankamai realus ir akivaizdus, kadangi jei ne L. ir E., nebūtų spėjusi išvengti kūno sužalojimo su peiliu, kuris buvo tikras, virtuvinis, gan ilga geležte, ilgesne nei mažo virtuvinio peiliuko, iš pločio ne itin platus, daugiau požymių neįsidėmėjo. Taip pat, kiek jai yra žinoma, iš L. tokių neadekvačių veiksmų galima tikėtis, kadangi ji pastoviai vartoja alkoholį, gyvena asocialiai, taip pat teko girdėti, kad ji yra atlikusi bausmę dėl moters sumušimo. Visas veiksmas vyko laiptinėje, antrame aukšte, prie (duomenys neskelbtini) buto durų, daugiau asmenų laiptinėje nebuvo, be L. ir E.. Su L. nenori turėti jokių reikalų, su ja nebendraudavo ir nebendrauja, ją pažįsta tik iš matymo, tik nesenai sužinojo jos vardą, nes yra mačiusi, kad tokia čia yra iš programėlės (duomenys neskelbtini). Civilinio ieškinio tvarka jai išaiškinta. (1 t., b. l. 9-17).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta papildomai nukentėjusioji V. V. 2024-11-19 apklausoje parodė, kad peilis, kuriuo L. K. jai grasino, buvo virtuvinis, pilkos spalvos rankena, maždaug 15 cm ilgio. Kadangi peilis nebuvo niekuo išskirtinis, mano, kad jo neatpažintų, nes kažkokių specifinių detalių nebuvo. Dėl šio įvykio civilinio ieškinio nereikš. (1 t., b. l. 30-32).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. P. parodė, kad 2024-09-19 d. jis buvo adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus namo numerio nežino. Jis ten buvo atėjęs pas draugę L. R. į svečius. Pas ją buvo nuo ryto, vartojo alkoholinius gėrimus. Kartu su jais buvo kita pažįstama L., kurios pavardės nežino. Buvo pas L. R. jos namuose, bute. Maždaug apie pietus, tikslaus laiko nepamena, L. su L. trumpam išėjo iki sandėliuko, kuris yra lauke. Kaip jam vėliau papasakojo L. ir L., jos išėjusios į lauką sutiko ir susiginčijo su V., pavardė galimai V., mergautinė pavardė anksčiau buvo Š. Jos grįžo atgal į butą, o V. buvo kieme su jo žmona Ž. P. bei drauge L., pavardės nežino. Mano, jog žmona paprašė V., kad jį išprašytų iš L. buto, kad jis ten nebegertų. Tuomet V. priėjo prie buto durų, paprašė jo išeiti į laiptinę pakalbėti. Tuomet jis išėjo į laiptinę. Per buto duris į laiptinę išpuolė L. su peiliu rankoje ir pradėjo pulti ant V., ar kažką sakė, negirdėjo. Tuomet jis paėmė L. už rankos, įstūmė ją atgal į L. butą ir uždarė duris. Pakalbėjo su V. ir už kokių 3 min. grįžo į butą. Įvykio metu L. V. sužaloti nespėjo. (1 t., b. l. 47-50).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Ž. P. parodė, kad L., pavardės nežino, yra jos pažįstama, ji gyvena (duomenys neskelbtini). V. V. yra jos draugė. 2024 m. rugsėjo mėn. viduryje, tikslios dienos neprisimena, ji bendraudavo su savo buvusiu vyru E. P. dėl bendro vaiko. Jis kurį laiką jau vartojo alkoholį, todėl jis paprašė jos, kad ji jam padėtų, t. y. išsivestų jį iš tos vietos, kur jis gerdavo ir būdavo. Jis sakė, kad yra pavargęs ir nori grįžti namo, nebenori gerti. Žinojo, kad jis buvo pas jos pažįstamą L. R., gyv. (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, tik žino kaip ten nueiti. Tuomet, kažkurią dieną, minėtu laiku ji ir jos draugė L., pavardės nežino, gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus buto nežino, bei jos mažametis vaikas N. P. nuėjo į kiemą netoli L. R. namo. Einant sutiko kitą draugę V. V., todėl ji paprašė V. V., kad ji pabūtų lauke su jos vaiku. Kadangi ten buvo smėlio dėžė, ji paprašė, kad V. V. su vaiku pažaistų, o ji pati ir L. nuėjo pas L. R. į butą. Jos su L. bei V. buvo visiškai blaivios. Nuėjusios su L. prie L. R. buto, pabarškino į duris ir įėjo į butą, kadangi durys buvo atrakintos, jų niekas neatėjo įleisti. Įėjus pas L. R. į butą jos pamatė virtuvėje sėdintį A. P., L. R. ir L. Tuomet ji su E. pradėjo kalbėti ir kalbinti, kad jis eitų namo. E. pasakė, kad jis dar nori išgerti butelį ir tuomet tikrai eis kartu, prašė, kad jo palauktų. Nežino kodėl bet į jos ir E. pokalbį pradėjo terptis L., ji pradėjo vyti ją iš L. namų. L. stovėjo netoli išėjimo durų, kai L. pradėjo labai agresyviai elgtis, t. y. pradėjo savo galvą daužyti į sieną, kumščiais trankyti sieną ir sakė, kad jos neva kelia jai agresiją. Tuomet ji su L. apsisuko ir išėjo į lauką. Nuėjo prie V. V. ir ji jai papasakojo, kas ten įvyko. Jos nusprendė, kad gal reikia eiti V. pakalbėti su E., nes gal jis būtų paklausęs jos. Tuomet V. nuėjo viena pati pas L. R. į jos butą, o ji ir L. liko su vaiku lauke. V. grįžo už kelių minučių, pabuvo ten labai trumpai. Išgirdo laiptinėje šauksmus, pradėjo galvoti, kad vyksta kažkas negero. Ji liko stovėti su vaiku prie smėlio dėžės, o L. ėjo link namo, kuriame gyvena L. R., žiūrėti kas ten vyksta ir iš kur tie šauksmai. Tuo metu matė, kad iš laiptinės išbėgo V. V., kuri buvo išsigandusi, drebanti. V. sakė, kad L. puolė ją laiptinėje su peiliu, kad E. įlindo į tarpą, kad L. nieko nepadarytų V. V. sakė, jie visi, t. y. L. su E., sulindo atgal į butą, o V. išbėgo į lauką kviesti policijos. Tuomet atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems viską papasakojo. Kaip jai sakė vėliau V., dėl ko ant jos puolė L., ji net nesuprato, bet gal dėl to, kad ji buvo agresyvi. (1 t., b. l. 53-56).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. R. parodė, kad šių metų rugsėjo mėnesį, tikslios dienos nepamena, ji buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Pas ją į namus buvo atėję į svečius jos pažįstami, tai L. K. ir E. P. Jie buvo trise, vartojo alkoholinius gėrimus. Jei gerai pamena, kad jie jau buvo pas ją iš vakaro, pas ją nakvojo. Bet patikslina, kad ar E. P. tikrai nakvojo pas ją, nepamena, bet L. K. prieš tai nakvojo jos namuose. Jau apie pietus, tikslaus laiko neprisimena, pas ją į namus atėjo E. P. buvusi žmona Ž., pavardės nežino, su savo drauge, ar tai su V. ar tai su L., neprisimena. Jų pavardžių ji nežino. Ji, L. K. ir E. P. tuo metu sėdėjo virtuvėje, buvo labai neblaivūs. Jai atrodo, kad L. K. jas įleido į butą. Pirma į virtuvę ar koridorių įėjo Ž., jei gerai atsimena. Ji kažką sakė E., kad jis eitų namo ir tuomet L., Ž. ir E. ir galimai V. arba L., išėjo į laiptinę. Kaip jau minėjo, kuri iš jų buvo su Ž., t. y. V. ar L., šito neprisimena. Ji tik išgirdo, kad laiptinėje vyko kažkoks chaosas, t. y. kažkokie šauksmai, garsus pokalbis, tačiau kas ką sakė tikrai nepamena ir pati liko bute, niekur nieko nesikišo. Po to ji nuėjo gultis, o kai atsikėlė vėl rado namuose L., ji miegojo jos bute, E. jau nebebuvo. Kad L. K. tą dieną būtų pasiėmusi peilį ir kam nors grasinusi, ji nematė, todėl apie tai papasakoti nieko negali. Kad L. būtų buvusi labai agresyvi, kai atėjo Ž., taip pat nepamena, negali nieko komentuoti. Apie tai, kad L. galimai grasino V. peiliu, ji nieko nežino. (1 t., b. l. 59-62).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. J. parodė, kad 2024-09-19 dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, buvo kartu su draugo E. P. buvusia žmona Ž. P.. Jos, t. y. ji, Ž. P. ir Ž. vaikas N. P., atėjo adresu (duomenys neskelbtini), prie namo. Ji pakvietė savo pažįstamą V. V. bei kartu su Ž. jos paprašė, kad ji pabūtų su Ž. vaiku N. lauke, kol jos nueis pakalbėti su E. P., kuris tuo metu buvo pas L. R. ir L. K., L. R. bute. Kad E. P. ten buvo, ji žinojo, nes su E. P. prieš tai rašinėjosi telefonu, tai prieš ateidamos jos jau žinojo, kad ten yra E. P. Jis ten kartu su jomis, t. y. L. K. ir L. R., vartojo alkoholinius gėrimus. V. V. pasiliko su vaiku lauke, o ji su Ž. nuėjo pas L. R. į jos butą, t. y. (duomenys neskelbtini) butą. įėję į butą matė, kad viduje buvo L. R., L. K. ir E. P. Jie sėdėjo virtuvėje prie stalo, visi buvo neblaivūs. Tiek ji, tiek Ž. bandė kalbėti su E. P., t. y. kalbino eiti jį namo, tačiau jis į kalbas nesileido. Tuomet L. K. pradėjo elgtis agresyviai, t. y. pradėjo daužyti savo galvą į sieną, pradėjo ją ir Ž. stumti rankomis iš buto. Ž. pasakė, kad reikia eiti iš buto, nes dar jas sumuš, ir tuomet išėjo iš buto. Girdėjo, kad jai ir Ž. išėjus iš buto, L. R. ar L. K. užrakino buto duris, kad jos nebeįeitų. Jos išėjo į lauką, ten viską papasakojo V. V.. V. V. pasisiūlė, kad ji gali eiti pabandyti pakalbinti E. P., kad jis eitų namo. V. V. nuėjo viena pati, ji ėjo paskui, bet stovėjo prie laiptinės durų, laiptais link L. R. buto ji nelipo. Paties vaizdo, t. y. V. V. ji nematė, tačiau viską girdėjo, t. y. išgirdo, kaip V. V. pabeldė į L. R. buto duris, o tuomet iš buto išlindo L. K., kuri šūkavo, pasakė V. V.: „aš tave papjausiu“. Dar girdėjo, kad tarp V. V. ir L. K. įsikišo E. P., kuris sušuko: „atiduok peilį“. Tuomet ji apsisuko ir grįžo pas Ž., kuri buvo su savo vaiku kieme. Už kelių minučių prie jų priėjo ir V. V., kuri atrodė išsigandusi, drebėjo. Ji sakė, kad L. K., jai nuėjus pas ją į butą, puolė ant jos su peiliu ir grasino papjauti. Ji tą dieną buvo visiškai blaivi. V. V. ir Ž. P. taip pat buvo blaivios. (1 t., b. l. 65-68).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. D. parodė, kad 2024 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos neprisimena, dirbo su kolega K. Š.. Pamena, kad dienos metu, tikslaus laiko nepasakys, gavo iškvietimą iš Šiaulių aps. VPK budėtojo, kad reikia vykti adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena. Atvykus minėtu adresu jas pasitiko moteris, kuri buvo su draugėmis ar tai pažįstamomis. Kiek pamena, jos buvo dvi. Netoli moterų žaidė, kaip suprato, vienos iš moterų vaikas. Moteris pradėjo pasakoti, kad kita moteris jai pagrasino ar tai ją papjauti peiliu, ar nužudyti, tiksliai nepamena, koks grasinimas buvo, bet esmė, kad buvo grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą. Moteris atrodė blaivi, atrodė išsigandusi ir pasimetusi. Su moterimi bendravo lauke. Ant kūno sužalojimų ji nepastebėjo. Dar moteris sakė, kad ją apgynė kažkoks vyriškis, dėl kurio moterys ir ėjo į butą pakalbėti, todėl ji išvengė kūno sužalojimo. Po to kartu su kolega nuėjo į nukentėjusios moters nurodytą butą, kuriame galimai gyvena įtariamoji, pabeldė ir prašė atidaryti duris. Tuomet išgirdo moters balsą, kuri nurodė, kad buto durų tikrai neatidarys, nes ji nieko nepadarė, ir neva ji miega. Moteris šaukimą paimti atsisakė, todėl ji apklausta ir sulaikyta nebuvo. Visas aplinkybes, kurias su kolega išsiaiškino, nurodė tarnybiniame pranešime. (1 t., b. l. 71-74).

2024-09-19 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta laiptinėje, ties butu Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta. (1 t., b. l. 22-29).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiojo patrulio K. Š. 2024-09-19 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2024-09-19 patruliuojant auto ekipaže „(duomenys neskelbtini)“ kartu su Šiaulių apskr. VPK tyrėja G. D. 11.12 val. iš Šiaulių apskr. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėja su draugės vaiku bandė eiti į vieną butą, kur buvo vaiko tėvas, tačiau ant pranešėjas puolė su peiliu bute buvusi moteris. Pranešėja nenukentėjo. Apie 11.47 val. nuvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), kieme juos pasitiko pranešėja V. V., iš kurios priimtas pareiškimas. Taip pat pasitiko V. V. draugė Ž. P.. Moteris paaiškino, jog ji su sūnumi N. P. buvo lauke bei į namą nėjo, todėl paties įvykio moteris bei jos sūnus nematė. Daugiau nepilnamečių vaikų įvykyje nebuvo. Nuėjus į V. V. anksčiau nurodyto namo (duomenys neskelbtini) butą, buto durų niekas neatidarė, pro duris buvo galima girdėti moters balsą, kuri teigė, jog šiuo metu miega bei durų nedarys. Moteris neprisistatė, taip pat teigė, jog nieko nepadarė, su policijos pareigūnais nebendraus, durų neatidarys bei šaukimą atsisako priimti. (1 t., b. l. 75-76).

2024-12-12 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūra. Įraše girdima, kaip paskambinusi moteris, prisistačiusi V. V., nurodė, kad reikalinga policijos pagalba, nes (duomenys neskelbtini), su peiliu ant jos puolė moteris. (1 t., b. l. 77-79);

2024-12-12 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota į įvykio vietą vykusių policijos pareigūnų kūno kameromis darytų įrašų apžiūra. Įrašuose girdima ir matoma, jog policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), V. V. aiškina įvykio aplinkybes, nurodydama, jog ant jos su peiliu puolė neblaivi moteris, grasino papjauti; policijos pareigūnai eina iki nurodyto buto, beldžia į duris, tačiau bute esanti moteris atsisako policijos pareigūnus įleisti į butą. (1 t., b. l. 80-82).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamosios L. K. kaltė įrodyta. Pati kaltinamoji L. K. kaltę pripažino, parodydama, kad laikydama rankoje peilį varė nukentėjusiąją V. V. iš namo, nors tikslo nužudyti ar sužaloti nukentėjusiąją neturėjo, tačiau supranta, kad tokie jos veiksmai galėjo kelti grėsmę nukentėjusiajai. Nukentėjusioji V. V. nuosekliai tvirtino, kad kaltinamoji L. K., laikydama rankoje peilį, grasino ją nužudyti, papjauti, ji išsigando, galvojo, kad kaltinamoji gali savo grasinimą įvykdyti. Tas pačias aplinkybes nukentėjusioji V. V. nurodė skambindama į bendrąjį pagalbos centrą, tą patį aiškino ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Liudytojas E. P. taip pat tvirtino, kad nukentėjusiajai V. V. atėjus iki buto, kuriame tuo metu jis buvo, ir pradėjus su juo laiptinėje kalbėtis, iš buto išpuolė L. K. ir laikydama rankoje peilį pradėjo pulti ant V. V., o jis tuo metu L. K. įstūmė atgal į butą. Liudytoja Ž. P. taip pat parodė, jog nukentėjusiajai V. V. nuėjus į namą pasikalbėti su E. P., kilo triukšmas, V. V. išbėgo iš namo išsigandusi, drebanti, sakė, kad L. K. ją laiptinėje puolė su peiliu, E. P. įsiterpė į tarpą, kad L. K. jos nesužalotų. Liudytoja L. J. taip pat parodė, jog nukentėjusiajai V. V. nuėjus į namą pasikalbėti su E. P., kilo triukšmas, girdėjo kaip L. K. šūkavo, sakė V. V. ją papjausianti, po to iš namo išėjusi V. V. buvo išsigandusi, drebėjo, sakė, kad L. K. ją puolė su peiliu, grasino papjauti. Liudytoja G. D. parodė, jog atvykus į įvykio vietą nukentėjusioji buvo išsigandusi, pasimetusi, sakė, kad jai grasino peiliu papjauti, nužudyti. Įvertinus visus šiuos įrodymus, nekyla abejonių, kad kaltinamoji L. K. grasino nukentėjusiajai V. V. ją nužudyti ar sužaloti.

Kaltinamosios L. K. veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkių neigiamų padarinių. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi, jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz. žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas turi būti realus. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento.

Nukentėjusioji V. V. teigia, kad jai buvo grasinama peiliu, ji jautė realią grėsmę savo gyvybei ir sveikatai. Kaltinamosios L. K. elgesys, išsakyti žodžiai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir intensyvumas leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad nukentėjusioji turėjo pagrindą bijoti, jog grasinimas gali būti įgyvendintas.

Dėl šių aplinkybių teismas pripažįsta, kad kaltinamosios L. K. veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajai L. K., teismas atsižvelgia į tai, jog ji padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jos atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tai, kad nusikalto būdama recidyviste. Ji anksčiau teista (1 t., b. l. 123-135), bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 90-122), nedirbo (1 t., b. l. 86-87). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajai L. K. skirtina realiai atliekama laisvės atėmimo bausmė, kadangi nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ar skiriant švelnesnes bausmes. Kadangi kaltinamoji L. K. kaltę pripažino, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Kaltinamoji L. K. tyčinę nusikalstamą veiką padarė būdama anksčiau teista už tyčines nusikalstamas veikas, teistumui neišnykus, praėjus neilgam laiko tarpui nuo anksčiau skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ji pripažintina recidyviste.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai L. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 177-180). Teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajai L. K. pakeista į suėmimą (2 t., b. l. 20-21). Vykdant nutartį kaltinamoji buvo suimta 2025 m. balandžio 15 d. ir teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi nustatytas suėmimo terminas – du mėnesiai, skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 15 d. (2 t., b. l. 27-28).

Bausmės pradžia kaltinamajai L. K. skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. K. paliktina galioti kardomoji priemonė – suėmimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, kaltinamajai L. K. į bausmę įskaitytinas jos suėmimo laikas.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktinis įrodymas – DVD-R diskas su garso ir vaizdo įrašais paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

L. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę L. K. skirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią L. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra, nuo 2025 m. gegužės 12 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. K. palikti galioti kardomąją priemonę – suėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, L. K. į bausmę įkaityti suėmimo laiką nuo 2025 m. balandžio 15 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, L. K. pripažinti recidyviste.

Daiktinį įrodymą – DVD-R diską su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtos nuteistosios per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.