Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas laikė pareiškėjos skundą nepaduotu, pareiškėjai nustatytu terminu nepašalinus pirmosios instancijos teismo nurodytų skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Visų pirma pažymėtina, kad kreipiantis su skundu į administracinį teismą, turi būti paisoma ABTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25, 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Vadovaujantis anksčiau pateikta įstatymo normos formuluote, darytina išvada, kad teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012). Akcentuotina ir tai, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundo trūkumai buvo nustatyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad, nepašalinus trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjai. Iš šios nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas pakankamai aiškiai ir išsamiai įvardijo pareiškėjos paduoto skundo trūkumus – suformuluoti konkretų ir aiškų reikalavimą, tinkamai nurodyti bylos šalis, nurodyti pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarką.

Atsižvelgus į tai, pareiškėjos skundo turinio ir formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdė pradėti administracinės bylos teiseną, kadangi tokio pobūdžio reikalavimas, kokį pirminiame skunde buvo suformuluotas pareiškėjos (įpareigoti Tarnybą per teismo nustatytą terminą priimti reikiamą teisės aktą bei perduoti pareiškėjai nuosavybėn žemės sklypus, pažymėtus plane „19/2779“ ir „18/2366“), administraciniame teisme negali būti nagrinėjimas.

Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai, be kita ko, sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (toliau – vilkinimas atlikti veiksmus).

Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (2003 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4, 296 p.). Tačiau sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo aktą ar neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (2007 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-296/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 13).

Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, pareiškėja ginčo klausimu kreipėsi į Tarnybą kelis kartus – 2015 m. vasario 27 d. ir 2016 m. spalio 15 d., tačiau atsakymo nesulaukė.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad šios aplinkybės lemia tai, jog nagrinėjamu atveju negali būti ginčijamas atsakovo atsisakymas atlikti tam tikrus veiksmus (atsakovas, pareiškėjos tvirtinimu, jokio atsakymo pareiškėjai nėra pateikęs), kuomet galėtų būti reiškiamas šalutinis reikalavimas – įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjos prašomą žemę. Todėl tokiu atveju pareiškėja galėtų reikšti reikalavimą dėl atsakovo neveikimo – t. y. kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (bendrąja prasme – teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą. Būtent šį pareiškėjos skundo trūkumą akcentavo pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja netinkamai formuluoja skundo reikalavimą ir dėsto faktines bylos aplinkybes.

Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad teismas negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto atlikti tam tikrų konkrečių veiksmų (kaip kad šuo atveju – grąžinti pareiškėjos prašomą žemę), dėl kurių šis subjektas nėra priėmęs valinio akto. Administracinis teismas gali įpareigoti atsakovą priimti atitinkamą aktą, kai atsakovas tokio akto nepriima per teisės aktų nustatytą terminą suinteresuotam asmeniui kreipusis į viešojo administravimo subjektą, t. y. įpareigoti pateikti atsakymą pareiškėjui, o vėliau, pareiškėjui nesutinkant su priimtame akte išdėstyta pozicija, patikrinti tokio akto teisėtumą.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja pirmosios instancijos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarties neįvykdė, t. y. nesuformulavo administraciniame teisme nagrinėtino reikalavimo (kas iš esmės užkerta kelią tolimesniam pareiškėjos skundo nagrinėjimui), papildomų prašymų dėl 2016 m. lapkričio 30 d. nutarties taip pat nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

Pažymėtina, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (ABTĮ 9 str. 2 d., 24, 25, 35 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos T. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.