- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-16
- Bylos Nr.
- e2-16620-471/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03600-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Rudaitis
- Ieškovas
- Valstybinio studijų fondo
- Atsakovas
- T. M.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui T. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybinis studijų fondas kreipėsi į teismą su 2024-10-17 ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo T. M. 1600,73 EUR skolą, 57,63 EUR delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismo posėdyje ieškovo Valstybinio studijų fondo atstovė paaiškino ( ir detaliau nurodoma ieškinyje ), kad Fondas pagal (duomenys neskelbtini) sutartį finansavo atsakovo studijas aukštojoje mokykloje, tačiau atsakovas (duomenys neskelbtini) buvo pašalintas iš VGTU už nepažangumą, apie ką aukštoji mokykla informavo Fondą 2012-10 05 raštu. Pagal tuometinio Mokslo ir studijų įstatymo 70 str. 12 d., Valstybės lėšų grąžinimo... aprašo 4.2 p. ir sutarties su atsakovu 27 p. atsakovas turėjo grąžinti 50 proc. tų metų studijų programos kainos ( nepriklausomai nuo mokymosi tais metais trukmės ir kitų priežasčių ) per 3 metus nuo Fondo įspėjimo išsiuntimo jam dienos. Tokį įspėjimą atsakovui sutartyje ir aukštosios mokyklos rašte nurodytu jo adresu Fondas išsiuntė 2012-12-14. Įspėjimas atsakovui nebuvo įteiktas, nes jo neatsiėmė pašte. Tačiau įspėjimas išsiųstas pagal nustatytą tvarką, jo atsiėmimas ar neatsiėmimas yra atsakovo valinis veiksmas, kurio ieškovas negali įtakoti, todėl įspėjimas laikomas atsakovui įteiktu. Be to, sutarties 27 p. nurodyta, kad pašalinus iš aukštosios mokyklos asmuo turi grąžinti dalį sumokėtos sumos, todėl atsakovas privalėjo žinoti apie tokią prievolę, kurią nustato Mokslo ir studijų įstatymas, ir pats kreiptis į Fondą išsiaiškinti dėl mokėtinos sumos. Nurodyta prievolė negali būti laikoma mokesčiu, kuriam taikytini atsakovo nurodyti senaties terminai, nes nutraukus sutartį asmuo nebestudijuoja; tai patvirtina 2024-11-22 papildomuose paaiškinimuose nurodyta teismų praktika. Pagal Aprašo 9 p. atsakovas lėšas turėjo grąžinti per 3 metus nuo Fondo 2012-12-14 pranešimo išsiuntimo dienos, t. y. iki 2015-12-14, nuo kada pradedamas skaičiuoti senaties terminas. Pagal Lietuvos CK 1.127 str. 2 d. terminas tokiam reikalavimui yra 10 metų, t. y. iki 2025-12-14. Jis nebuvo praleistas, todėl toks atsakovo argumentas yra nepagrįstas. Reikalavimo pareiškimas teisme užsitęsė dėl darbuotojų Fonde trūkumo, nes analogiškų bylų yra daug ir ieškiniai parengiami pagal nustatytą eilę. Reiškiant ieškinį buvo paskaičiuoti ir delspinigiai po 0,02 proc./d. ( kas numatyta Aprašo 10 p. ), tačiau tik už 180 d. pagal tokio reikalavimo senaties terminą, todėl negali būti laikoma atsakovo nurodoma galimybe pasipelnyti. Atsakovo prašymas sprendimo įvykdymą išdėstyti nėra pagrįstas įrodymais, o tik jo nurodomomis aplinkybėmis, tačiau ieškovas sutinka dėl išdėstymo vienerių metų laikotarpiui. Prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas T. M. 2024-11-08 atsiliepime nurodė, kad apie skolą, kuri egzistuoja beveik 10 metų, sužinojo tik gavus teismo procesinius dokumentus; prašo išaiškinti senaties termino skaičiavimą ir jo taikymą. Jei teismas nuspręs ir pagrįs, kad skolą jis turi grąžinti ir senaties terminai nepraleisti, prašo skolos sumokėjimą išdėstyti mokėjimais pagal jo pateiktą grafiką ir netaikyti delspinigių, kadangi apie skolą nebuvo tinkamai informuotas ir įžvelgia ieškovo galimybę pasipelnyti ( detaliau motyvai neaptariami ).
Į teismo posėdį atsakovas T. M. neatvyko, papildomų paaiškinimų ir įrodymų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, atsakovo prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo tenkintinas dalinai ( Lietuvos CPK 268 str. 5 d. ).
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir ieškovo atstovės paaiškinimas teismo posėdyje patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas T. M. su Vilniaus Gedimino technikos universitetu sudarė studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas buvo priimtas į valstybės finansuojamą studijų vietą. Vilniaus Gedimino technikos universitetas pateikė ieškovui 2012 m. spalio 05 d. raštą ir studentų sąrašą, kurie patvirtina, kad atsakovas T. M. (duomenys neskelbtini) buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos už nepažangumą.
Studijų sutarties sudarymo ir jos nutraukimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 d. nustatė, kad Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Taip pat šių lėšų grąžinimo ir administravimo tvarką reglamentavo 2009-09-30 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas aprašas ( toliau – Aprašas ).
Atsakovas T. M. buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos, todėl jam kyla pareiga grąžinti studijoms skirtos sumos atitinkamą dalį, kuri nėra ginčijama.
Atsakovas tik prašo išaiškinti senaties termino skaičiavimą ir jo taikymą, nes skolos atsiradimo data yra 2012-12-14, ją turėjo padengti iki 2015-12-14, todėl 5 m. senatis abiem atvejais - 2017-12-14 arba 2020-12-14 - yra suėjusi. Be to, atsakovo teigimu, jis nebuvo tinkamai informuotas apie skolos buvimą.
Ieškovas studijų sutartyje nurodytu atsakovo adresu ( (duomenys neskelbtini) ), 2012-12-14 išsiuntė įspėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad asmuo per 3 m. nuo įspėjimo išsiuntimo dienos privalo grąžinti visą sumą arba dalimis į įspėjime nurodytą fondo sąskaitą, taip pat kad negrąžinus šių lėšų bus skaičiuojami 0,02 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną. Aprašo 9 p. numatyta, kad įspėjimą dėl valstybės biudžetų lėšų gražinimo fondas siunčia to asmens studijų sutartyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Nors AB „Lietuvos paštas“ žyma patvirtina, kad pašto siunta atsakovui nebuvo įteikta, nes jis laiško neatsiėmė, Aprašo 9 p. nustatyta, kad išsiuntus įspėjimą nustatyta tvarka, laikoma, kad asmuo tinkamai yra informuotas apie kainos dydį ir grąžinimo tvarką. Pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas laikėsi Apraše nustatytų įspėjimo siuntimo taisyklių, t. y. siuntė įspėjimą paskutiniu žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, kurį atsakovas nurodė sudarydamas studijų sutartį, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas pareigą informuoti atsakovą vykdė netinkamai. Pažymėtina, kad atsakovas, sudarydamas studijų sutartį, prisiėmė numatytus įsipareigojimus, todėl privalėjo žinoti apie sąlygą, numatančią jo pareigą grąžinti lėšas į valstybės biudžetą, esant atitinkamoms įstatymo nuostatoms ar Studijų sutartyje numatytiems atvejams ( pvz. sutarties 12.3 p. ). Valstybiniam studijų fondui išsiuntus įspėjimą apraše nustatyta tvarka laikoma, kad asmuo buvo tinkamai informuotas apie susidariusį įsiskolinimą, jo dydį ir grąžinimo tvarką.
Ieškovo pareiga išsiųsti pranešimus, nustatant 3 metų terminą yra nustatyta Aprašo 9 p. Jame aiškiai nurodyta, kad šioms prievolėms vykdyti yra nustatytas 3 metų terminas nuo įspėjimo išsiuntimo dienos. Todėl ieškinio senaties terminas turi būti pradėtas skaičiuoti pagal Lietuvos CK 1.127 str. 2 d. taisyklę nuo termino skolai sumokėti pabaigos - 2015 m. gruodžio 14 d., o ne nuo pranešimo išsiuntimo dienos 2012-12-14. Be to, prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą, numatyta Mokslo ir studijų įstatyme bei Apraše, atsiranda tik tam tikrais, konkrečiai numatytais atvejais ( kaip šioje byloje – asmenį pašalinus iš aukštosios mokyklos ). Todėl akivaizdu, kad tai yra ne mokestis ( kaip nurodoma atsakovo atsiliepime – Sodros, muitų ir kt. ), kuriam taikomas specialusis 5 metų reikalavimo senaties terminas, o bendrasis 10 metų terminas ( Lietuvos CK 1.125 str. 1 d. ), kuris baigiasi 2025-12-14. Ieškinys teismui pateiktas 2024-10-18, todėl nėra pagrindo vertinti, kad ieškinys pareikštas praleidus jo senaties terminą ( Lietuvos CK 1.125 str. 1 d., 1.127 str.).
Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos, dėl ko jam atsirado prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą. Grąžintinų lėšų dydis numatytas Aprašo 5 p. Pagal jį asmenys į valstybės biudžetą turi grąžinti sumą, lygią 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą. Atsakovui apskaičiuota grąžintinų lėšų suma yra lygi 1600,73 Eur ( norminė studijų kaina – 3201,46 Eur ). Byloje nepateikta įrodymų ( Lietuvos CPK 178 str. ), jog atsakovas su ieškovu būtų visiškai ar bent iš dalies atsiskaitęs ( ir atsakovo atsiliepime nesutikimas tuo negrindžiamas ), todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 1600,73 Eur skolą už suteiktas studijų paslaugas pripažįstamas pagrįstu ir tenkintinas ( Lietuvos CK 6.38, 6.59 str. ).
Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas ( baudą, delspinigius - Lietuvos CK 6.258 str. 1 d. ). Aprašo 10 p. nurodyta, kad už laiku negrąžintas lėšas skaičiuojami delspinigiai po 0,02 proc. nuo negrąžintos lėšų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovas nurodo, kad delspinigių suma už 180 dienų, atsižvelgiant Lietuvos CK 1.125 str. 5 d. 1 p., sudaro 57,63 Eur. Atsakovas laiku negrąžino ieškovui studijų lėšų dalies, todėl iš atsakovo ieškovui priteistini paskaičiuoti 57,63 Eur delspinigiai, neviršijantys įstatyme nustatyto senaties termino. Nors atsakovas prašo netaikyti delspinigių, nes apie skolą nebuvo tinkamai informuotas ir įžvelgia ieškovo galimybę pasipelnyti, aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad jis apie skolą privalėjo žinoti iš karto po pašalinimo iš aukštosios mokyklos, pats nesiėmė jokių veiksmų jai grąžinti ir ieškovo buvo tinkamai informuotas įstatymo nustatyta tvarka, o patys nedidelio dydžio delspinigiai paskaičiuoti už itin trumpą laikotarpį ( už 6 mėn., kai skola nemokama nuo 2015 m. ). Todėl nei nepriteisti šių delspinigių ( kaip prašoma atsiliepime ), nei juos vertinti kaip pasipelnymą ( kai nuo daugiau nei 1600 Eur skolos netesybos per beveik 9 metus sudaro mažiau nei 60 Eur ) nėra pagrindo, šis ieškovo reikalavimas tenkintinas.
Praleidęs piniginės prievolės mokėjimo terminą skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines ( procesines ) palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( Lietuvos CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. ), todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo nurodyto dydžio procesines palūkanas taip pat tenkinamas.
Atsakovas prašo skolos mokėjimo terminą išdėstyti 24 mokėjimams per mėnesį, mokant po 66,70 Eur. Prašymą grindžia tuo, kad turi du mažamečius vaikus, privalo tenkinti jų poreikius, šiai dienai neturi tiek susitaupęs pinigų, jo finansai yra suplanuoti. Jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų atsakovas nei su prašymu, nei tolesnėje proceso eigoje nepateikė, į teismo posėdį neatvyko ir papildomų argumentų nenurodė. Tai savaime sudarytų pagrindą prašymo netenkinti, nes pateikti įrodymus yra atsakovo pareiga. Tačiau ieškovo atstovė teismo posėdžio metu sutiko, kad skolos grąžinimas būtų išdėstomas ne ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui, kas vertinama kaip prašymo ir aplinkybių, kuriomis jis grindžiamas, pripažinimas ( Lietuvos CPK 187 str. 1 d. ), todėl atsakovo prašymas tenkinamas iš dalies, skolos su priskaičiuotais delspinigiais ( tenkinant šį reikalavimą ) sumokėjimas išdėstytinas 12 mėn. laikotarpiui. Nustatyti ilgesnį skolos mokėjimo laikotarpį, atsakovui nepateikus jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, nėra pagrindo. Atsakovas gali įsiskolinimą sumokėti ir per trumpesnį nei išdėstymo laikotarpį, nelaukiant jo pabaigos; atitinkamai sumažinant procesinių palūkanų sumą.
Tenkinant ieškinį 38 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas pagal Lietuvos CPK 83 str. 1 d. 10 p., valstybei priteisiamas iš atsakovo ( Lietuvos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 92 str. ). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ši suma ( kuri būtų išieškoma į kitą nei žyminis mokestis sąskaitą ) valstybei iš atsakovo nepriteisiama ( Lietuvos CPK 96 str. 6 d. ).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Valstybiniam studijų fondui, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 1600,73 Eur ( vieno tūkstančio šešių šimtų eurų 73 centų ) valstybės biudžeto lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, 57,63 Eur ( penkiasdešimt septynių eurų 63 centų ) delspinigius ir 5 ( penkių ) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1658,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2024 m. spalio 18 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Išdėstyti priteistos 1658,36 Eur skolos sumokėjimą dalimis nustatant, kad atsakovas T. M. ieškovui Valstybiniam studijų fondui priteistą 1658,36 Eur ( vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 36 centų ) skolą privalo sumokėti per 12 ( dvylika ) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo vienos, t. y. pirmus vienuolika mėnesių sumokant po 138 Eur ( vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus ), o paskutinį dvyliktą mėnesį sumokant likusią 140,36 Eur ( šimto keturiasdešimties eurų 36 ct. ) skolos dalį ir paskaičiuotas procesines palūkanas.
Priteisti iš atsakovo T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 38 Eur ( trisdešimt aštuonių eurų ) žyminį mokestį ( įmokos kodas 5660 ).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.