Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014-08-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2388-919/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-08-04
Bylos Nr.
1-2388-919/2014
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00457-2014-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Nukentėjusysis
J. Z.
Kaltinamasis
H. B.
Advokatai
Valerijus Karpovas
Baudžiamoji byla Nr. 1-2388-919/2014Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00457-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.3; 1.2.25.4.1.; 2.10.2.3.; 2.10.2.7.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 4 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nukentėjusiajai J. Z., kaltinamojo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

H. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1943-07-01, Alytaus rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas aukštesnysis, vedęs, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 281 str. 1 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. B., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

2013-12-23, apie 08 val. 30 min., Kaune, vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Raudondvario plentu link Jurbarko gatvės, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo, kad praleistų jo važiavimo krypties eismo juosta iš kairės pusės į dešinę pagal automobilio važiavimo kryptį pėsčiųjų perėja ėjusios pėsčiosios J. Z., dėl ko ją parbloškė ir sužalojo, nesunkiai sutrikdydamas jos sveikatą, tai yra, kaltinamas padaręs LR BK 281 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką

Kaltinamasis H. B. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad 2013-12-23 apie 8 val. 30 min. vairavo automobilį, prieš pėsčiųjų perėją kita mašina užstojo matomumą, pamatęs pėsčiąją stabdė, tačiau sustoti nespėjo ir buvo nedidelis kontaktas. Nukentėjusiąją išvežė į gydymo įstaigą. Su nukentėjusiąją bendravo, atsiprašė, atlygino dalį nuostolių. Gailisi padaręs nusiklatimą. Nukentėjusioji jam atleido. Prašo bylą nutraukti susitaikius.

Nukentėjusioji J. Z. paaiškino, kad kontaktas nebuvo didelis, tačiau jai išniro petys, ji buvo nuvežta į Kauno klinikas, pretenzijų kaltinamajam neturi, atleido ir sutinka taikytis.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, H. B. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

- Kauno apskrities VPK kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos J. J. 2013-12-23 ir 2014-07-16 tarnybiniais pranešimais (b.l. 2,3);

- 2013-12-23 Eismo įvykio vietos planu, pažyma, fotolentele nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta 2013-12-23, Kaune, Raudondvario plente (b.l. 10-14);

- - 2014-03-18 nukentėjusiosios J. Z. paaiškinimu liudytojo apklausos protokolu (b.l. 26,27);

- alkotesterio „Drager“ parodymais nustatyta, kad H. B. kraujyje 2013-12-23 buvo 0.00 promilės alkoholio (b.l. 19);

- Kauno teritorinės ligonių kasos 2014-06-03 pretenzija dėl eismo įvykio, įvykusio 2013-12-23 kreipėsi į draudimo bendrovę AB „Lietuvos draudimas“ (b.l. 30);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1283/14(02) nustatyta, kad J. Z. lūžo žastikaulis ir padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 25);

H. B. kardomųjų priemonių neskirta.

BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta tiek H. B. padaryto KET 37 punkto pažeidimą, kurių padariniai – nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvada, tiek ir priežastinį ryšį tarp H. B. KET 37 punktų pažeidimo ir kilusių pasekmių. H. B. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi tarp H. B. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. H. B. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir kvalifikuota tinkamai.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji atleido ir sutiko susitaikyti su kaltinamuoju, pateikė žodžiu prašymą baudžiamąją byla nutraukti, tam prokuroras neprieštaravo.

Kaltinamasis H. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąją susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo, ji jam jokių pretenzijų nereiškia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 42), neteistas (b.l. 41), VšĮ Alytaus poliklinikos psichikos sveikatos centre neregistruotas (b.l. 44), dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, ji pretenzijų neturi. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja J. Z., baudžiamąją bylą nutraukiant.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Byloje 2014-07-25 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-2573, kurioje nurodyta, kad Valerijus Karpovas teikia antrinę teisinę pagalbą H. B. baudžiamojoje byloje Nr.20-1-00457-14, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iki 2014 m. liepos 28 d. sudaro 60 Lt, kurias prašo priteisti valstybės naudai. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos priteistinos iš kaltu pripažinto H. B..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

H. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja J. Z. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti H. B., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu H. B. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti H. B. nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Priteisti iš kaltinamojo H. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, kodas – 188659752, bankas – AB Swedbank, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 60 Lt (šešiasdešimt litų).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Aurelijus Rauckis