Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė), Henriko Sadausko ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Dianai Paužienei, dalyvaujant vertėjai Violetai Marčiulionienei, pareiškėjai T. Ž., jos atstovei M. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad ji yra F. V. ir S. Ž. dukra. F. V. iki 1940 m. nacionalizacijos Vilniaus - Trakų apskrityje, Kamšiškių kaime nuosavybės teise valdė 5 dešimtines žemės. Tai patvirtina Lietuvos valstybės centrinio archyvo 2007-02-07 pažyma Nr.R4-677. S. Ž. iki 1940 m. nacionalizacijos Vilniaus – Trakų apskrityje, Kamšiškių vienkiemyje nuosavybės teise valdė 3,4540 ha žemės. Tai patvirtina Lietuvos valstybės centrinio archyvo 2007-02-07 pažyma Nr.R4-673. Abu jos tėvai jau mirę. Ji yra vienintelis asmuo, kuris turi teisę pretenduoti į tėvų nuosavybės teise valdytus žemės sklypus.

Įstatymo nustatytus terminus prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir reikalingiems dokumentams pateikti ji praleido, tačiau mano, kad terminai gali būti atnaujinti, nes terminus ji praleido dėl svarbių priežasčių: į archyvus dėl informacijos apie tėvų turėtą nuosavybę kreipėsi kelis kartus, tačiau vis gaudavo informaciją, jog nerasta dokumentų apie jos tėvų turėtą žemę. Pakartotinai 2007 m. sausio 10 d. kreipėsi į Lietuvos centrinį archyvą, kuris rado reikiamus duomenis ir 2007 m. vasario 7 d. parengė archyvines pažymas Nr.R4-673 ir R4-677. Iki šių pažymų parengimo ji nežinojo, kiek konkrečiai ir kokioje vietovėje tėvai turėjo žemės. Jie jai apie tai nebuvo pasakoję. Be to, ji yra senyvo amžiaus (82 metai), sunkiai vaikšto, silpnos sveikatos, jai neterminuotai nustatyta pirma invalidumo grupė. Tokia būsena kliudė jai laiku, per įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir kitus reikalingus dokumentus. Ji teisiškai neišprususi, nežino visų teisinių subtilybių, konkrečių terminų, neturi priėjimo prie teisinės informacijos šaltinių. Nors ji yra Lietuvos Respublikos pilietė, lietuviškai nesupranta. Tai objektyviai apsunkino jos padėtį sprendžiant su nuosavybės teisių atkūrimu susijusius klausimus. Be to, teismui atnaujinus praleistus terminus, nebus pažeistos kitų asmenų subjektinės teisės ir teisėti interesai.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja skundą palaikė.

VAVA atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, nutarta bylą nagrinėti VAVA atstovui nedalyvaujant (LR ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 str. 1 d. nurodyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 12 31. Minėto straipsnio 4 d. nurodyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai padavę prašymus atkurti nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turi pateikti iki 2003 12 31. 2004 10 12 Įstatymo redakcijos 10 str. 1 d. ir 4 d. nurodyta, kad piliečiams praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, terminas gali būti atnaujinamas.

Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą teisminio nagrinėjimo dalykas yra buvusių iki prašomo atnaujinti termino pabaigos aplinkybių, dėl kurių prašantis atnaujinti terminą asmuo praleido įstatymo nustatytą terminą, tyrimas. Įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 6 d.). Vadovaujantis pastarąja nuostata pripažintina, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra būtina atsižvelgti ir į pačių terminų trukmę.

Pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teisę į tėvų F. V. (W.) ir S. Ž. (Ž.) iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę. Faktiniai bylos duomenys rodo, kad pareiškėja įstatymo nustatytu terminu nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises į tėvų turėtą žemę ir giminystės ryšį bei nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų.

Išnagrinėjęs bylą teismas daro išvadą, kad pareiškėjos nurodomos priežastys negali būti pripažįstamos svarbiomis, pateisinančiomis įstatymo nustatytų terminų praleidimą. Kaip galima spręsti iš pareiškėjos paaiškinimų, ji žinojo, kad tėvai turėjo žemės, tačiau nežinojo, kurioje vietoje ir kiek konkrečiai turėjo žemės, ir tai sutrukdė jai laiku paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėja nurodo, kad į archyvus informacijos apie tėvų turėtą nuosavybę kreipėsi kelis kartus, bet vis gaudavo informaciją, kad nerandama duomenų apie tėvų turėtą žemę. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad į Lietuvos centrinį valstybės archyvą pareiškėjos atstovė M. P. kreipėsi 2006 11 10 (b.l.38) ir 2007 01 10 (b.l.16, 17). Įrodymų, kad pareiškėja ar jos atstovė į archyvus būtų kreipusis iki prašomo atnaujinti termino pabaigos, nėra pateikta. Pati pareiškėjos atstovė teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad tik 2004 m., kai ji pasiėmė motiną gyventi pas save, pradėjo domėtis nuosavybės teisių į motinos tėvų turėtą žemę atkūrimo klausimu. O 2004 metais jau buvo pasibaigę įstatymo nustatyti prašymo padavimo ir reikalingų dokumentų pateikimo terminai.

Pareiškėja apeliuoja į savo amžių, sveikatą. Apie pareiškėjos sveikatos būklę patvirtina tik invalidumo pažymėjimas (b.l.29), iš kurio matyti, kad dėl pareiškėjos sveikatos ekspertizė pradėta 2004 04 19, nustatyta visiška negalia ir nurodyta, kad reikalinga nuolatinė slauga. Invalido pažymėjimas (b.l.18) patvirtina, kad pareiškėjai nuo 2004 04 19 paskirta pensija. Dokumentų apie pareiškėjos sunkią sveikatos būklę iki Įstatymo nustatytų terminų pasibaigimo nepateikta.

Lietuvių kalbos nemokėjimas ir teisinis neišprusimas taip pat nepateisina Įstatymo nustatytų terminų praleidimo. Kaip matyti, pareiškėja turi dukrą M. P., kuri tik 2004 m. pradėjo rūpintis motinos teisių ir interesų atstovavimu (2004 02 27 įgaliojimas, b.l.39). M. P. supranta lietuvių kalbą, kalba lietuviškai (paaiškinimai teismo posėdžio metu). Byloje nėra duomenų, kad iki 2004 m. kokios nors svarbios priežastys būtų trukdžiusios pareiškėjos ir jos dukros bendravimui. Laikotarpis nuo nuosavybės teisių atstatymo procedūros pradžios iki prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą padavimo termino (iki 2001 12 31) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo termino (iki 2003 12 31) pabaigos itin didelis, o informacijos apie prasidėjusį nuosavybės teisių atkūrimo procesą buvo galima rasti ne tik teisės aktuose, tokios informacijos buvo pakankamai visuomenės informavimo priemonėse. Todėl pareiškėja bendraudama tiek su giminėmis, tiek su kitais asmenimis turėjo galimybę sužinoti apie su nuosavybės teisių atkūrimu susijusius klausimus. Pareiškėjos, gyvenančios Lietuvoje, nesugebėjimas per tokį ilgą laikotarpį paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių į tėvų turėtą žemę atkūrimo vertintinas kaip nerūpestingumas, o tai yra subjektyvi, nuo pareiškėjos pasirinkto elgesio būdo priklausanti termino praleidimo priežastis.

Tai, kad atnaujinus terminus nebus pažeistos kitų asmenų subjektinės teisės ir teisėti interesai, nėra pagrindas įstatymo nustatytų terminų atnaujinimui.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos tėvas F. V. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties įrašas Nr.81, b.l.12, 14), todėl 1940 m. liepos mėnesį, kai buvo vykdoma nacionalizacija, jis nebuvo žemės, į kurią nuosavybės teises siekia atkurti pareiškėja, savininkas. Atitinkamai pagal Įstatymo 2 straipsnio nuostatas pareiškėja negali pretenduoti į tėvui priklausiusią žemę, nes tėvui žemė nuosavybės teise priklausė tik iki 1925 10 06.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR ABTĮ 85- 88 str., 127 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjos T. Ž. prašymo atnaujinti terminus prašymui atkurti nuosavybės teises į tėvo F. V. (W.) iki 1940 m. nacionalizacijos Vilniaus – Trakų apskrityje, Kamšiškių (Kumszyszki) kaime nuosavybės teise valdytas 5 dešimtines žemės ir į motinos S. Ž. (Ž.) iki 1940 m. nacionalizacijos Vilniaus – Trakų apskrityje, Kamšiškių (Kumszyszki) vienkiemyje nuosavybės teise valdytą 3,4540 ha žemę ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su žemės savininkais patvirtinantiems dokumentams pateikti netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.