Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą, kurios teisena pradėta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) vadovas V. S., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. vasario 20 d. duomenimis, Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 442812,79 Eur. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti turi teisę kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2023 m. lapkričio 7 d. atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. V. S. Bendrovės vadovo pareigas eina nuo 2023 m. gegužės 3 d. Jis, nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. gaudamas VMI sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos nurašymo, turėjo susipažinti su valdomos Bendrovės finansine būkle ir žinoti, kad Bendrovė yra iš esmės nemoki, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Tokiu atveju juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą (Įstatymo 6 straipsnis). V. S., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei matydamas, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus nėra galimybės, nes Bendrovė faktiškai veiklos nevykdo, t. y. suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti Bendrovės mokumą, neturėjo pakankamai lėšų VMI pareikštiems reikalavimams patenkinti, tačiau jokių aktyvių veiksmų, kurie sumažintų turimus įsipareigojimus nesiėmė, taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tokiu būdu pažeisdamas Bendrovės kreditorės – VMI interesus. VMI vertinimu, V. S. nevykdė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą savo vadovaujamai Bendrovei ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. 2024 m. sausio 8 d. UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla pagal kreditorės VMI pareiškimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S. teismo posėdžiuose nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai.

VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo (toliau – ir VMI pareiškimas) nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. vasario 20 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 442812,79 Eur. Siekiant iš Bendrovės išieškoti mokestinę nepriemoką, nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2023 m. lapkričio 7 d. atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Tai VMI leidžia daryti išvadą, kad Bendrovė jau tada turėjo finansinių sunkumų.

VMI pareiškime pažymima, kad Bendrovės vadovui turėjo būti žinoma jau nuo 2023 m. rugsėjo 20 d., kad Bendrovė yra nemoki. Bendrovės vadovas V. S., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus valstybės biudžetui ir kitiems kreditoriams, matydamas, kad įvykdyti skolinius įsipareigojimus nėra galimybės, t. y. suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti Bendrovės mokumą, vadovaujamu laikotarpiu neturėdamas pakankamai lėšų VMI reikalavimams patenkinti, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sumažinti turimus įsipareigojimus, nors privalėjo inicijuoti nemokumo procesą, tačiau to nepadarė.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2024 m. liepos 11 d. gautas VMI pranešimas apie pasikeitusią teismų praktiką, kuriame nurodyta, kad VMI nebepalaiko savo pranešimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo V. S. ir prašo administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-71-1197/2024 nutraukti, nes Įstatymo 5 straipsnio 1 punkto bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – sudėties objektyviųjų požymių, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024).

ANK 565¹ straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 3, 4 dalys). Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Pažymėtina, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, jog teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka padaryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus visus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais ir toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 Eur iki 3000 Eur. Taigi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti minėtomis alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui. ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė ir nukreipianti į nagrinėjamu atveju aktualų juridinių asmenų bankroto procedūras reglamentuojantį Įstatymą, kurio 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Nemokumo procesą inicijuoti privalo šie asmenys: 1) juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus; <...> (Įstatymo 5 straipsnis). Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; 4) vykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Nemokumo proceso inicijavimą, kai jį inicijuoja juridinis asmuo, reglamentuoja Įstatymo 8 straipsnis, kuriame numatyta jog: 1. Juridinio asmens vadovas ar likvidatorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. <...>; 2. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo.

Sistemiškai aiškinant pirmiau aptartas Įstatymo nuostatas, akivaizdu, jog juridinio asmens nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne vien kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami, siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Tuo tarpu pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimas teismui yra tik viena iš juridinio asmens nemokumo proceso stadijų. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą, tačiau juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1264-432/2024 ieškovės VMI pareiškimas buvo tenkintas ir atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 8 d. nutartis įsiteisėjo 2023 m. vasario 13 d. Šioje nutartyje konstatuota, jog UAB (duomenys neskelbtini) negavo pajamų, kuriomis galėtų atsiskaityti su kreditoriais, nemokėjo mokesčių valstybei, yra nemoki, nes nevykdo įsipareigojimų kreditoriams. Minėti duomenys pagrindžia, jog tokia UAB (duomenys neskelbtini) būsena atitinka Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką.

Nors nagrinėjamu atveju nustatyta, jog V. S. vadovaujamai Bendrovei tapus nemokia, šis nevykdė Įstatymo reikalavimų, neatliko aktyvių veiksmų Bendrovės mokumui atkurti, t. y. nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau jo padaryta veika (neveikimas) neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusias Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui bendrovių vadovai atsakė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, o nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Įstatymo nuostatos nukreipia į nemokumo procesą, kurio procedūrų nevykdymas nepatenka į ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinio nusižengimo sudėtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Įstatymo 5 straipsnio 1 punkto bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – sudėties objektyviųjų požymių, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą. Aiškinant priešingai, būtų nepagrįstai išplėstos administracinės atsakomybės ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024). Įvertinus pasikeitusią teismų praktiką ir VMI poziciją, nėra teisinio pagrindo traukti V. S. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Nesant V. S. veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, jo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 565¹ straipsnio 1 punktu, 567 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 569 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

V. S. pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes jo padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo (kopijos) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.