Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Foko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nesusituokęs, bedarbis, teistas:

1) 2005 m. gegužės 27 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį (2 epizodai), pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams;

2) 2007 m. birželio 26 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, išteisintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu;

3) 2007 m. birželio 26 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 6 (MGL) 780 litų bauda;

4) 2007 m. gruodžio 13 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams; 2008 m. kovo 12 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2007 m. gruodžio 13 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendis ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas – laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2007 m. birželio 26 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams;

5) 2008 m. rugsėjo 10 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2007 m. gruodžio 13 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2008 m. kovo 12 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams; 2008 m. gruodžio 4 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2008 m. rugsėjo 10 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendis ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta 2007 m. gruodžio 13 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2008 m. kovo 12 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams;

6) 2013 m. rugpjūčio 1 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 45 paroms arešto;

7) 2015 m. sausio 23 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 40 parų arešto;

8) 2015 m. lapkričio 9 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2017 m. rugpjūčio 27 d. apie 14.22 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia melagingai pranešė, o vėliau būdamas įspėtas dėl atsakomybės už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą ir tai patvirtindamas savo parašu, parašė pareiškimą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjai Viktorijai Kontenei, t. y. pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, apie žinomai nebūtą nusikaltimą, o būtent apie tai, kad 2017 m. rugpjūčio 27 d. apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), jo sugyventinė G. S., smurtaudama artimoje aplinkoje, du kartus delnu trenkė jam į kairįjį skruostą ir taip sukėlė fizinį skausmą, dėl ko 2017 m. rugpjūčio 27 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kuris, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2017 m. spalio 4 d. buvo nutrauktas nustačius, kad nebuvo padaryta BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, taip melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir tokiais tyčiniais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. B., kai jam 2017 m. lapkričio 20 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su G. S. jis kartu gyvena apie 7 metus. Abu gyvename sugyventinės bute, vaikų neaugina. 2017 m. rugpjūčio 27 d. nuo ryto abu su sugyventine pas kaimyną R. Š. vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų. Apie 14.00 val. buvo jau gerokai apsvaigę. Sugyventinė pas kaimyną girta užmigo, o jis grįžo į namus. Buvo labai girtas ir todėl paskambino į policiją bei pranešė, kad jo sugyventinė G. S. jam delnu sudavė smūgius į veidą. Prieš tai su sugyventine tarp jų jokio konflikto nebuvo. Negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė, t. y. kodėl melagingai pranešė. Dėl jo pranešimo apie smurtą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Labai gailisi, jog melagingai pranešė, kad jį sumušė jo sugyventinė G. S. (b. l. 89, 90).

Motyvuojamoji dalis

Be R. B. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

– 2017 m. spalio 4 d. prokuroro nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl smurto artimoje aplinkoje ir fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos nariui pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių ir tuo pačiu nutarimu pradėtas ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 05-2-00205-17 R. B. atžvilgiu dėl melagingo pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą, pagal požymius BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo (b. l. 1-4);

– Liudytoja G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su sugyventiniu R. B. gyvena apie 7 metus. 2017 m. rugpjūčio 27 d. abu su sugyventiniu pas kaimyną vartojo alkoholinius gėrimus. Begeriant kaimyno namuose ji užmigo. Jokių konfliktų tarp jos ir R. B. nebuvo. 2017 m. rugpjūčio 28 d., kai pas juos į namus atvyko policijos pareigūnai, ji sužinojo, kad R. B. vakar paskambino į policiją ir pranešė, kad ji jį neva mušė. Kodėl R. B. melagingai pranešė, kad ji jį sumušė, ji nežino, mano, kad dėl girtumo (b. l. 32);

– Liudytojas R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. B. ir G. S. jis pažįsta gerai, labai gerai sutaria, nes yra su jais draugai. Niekada nei su vienu iš jų nėra susipykęs. Kiek jam žinoma, pastarieji yra sugyventiniai. Kadangi jis buvo grįžęs iš komandiruotės, todėl juos abu pasikvietė pas save į namus, pataisė valgyti, po to kartu vakarodami vartojo alkoholinius gėrimus. Jam matant, G. S. su R. B. niekada nekonfliktuoja ir tuo labiau vienas kito atžvilgiu nesmurtauja. Abu netgi labai gražiai sutaria ir visą laiką R. B. sako, kad G. S. yra jo didžioji meilė. 2017 m. rugpjūčio 27 d., valandos tiksliai nepamena, pas jį į namus atėjo G. S. su R. B. ir jie visi kartu vartojo alkoholį. Kiek išgėrė nepamena, nes visi trys jau prieš tai dieną buvo vartoję alkoholį. Begeriant G. S. užmigo tame pačiame kambaryje, kur ir jie vartojo alkoholį. Jai užmigus, R. B. išėjo į savo namus, o jis tuo tarpu išėjo į parduotuvę dar nusipirkti alkoholio. Nusipirkęs alkoholio jis nuėjo pas R. B. į namus, kur kartu su juo toliau gėrė alų. Jam atėjus, R. B. tikrai nesakė, kad sugyventinė būtų jį skriaudusi ar pan. G. S. iki pat vakaro miegojo pas jį namuose ir tikrai niekur nebuvo išėjusi, kol jis negrįžo namo, nes išeidamas jis savo butą užrakino (b. l. 29-30);

– 2017 m. rugpjūčio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis butas. Apžiūros metu nieko nepaimta (b. l. 21-22);

– Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 27 d. 14.19 val. centro informacinėje sistemoje yra užfiksuotas R. B. pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu Akmenės r. sav., Venta, Ventos g. 18-5. Kartu su raštu pateiktas pranešimas, įrašytas į CD laikmeną (b. l. 33);

– 2017 m. spalio 2 d. apžiūros protokole nurodyta, kad išklausytas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus CD laikmenoje pateiktas R. B. pranešimo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) garso įrašas, CD kompaktinė plokštelė apžiūrėta kaip daiktinis įrodymas ir pridėta prie bylos (b. l. 34-35);

– Policijos informacinės sistemos ROIK (duomenys neskelbtini) pranešime užfiksuota, kad 2017 m. rugpjūčio 27 d. 14.19 val., ką tik vyrui žmona trenkė per veidą ir pabėgo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Įtariamoji pasišalino, yra ieškoma (b. l. 10-13);

– Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijoje matyti, kad R. B. 2017 m. rugpjūčio 27 d. 14.42 val. nustatytas 2,38 promilių girtumas (b. l. 26-27).

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų pagal BPK 20 straipsnio reikalavimus įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. B. 2017 m. rugpjūčio 27 d. apie 14.22 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,38 promilių girtumas, melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Bylos aplinkybės yra aiškios, R. B. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino, be to, jo kaltė visiškai įrodyta liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga. R. B. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis, veikdamas tiesiogine tyčia ir suvokdamas, kad melagingai praneša apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir norėdamas taip veikti, nors buvo įspėtas dėl atsakomybės už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, teisėsaugos institucijai melagingai pranešė apie neva jo sugyventinės padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad R. B. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to, R. B. yra recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgiant į tai, jog BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, bauda, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Prokuroras siūlo R. B. skirti BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę. Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis R. B. sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės, taip pat sutinka su prokuroro siūloma 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu, skiriant galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui (b. l. 93-96, 126-129).

Skirdamas bausmę R. B. teismas, vadovaudamasis BPK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus baigtas nusikaltimas); į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia); įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą; taip pat į kaltinamojo asmenybę – teistas (b. l. 38-58), daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 59-79), bedarbis (b. l. 81), nesusituokęs, vaikų neturi (b. l. 37); VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre registruotas, 2003 m. ir 2007 m. gydytas psichiatrijos stacionare, kur diagnozuoti (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą centre lankėsi 2007 m. rugsėjo 11 d., diagnozė: (duomenys neskelbtini) (b. l. 84). VTPT prie SAM Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. B. nereikalinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę (b. l. 85-86). Nuo priklausomybės ligų negydomas, į įskaita neįrašytas (b. l. 84).

Pagal BK 41 straipsnį bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų; bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiais; asmuo, nuteistas atlikti viešuosius darbus, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskiriant prokuroro siūlomą 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, R. B. prisipažino kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, skiriant galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BPK 351 straipsnio 1 dalimi R. B. išaiškintina viešųjų darbų bausmės atlikimo tvarka ir sąlygos, nuteistojo teisės ir pareigos, kaip visa tai reglamentuota Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso VIII skyriuje ir BK 46 straipsnyje.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūno 2017 m. lapkričio 20 d. nutarimu R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 91-92).

Turinti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti CD laikmena su garso įrašu saugotina byloje.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pripažinti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui (iš viso 180 valandų), paskirtą bausmę vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. B. galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui (iš viso 120 valandų).

Bausmės laiką skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti R. B. viešųjų darbų bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas bei jo teises ir pareigas:

– Viešųjų darbų bausmę vykdo probacijos tarnybos, kurios nustato bausmės atlikimo vietą ir parenka nuteistajam darbą; kontroliuoja, kaip nuteistasis atlieka bausmę; kontroliuoja, ar darbdavys laikosi nustatytų pareigų; teikia policijai reikalingus duomenis nuteistųjų, kurių buvimo vieta nežinoma, paieškai; sudaro sutartis su darbdaviais, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė; atlieka kitas nustatytas pareigas;

– Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka bausmę vykdanti institucija pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir nuteistojo pageidavimą;

– Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui;

– Viešuosius darbus atliekantiems nuteistiesiems netaikomas Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai. Viešuosius darbus atliekantys nuteistieji gali savo noru apdrausti sveikatą Sveikatos draudimo įstatymo ir kitų sveikatos draudimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;

– Sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kita valstybės ar savivaldybės institucija, nevyriausybinė organizacija, kurioje atliekami viešieji darbai, turi užtikrinti nuteistiesiems saugias ir sveikas darbo sąlygas, atitinkančias darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Viešuosius darbus atliekančius nuteistuosius draudžiama skirti dirbti kenksmingomis ir labai kenksmingomis darbo sąlygomis, taip pat pavojingus darbus, kurių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuteistieji prieš viešųjų darbų pradžią instruktuojami apie darbo saugos ir sveikatos reikalavimus ir nemokamai aprūpinami asmens apsaugos priemonėmis;

– Žala, kurią padaro nuteistasis atlikdamas viešuosius darbus sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų arba kitai valstybės ar savivaldybės institucijai, nevyriausybinei organizacijai, kurioje atliekami viešieji darbai, arba tretiesiems asmenims, taip pat žala, kurią viešųjų darbų atlikimu nuteistajam padaro sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kita valstybės ar savivaldybės institucija, nevyriausybinė organizacija, kurioje atliekami viešieji darbai, arba tretieji asmenys, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais;

– Viešųjų darbų atlikimo laikas skaičiuojamas mėnesiais;

– Nuteistojo dirbtų valandų skaičius per mėnesį turi būti ne mažesnis už teismo paskirtą bausmės laiką. Jeigu nuteistasis dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas;

– Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

– Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas;

– Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

– Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti R. B. 2017 m. lapkričio 20 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

CD kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, kuri pridėta prie bylos galinio viršelio, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti prie bylos.

Išaiškinti R. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.