- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- e2A-1266-553/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00425-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Artūras Driukas, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- uždarųjų akcinių bendrovių „SD ranga“, „Garo ir šilumos technologijos“
- Atsakovas
- biudžetinei įstaigai Lietuvos policijos mokyklai
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarųjų akcinių bendrovių „SD ranga“ ir „Garo ir šilumos technologijos“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal nurodytų ieškovių ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos policijos mokyklai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės ieškiniu prašė panaikinti atsakovės (toliau – ir perkančioji organizacija) 2020 m. liepos 13 d. sprendimą skirti jų pasiūlymui, pateiktam supaprastintame atvirame konkurse „Šildymo sistemos modernizavimo ir naujos katilinės įrengimo rangos darbų pirkimas“ (Pirkimo Nr. 492488) (toliau – Pirkimas), 0 balų, ir grąžinti šalis į iki pažeidimo buvusią padėtį.
2. Ieškovės nurodė, kad ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas buvo priimtas dėl to, kad ieškovės nepateikė Pirkimo sąlygų 14.2 punkte ir 2 priede nurodytų dokumentų, įskaitant pasiūlymo techninių duomenų. Teigė, kad nurodyti pasiūlymo duomenys nebuvo pateikti, nes teikiant pasiūlymą padaryta techninė klaida – nurodyti pasiūlymo priedai buvo įkelti į „Voką 2“, o ne į „Voką 1“. Ieškovių nuomone, netenkinusi jų pretenzijos dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, perkančioji organizacija netinkamai taikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 45 straipsnio 3 dalį, 55 straipsnio 9 dalį, Pirkimo sąlygų 11.2, 11.3 punktus ir viešųjų pirkimų principus, įskaitant turinio viršenybės prieš formą principą, nepagrįstai nevykdė pareigos prašyti, kad ieškovės paaiškintų ir patikslintų pasiūlymą, ištaisant padarytą techninę klaidą, įkeliant į „Voką 1“ dokumentus, kurie per techninę klaidą buvo įkelti į „Voką 2“, nekeičiant pasiūlymo esmės.
3. Ieškovės pažymėjo, kad Pirkimo sąlygų 5 punkte, reglamentuojančiame pasiūlymu pateikimą, nėra aprašyta pasiūlymo dokumentų įkėlimo į „Vokas 1“ ir „Vokas 2“ tvarka. Nėra nustatyta, kad dokumentai, įkelti ne į tą voką, nebus vertinami. Perkančiosios organizacijos sprendimas įvertinti ginčo pasiūlymą (pasiūlymo A dalį) 0 balų yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad pagal Pirkimo sąlygų 5.11. punktą, užpildytos pasiūlymo formos turėjo būti parengtos pagal Pirkimo sąlygų priedą Nr. 2, kuriame nurodyta, jog teikiant pasiūlymą pildomos dvi formos: A dalis (Techninė informacija ir duomenys apie tiekėją) ir B dalis (Kainos). Pirkimo sąlygų 10.1 punktas nustatė, kad perkančioji organizacija su pasiūlymais susipažįsta dviejuose pirkimų komisijos posėdžiuose: pirmajame susipažįstama tik su ta pasiūlymo dalimi, kurioje pateikti techniniai pasiūlymo duomenys ir kita informacija bei dokumentai („Vokas 1“, pasiūlymo A dalis), antrajame – su pasiūlymo dalimi, kurioje nurodytos kainos ar sąnaudos („Vokas 2“, pasiūlymo B dalis). Antrasis posėdis vyksta tik tada, kai perkančioji organizacija patikrina, ar pateiktų pasiūlymų techniniai duomenys ir tiekėjai atitinka pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, ir pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus įvertina pasiūlymų techninius duomenis. Apie šio patikrinimo ir vertinimo rezultatus perkančioji organizacija praneša visiems tiekėjams.
6. Teismas nustatė, kad, susipažinusi su ieškovių pasiūlymo A dalimi, perkančioji organizacija šią pasiūlymo dalį įvertino 0 balų, nes kartu nebuvo pateikti Pirkimo sąlygų 14.2 punkte nurodyti dokumentai.
7. Įvertinęs VPĮ 47 straipsnio nuostatas, teismas nurodė, kad atitikties ekonominio naudingumo kriterijams vertinimo etape pateiktų duomenų tikslinimui netaikoma VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, pagal kurią yra numatyta galimybė tikslinti duomenis ar dokumentus dėl tiekėjų atitikties kvalifikacijos reikalavimams, o vadovaudamasis VPĮ 55 straipsnio 9 dalimi bei šios normos pagrindu suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015), pažymėjo, kad perkančioji organizacija turi pareigą kreiptis į tiekėją dėl pasiūlymo patikslinimo, papildymo arba paaiškinimo tik tokiu atveju, kuomet perkančiosios organizacijos nustatyti neatitikimai (netikslumai) pagal savo pobūdį gali būti ištaisomi nekeičiant tokio pasiūlymo esmės.
8. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateiktoje Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nurodyta, jog ieškovėms suteikus galimybę pateikti kartu su pasiūlymo formos A dalimi nepateiktus dokumentus, kurie yra reikalingi pasiūlymui pagal ekonominio naudingumo kriterijus įvertinti, jų pasiūlymas šioje dalyje iš neatitinkančio ekonominio naudingumo kriterijų taptų juos atitinkančiu, kas prieštarautų VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatai ir paneigtų paties pasiūlymų vertinimo pagal ekonominio naudingumo kriterijus esmę. Aplinkybė, kad ekonominio naudingumo vertinimui pagal B ir V kriterijus reikalingus dokumentus tiekėjas pateikė pasiūlymo B dalyje, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, nes perkančioji organizacija atitikimą ekonominio naudingumo kriterijams vertina pagal šio vertinimo metu turimą (pateiktą) informaciją.
9. Remdamasis pirmiau nurodytais motyvais bei kasacinio teismo išaiškinimais, kad perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų panaikinimas pateisinamas tik dėl esminių pažeidimų, kuriais pažeidžiamos imperatyviosios VPĮ nuostatos, teismas konstatavo, kad ginčo atveju perkančiosios organizacijos veiksmais ir sprendimais nebuvo pažeisti viešųjų pirkimų principai, kitos viešuosius pirkimus reglamentuojančios teisės normų nuostatos, todėl patenkinti ieškinį nėra teisinio pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovės (toliau – ir apeliantės) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Perkančiajai organizacijai pastebėjus, kad ieškovės nepateikė pasiūlymo A dalies dokumentų „Voke 1“, ji, vadovaudamasi VPĮ 55 straipsnio 9 dalimi ir Pirkimo sąlygų 11.3 punktu, turėjo konstatuoti nurodyto pasiūlymo neatitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams (dokumentų trūkumą) ir privalėjo kreiptis į ieškoves dėl pasiūlymo patikslinimo (paaiškinimo).
10.2. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai perkančioji organizacija nustato, jog tiekėjo pasiūlyme yra tokio pobūdžio trūkumų, kuriuos leidžiama paaiškinti ar patikslinti, juo labiau nekeičiant pasiūlymo esmės, ji privalo kreiptis į tiekėją, jam siūlydama paaiškinti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytinus, paprastai ištaisytinus ar paaiškintinus netikslumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015).
10.3. Teismas netinkamai įvertino ginčo pasiūlyme padarytos klaidos esmę ir galimybę šią klaidą ištaisyti taikant VPĮ 55 straipsnio 9 dalį ir Pirkimo sąlygų 11.3 punktą.
10.4. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės kartu su pasiūlymu pateikė dokumentus, kurie yra reikalingi pasiūlymo A dalies vertinimui pagal ekonominio naudingumo kriterijus B ir V, tik per klaidą šie dokumentai buvo įkelti ne į tą voką.
10.5. Jeigu perkančioji organizacija būtų paprašiusi paaiškinti nurodyto pasiūlymo trūkumus, ieškovės būtų paaiškinusios, kad dalis dokumentų buvo įkelti ne į tą voką, tokiu būdu nebūtų pakeista pasiūlymo esmė, t. y. nustatytam trūkumui paaiškinti (pašalinti) nereikia jokių papildomų dokumentų, dėl kurių būtų pasikeitusi pasiūlymo esmė ar kaina.
10.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovėms taisant pasiūlymo trūkumą, būtų reikėję pateikti naujus dokumentus. Iš nurodyto akivaizdu, kad padaryta klaida yra techninio pobūdžio, kurią galima objektyviai nustatyti ir paprastai ištaisyti. Pagal paminėtą VPĮ 55 straipsnio 9 dalį ir kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio trūkumai gali būti ištaisomi.
10.7. Perkančioji organizacija, vertindama ginčo pasiūlymo B dalį ir „Voke 2” radusi dokumentus, kurie turėjo būti „Voke 1”, pati turėjo pasinaikinti savo sprendimą dėl ginčo pasiūlymo A dalies vertinimo ir iš naujo įvertinti tiekėjų pasiūlymų A dalis, nes to reikalauja viešųjų pirkimų principai. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, nustačius naujų duomenų, perkančioji organizacija gali persvarstyti savo sprendimus ir pakartotinai atlikti kurią nors viešojo pirkimo procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013).
10.8. Pirkimo sąlygose nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad nebus vertinami tiekėjų pasiūlymo dokumentai, kurie per klaidą bus įkelti ne į tą voką. Pirkimo sąlygų 14.2 punkte nustatyta, kad kartu su pasiūlymu turi būti pateikta informacija apie tiekėjo patirtį. Nepateikus su pasiūlymu reikalaujamų dokumentų, balai nebus skiriami. Šiuo atveju nėra nustatyta, kad nepateikus šio dokumento būtent „Voke 1“, balai nebus skiriami. Nustatyta, kad nebus skiriami balai tik tuo atveju, jeigu šis dokumentas nebus pateiktas su pasiūlymu, o ginčo atveju ieškovės su pasiūlymu pateikė šį dokumentą.
10.9. Perkančioji organizacija privalo laikytis savo paskelbtų viešojo pirkimo sąlygų, vertindama tiekėjų pasiūlymus.
10.10. Pirmiau nurodyti skundo argumentai patvirtina, kad perkančiajai organizacijai nebuvo teisinio pagrindo neskirti balų už pasiūlymo A dalį.
10.11. Nevertindama per klaidą į „Voką 2“ įkeltų dokumentų, perkančioji organizacija pažeidė viešųjų pirkimų principus, įskaitant turinio viršenybės prieš formą principą. Dėl formalumų perkančioji organizacija nepagrįstai neskyrė ginčo pasiūlymui balų. Esminę reikšmę šiuo atveju turi tai, kad ieškovės su pasiūlymu pateikė visus reikiamus dokumentus, o ne šių dokumentų buvimo vieta, t. y. vokas, kuriame šie dokumentai buvo įkelti.
10.12. Viešųjų pirkimų teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Dėl tiekėjo veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo sprendžiama pagal turiningąjį vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011).
Atsiliepimas
11. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovėms nepateikus pasiūlymo A dalies dokumentų, kurie yra reikalingi išimtinai ekonominio naudingumo vertinimo tikslui, perkančioji organizacija, įvertinusi, kad trūkumo pobūdis neleidžia jo pataisyti, atliko teisingus ir teisėtus veiksmus, nepažeidžiančius VPĮ 55 straipsnio 9 dalies.
11.2. Ieškovių situacijos modeliavimas dėl dokumentų perdėjimo iš vieno voko į kitą, posėdžių procesų maišymo, vertinimo komisijos priimtų sprendimų pasinaikinimo, naujo vertinamojo posėdžio inicijavimo ir panašių veiksmų yra visiškai nelogiškas ir nepagrįstas jokiomis teisės normomis.
11.3. Perkančiosios organizacijos paklausimas tiekėjui dėl pasiūlymo paaiškinimo, kai pastarasis nurodo trūkstamų dokumentų buvimo vietą, negali būti laikomas tinkamos procedūros atlikimu VPĮ taikymo prasme, nes VPĮ 44 straipsnio 5 dalis aiškiai nustato susipažinimo su tiekėjų gautais pasiūlymais tvarką.
11.4. Ieškovės nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remdamasi perkančioji organizacija galėtų atidaryti pasiūlymo B daliai skirtą voką dėl dokumentų išėmimo, viename voke esančius dokumentus perkelti į kitą voką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantės, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės teikė pasiūlymą ginčo Pirkime, kurio vienai iš dalių perkančiosios organizacijos 2020 m. liepos 13 d. sprendimu buvo suteikta 0 balų, dėl to, jog kartu su pasiūlymu nebuvo pateikta atitinkamų pasiūlymo techninių duomenų, nustatytų Pirkimo sąlygų 14.2 punkte ir 2 priede. Ieškovės iniciavo tokio perkančiosios organizacijos sprendimo peržiūros procedūrą, motyvuodamos padaryta klaida – pirmiau nurodyti pasiūlymo duomenys per klaidą buvo įkelti ne į voką, kuriame buvo pateiktas techninis pasiūlymas, o į voką su pasiūlymo kaina. Perkančioji organizacija ieškovių pretenzijos netenkino ir pirmiau nurodytą savo sprendimą paliko nepakeistą.
15. Pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino ieškovių ieškinio, kuriuo buvo reikalaujama panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl ginčo pasiūlymo įvertinimo ir grąžinti šalis į iki pažeidimo buvusią padėtį. Nustatęs, kad pagal Pirkimo sąlygas tiekėjų pasiūlymą turėjo sudaryti dvi atskiros dalys – A dalis (Techninė informacija ir duomenys apie tiekėją) bei B dalis (Kainos), kad perkančioji organizacija su pasiūlymais turėjo susipažinti dviejuose pirkimų komisijos posėdžiuose, kad su pasiūlymų B dalimis komisija galėjo susipažinti tik įvertinus tiekėjų pasiūlymų A dalis, sprendė, jog perkančioji organizacija, neradusi ginčo pasiūlymo A dalyje atitinkamų techninių duomenų, pagrįstai šiai ieškovių pasiūlymo daliai skyrė 0 balų ir, vėliau trūkstamus duomenis radusi pasiūlymo B daliai skirtame voke, nepasinaikino pirmiau nurodyto savo sprendimo bei nesikreipė į ieškoves, prašydama pasiūlymą paaiškinti ir (ar) patikslinti.
16. Nesutikimą su teismo sprendimu apeliantės iš esmės grindžia netinkamu Pirkimo sąlygų, ginčui aktualių VPĮ normų aiškinimu ir taikymu, taip pat kasacinio teismo praktikos dėl tiekėjų teisės paaiškinti (patikslinti) pasiūlymą nekeičiant jo esmės, dėl turinio prieš formą principo taikymo vertinant tiekėjų pasiūlymus nesilaikymu.
Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
17. Skunde pirmiausia apeliuojamas netinkamas VPĮ 55 straipsnio 9 dalies aiškinimas ir taikymas. Apeliantės teigia, kad nustačiusi, jog dalis techninių ginčo pasiūlymo duomenų buvo pateikti voke su pasiūlymo kaina, perkančioji organizacija turėjo kreiptis į jas dėl pasiūlymo A dalies patikslinimo ir (ar) paaiškinimo. Tokią poziciją apeliantės grindžia kasacinio teismo išaiškinimais, kad, nustačiusi pasiūlymo redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytinus ir paprastai ištaisytinus trūkumus, perkančioji organizacija privalo kreiptis į tiekėją, prašydama paaiškinti (patikslinti) pirmiau nurodytus trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015). Teisėjų kolegija nurodytus skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
18. Nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygų 14.1 punktas nustatė, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainos ir kokybės santykį šiame punkte nustatyta tvarka. Nustatomas maksimalus bendras balų skaičius – 100 balų. Kriterijų tarpusavio santykis bendrame bale yra nustatomas pagal šiuos lyginamuosius svorius: C – kaina (x = 50), B – tiekėjo patirtis (y = 25) (tiekėjas su pasiūlymu turi pateikti šiuos dokumentus: tinkamai įvykdytų statybos darbų sutarčių sąrašą; nepateikus kartu su pasiūlymu reikalaujamų dokumentų balai nebus skiriami), V – statybos garantija (z = 25) (vertinamas garantijos užtikinimo terminas metais, tiekėjo raštiškas įsipareigojimas suteikti nurodytą garantiją pateikiamas kartu su pasiūlymu) (Pirkimo sąlygų 14.2 punktas). Ekonominis naudingumas (S) apskaičiuojamas sudedant tiekėjo pasiūlymo kainos (C), patirties (B) ir statybos garantijos (V) balus (Pirkimo sąlygų 14.3 punktas).
19. Pirkimo sąlygų 2 priede buvo pateiktos pasiūlymo formos, iš kurio matyti, kad pasiūlymo A dalyje (Techninė informacija ir duomenys apie tiekėją) turėjo būti nurodytas kokybės (kiekybės) kriterijų aprašymas (B – tiekėjo patirtis, V – statybos garantija), tuo tarpu pasiūlymo B dalyje (Kainos) turėjo būti pateikta pasiūlymo A dalyje nurodytų darbų kaina.
20. Byloje nėra ginčo, kad apeliantės kartu su pasiūlymo A dalimi nepateikė patirtį (B kriterijus) patvirtinančių dokumentų (tinkamai įvykdytų statybos darbų sutarčių sąrašo) ir statybos garantijos (V kriterijus). Nurodyti pasiūlymo A dalies duomenys buvo pateikti su voku, skirtu ginčo pasiūlymo B dalies (Kainos) įvertinimui. Taip pat pažymėtina, kad, nepaisant to, jog gali susidaryti nuomonė, kad atitikties ekonominio naudingumo kriterijams vertinimo metu yra vertinama tokia pati ar panašaus pobūdžio informacija, kaip ir vertinant tiekėjo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, šiais vertinimais yra siekiama skirtingų tikslų. Nustatant minimalius kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams yra siekiama įsitikinti, ar tiekėjo kvalifikacija yra pakankama sutarčiai įvykdyti, o ekonominio naudingumo kriterijų vertinimas reiškia, kad siekiama atrinkti tiekėją, galinti užtikrinti geresnę sutarties darbų kokybę. Ginčo Pirkimo atveju pirmiau paminėtame Pirkimo sąlygų 14.2 punkte nustatyti reikalavimai kartu su pasiūlymu pateikti tinkamai įvykdytų statybos darbų sutarčių sąrašą, statybos garantiją (pasiūlymo A dalies duomenys), reikšmingi ne siekiant patikrinti tiekėjo atitiktį nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams, bet atlikti perkamų darbų kokybinių savybių vertinimą ir atrinkti pasiūlymą, kurio kainos ir kokybės santykis yra geriausias. Tokie duomenys yra priskirtini pasiūlymo „siaurąja prasme“ dokumentams (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1114-790/2019).
21. Paminėtos Pirkimo sąlygos ir ginčo faktinės aplinkybės suponuoja, kad apeliantėms nepateikus pirmiau nurodytų pasiūlymo A dalies įvertinimui reikalingų duomenų, perkančioji organizacija negalėjo visapusiškai įvertinti ginčo pasiūlymo. Šią išvadą patvirtina ne tik jau minėta Pirkimo sąlygų 14.2 punkto nuostata, kad, nepateikus tinkamai įvykdytų statybos darbų sutarčių sąrašo ir kitų su pasiūlymu reikalaujamų dokumentų, balai nebus skiriami, bet ir Pirkimo sąlygų 10.1 punktas, kuris nustato, jog su pasiūlymais susipažįstama dviejuose komisijos posėdžiuose. Pirmajame posėdyje susipažįstama tik su ta pasiūlymo dalimi, kurioje pateikti techniniai pasiūlymo duomenys ir kita informacija bei dokumentai („Vokas 1“, pasiūlymo A dalis), antrajame posėdyje – su pasiūlymo dalimi, kurioje nurodytos kainos ar sąnaudos („Vokas 2“, pasiūlymo B dalis). Antrasis posėdis vykdomas tik tada, kai perkančioji organizacija patikrina, ar pateiktų pasiūlymų techniniai duomenys ir tiekėjai atitinka pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, ir pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus įvertina pasiūlymų techninius duomenis.
22. Būtent Pirkimo sąlygų 10.1 punktas patvirtina, kad perkančioji organizacija, atlikdama tiekėjų pasiūlymų A dalies vertinimą, turėjo vadovautis tik tais duomenimis, kurie buvo pateikti šiai pasiūlymo daliai skirtame voke. Tuo tarpu skunde cituojama kasacinio teismo praktika dėl tiekėjų galimybės ištaisyti atitinkamus pasiūlymo „siaurąja prasme“ trūkumus ginčo atveju nėra aktuali, nes duomenų nepateikimas apskritai nelaikytinas redakcinio pobūdžio trūkumu, kurį būtų galima objektyviai nustatyti ir paprastai ištaisyti. Kasacinio teismo pažymėta, kad nėra pagrindo taikyti ir spręsti dėl turinio viršenybės prieš formą principo, kai pasiūlymo „siaurąja prasme“ turinio, atitinkančio pirkimo sąlygų reikalavimus, tiekėjas apskritai nepateikė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-690/2016 32 punktą).
23. Nors apeliantės akcentuoja, kad tikslinant (aiškinant) ginčo pasiūlymą, nebūtų reikėję iš naujo pateikti atitinkamų pasiūlymo A daliai skirtų duomenų, nes šie duomenys jau buvo pateikti voke, skirtame pasiūlymo B daliai, kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nekeičia teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog perkančioji organizacija neturėjo pareigos prašyti patikslinti (paaiškinti) ginčo pasiūlymą. Tiek lingvistinis, tiek loginis Pirkimo sąlygų 10.1 punkto aiškinimas patvirtina, jog tiekėjų pasiūlymų A ir B dalių vertinimas buvo aiškiai atribotas, perkančioji organizacija neturėjo teisės vertinti pasiūlymų B dalių (kainų), neatlikusi visapusiško pasiūlymų A dalių įvertinimo, ir priešingai, negalėjo, atplėšusi vokus su pasiūlymų B dalimis, grįžti į pasiūlymų A dalių vertinimo stadiją ir pervertinti apeliančių pateiktą šios dalies pasiūlymą. Toks perkančiosios organizacijos elgesys būtų pažeidęs ne tik paminėtas Pirkimo sąlygas, VPĮ 44 straipsnio 5 dalį, 55 straipsnio 7 dalį, bet ir VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje įtvirtiną draudimą dėl pasiūlymo esmės pakeitimo – kuomet patikslinus (paaiškinus) pasiūlymą, šis iš pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkančio taptų juos atitinkančiu. Tokia teisėjų kolegija pozicija atitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1114-790/2019).
24. Aptariamo skundo argumento kontekste aktualūs ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) išaiškinimai dėl tiekėjų galimybės paaiškinti pasiūlymus. Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jeigu perkančiajai organizacijai būtų leista prašyti tiekėjo, kurio pasiūlymą ji laiko neaiškiu ar neatitinkančiu techninių specifikacijų, pateikti atitinkamus paaiškinimus, tuo atveju, jeigu šio dalyvio pasiūlymas galiausiai būtų atrinktas, galėtų atrodyti, kad perkančioji organizacija slaptai dėl jo derėjosi kitų tiekėjų nenaudai ir taip pažeidė vienodo vertinimo principą (Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas SAG ELV Slovensko, C-599/10, ECLI:EU:C:2012:191, ir jame nurodyta Teisingumo Teismo jurisprudencija).
25. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliančių teiginys, kad Pirkimo sąlygose nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, jog nebus vertinami pasiūlymo dokumentai, kurie per klaidą bus iškelti ne į tą voką ar nepateikti „Voke 1“. Nors tokia nuostata Pirkimo sąlygose nebuvo įtvirtina, ji apeliantėms, kurioms taikomas bonus pater familias (liet. apdairus, rūpestingas ir atidus žmogus) standartas, t. y. pareiga kiekvienu atveju elgtis apdairiai ir rūpestingai, turėjo būti aiški ir suprantama lingvistiškai, logiškai bei sistemiškai įvertinus Pirkimo sąlygų 10.1 punktą, kuris atitinka ir įstatyminį reglamentavimą (VPĮ 44 straipsnio 5 dalis, 55 straipsnio 7 dalis).
26. Dėl skundo argumento, kad nevertindama „Voke 2“ įkeltų dokumentų, kurie buvo skirti pasiūlymo A dalies įvertinimui, perkančioji organizacija pažeidė turinio prieš formą viršenybės principą, iš esmės pasisakyta šios nutarties 22 punkte, todėl kolegija pakartotinai nurodytu aspektu nepasisako.
27. Kiti skundo argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.