Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto Dariaus Alinsko (toliau – ir pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-9469-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK:24230770588.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismo posėdžio metu D. A. skundą palaikė. Nurodė, kad jam nebuvo suteikta galimybė pasireikšti. Iš tikrųjų taip gavosi, kad baudos sumokėti ir negalėjo, nes nebuvo jokios atžymos, o kai gavo šitą nutarimą, tai nustebo, nes iš esmės taip gaunasi, kad ignoravo tą įrodymą, nors dar kartą kartoja, kad galimybės sumokėti baudos neturėjo, o kodėl taip atsitiko nežino, čia jau policijos vidiniai klausimai. Skundu prašė iškviesti du policijos pareigūnus, kurie daugiau galėtų paaiškinti. Pačią situaciją prisimena puikiai. Iš esmės mano, kad teismas pats kompetentingas įvertinti aplinkybes. Jis žino kelių eismo taisykles, reikalavimus ir žino vairuotojo pareigas ir jų labai atsakingai laikosi, bet esamomis aplinkybėmis tas žmogus nebuvo net priartėjęs prie važiuojamosios dalies. Jis vairavo automobilį, važiavo pirma eismo juosta, lėtino greitį, bet nematė poreikio stabdyti, kadangi buvo intensyvus srautas, už jo važiavo automobilis, kuris buvo prie pat. Žmogus atėjo visiškai iš kitos pusės, ten yra plati skiriamoji juosta ir būdamas ant skiriamosios juostos važiavo per pėsčiųjų perėją, tai tas žmogus po truputi judėjo. Jis nekeitė judėjimo krypties, kai buvo ant pėsčiųjų perėjos, tai jis judėjo, bet dar nebuvo ant saugumo salelės. Antra eismo juosta nebuvo automobilių, tačiau negali pasakyti tiksliai. Savo vairavimu nesukėlė jokio pavojaus, jokių kelių eismo pažeidimų nepadarė. Pareigūnai pažiūrėjo formaliai, įsivaizduoja, kad jie intensyviai renka baudas. Kitu atveju tikrai nebandytu net ginčyti. Teismas galėtų įvertinti, pažiūrėjus tą vaizdo medžiagą ir galbūt paklausti pareigūnų, kodėl taip traktuoja. Iš esmės nesutinka. Gaunasi labai įdomi situacija, nes jeigu būtų sumokėjęs tą nurodytą sumą 60 Eur, tai tikrai galbūt butų padaręs, nepriklausomai ar būtų ginčijęs ar ne, bet kadangi VMI sistemoje nebuvo jokių duomenų, kad galėjo sumokėti, tiesiog dingo, rodė, kad nebėra mokėtinų baudų, po to kai kreipėsi į policiją. Dabar gaunasi, kad kažkoks kitas pareigūnas pažiūrėjo kažkokias priežastis. Nubaudė daugiau vien dėl to, kad yra nepavyzdingas vairuotojas, nenorintis sutikti su sprendimu, jo neginčija ir dar skiriama didesnė bauda per nutarimo surašymą.

Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas. Po jo D. A. nurodė, kad mano, jog pėsčiųjų perėją yra kirtęs. Neužfiksavo, kad buvo šalia automobilis. Įraše viskas gražiai matosi. KET numato, kad įžengiantis į pėsčiųjų perėją turi būti pėsčiasis, o žmogus dar neįlipęs į važiuojamąją dalį, o jis jau baigia išvažiuoti. Galėjo suklysti, kad važiavo automobilis iš paskos. Antra eismo juosta automobilis sustojo, nes jam yra kliūtis, bet priekyje važiuojantis automobilis irgi nestabdė, kaip ir jis. Įžengusio ar žengiančio arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiojo tokio situacijos nebuvo, tikrai jo nebuvo, kai kirto pėsčiųjų perėją į važiuojamąją dalį pėsčiasis neįžengė. Jis pavojaus nesukėlė. Jis pripažįsta, kad matė, jog jo elektroniniu paštu buvo atsiųstas administracinis nurodymas. Prašė pateikti medžiagą, komunikavo su policija. Kelios dienos praėjo, pagalvojo, kad reikėtų susimokėti baudą, nes po to žino, kaip gali būti, bauda vis tiek išaugs, bet nuėjus į VMI puslapį nebuvo jokių duomenų, jokių mokėtinų baudų. Gaila, kad nenupaveikslavo.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ((duomenys neskelbtini) str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Motyvuojamoji dalis

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies nuostatas administracinę atsakomybę vairuotojams užtraukia, važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles.

KET 30 punktas numato, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas D. A. 2024 m. sausio 11 d. 12:02 val., Vilniuje, G. V. g. vairuodamas automobilį „Toyota L. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo ir nepraleido į pėsčiųjų perėją įžengusio pėsčiojo.

Šioje byloje nekyla ginčas, kad D. A. administracinio nusižengimo protokole bei skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Toyota L. C., valts. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokias aplinkybes patvirtina pats pareiškėjas tiek skunde tiek ir posėdžio metu, taip pat byloje esanti nuotrauka ir vaizdo įrašas, kuriose užfiksuotas važiuojantis pareiškėjo automobilis. Byloje esančioje nuotraukoje ir vaizdo įraše yra užfiksuota, kaip D. A. vairuodamas automobilį „Toyota L. C.“, valts. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiuodamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo ir nepraleido į pėsčiųjų perėją įžengusio pėsčiojo. D. A. vertinimu, šioje situacijoje jis jokių KET nepažeidė, kadangi važiuodamas leistinu greičiu ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos matė pėsčiąjį, kuris artėjo nuo kitos dviejų juostų kelio dalies, ėjo per skiriamąją (žaliąją) zoną ir jam įvažiuojant pirmąją eismo juosta jis iš skiriamosios juostos dar nebuvo įžengęs į važiuojamąją kelio dalį. Pareiškėjas kirto pėsčiųjų perėją dar pėsčiajam net nepriėjus prie važiuojamosios dalies. Pėsčiasis ėjo jam iš kairės į dešinę, jis važiavo pirma eismo juosta, o pėsčiasis ėjo link antros ir tik vėliau būtų kirtęs pirmąją kelio juostą. Taip pat pažymėjo, kad jei būtų tuo metu buvusiame automobilių sraute staigiai stabdęs, būtų sukėlęs avarinę situaciją ir galimas kitas neigiamas pasekmes. Savo vairavimu nesukėlė jokio pavojaus, jokių kelių eismo pažeidimų nepadarė. Su šiais pareiškėjo skundo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.

Pareiškėjas posėdžio metu patvirtino, jog matė, kaip pėsčiasis ėjo per skiriamąją žalią zoną link antros juostos, o jis važiavo pirma. Taip pat nurodė, kad pėsčiasis nebuvo įžengęs į važiuojamą dalį, tačiau KET 30 punktas nurodo, kad vairuotojas turi sulėtinti greitį arba sustoti, kai pėsčiasis ne tik yra įžengęs, bet jam žengiant arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Nagrinėjamu atveju peržiūrėjus vaizdo įrašą „20240111_120441_(duomenys neskelbtini).jpg“ yra užfiksuota, kaip vyras sparčiu žingsniu artinasi prie važiuojamosios kelio dalies krašto, aiškiai ir suprantamai parodydamas, kad ketina pereiti į kitą kelio pusę per skirtą pėsčiųjų perėją, tai atitinka KET 30 punkto nurodytas aplinkybes. Tai matydami antra juosta važiuojantys automobiliai iš anksto sulėtina greitį, o vyras nekeičiant ėjimo tempo įžengia į pėsčiųjų perėją. Nors kaip ir pats pareiškėjas teigia, kad jam pėsčiasis buvo gerai matomas ir matė, kad jis eina link perėjos, antra juosta važiuojantys automobiliai pradėjo iš anksto lėtinti greiti, o pats pareiškėjas būdamas atidus ir rūpestingas vairuotojas, net nepradėjo lėtinti greičio, kad įsitikintų, ar pėsčiasis eina toliau. Tai kaip eismo dalyviui jam padaryti buvo pareiga, kadangi artėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Teismas sutinka su Institucijos argumentais, kad tik įsitikintus, jog pėsčiasis stovintis arba artinantis prie pėsčiųjų perėjos neketina eiti per pėsčiųjų perėją, tik tuomet pareiškėjas galėjo tęsti judėjimą. Taip pat, kaip ir posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog antra juosta važiuojantys automobiliai pradėjo lėtinti greitį, nes jiems pėsčiasis buvo kliūtis ir jį praleido, o tai reiškia, kad pėsčiasis ėjo įžengdamas į važiuojamą dalį, todėl ir pirma juosta važiuojantis automobilis, t. y. pareiškėjas turėjo sustoti ir praleisti pėsčiąjį. Šiuo atveju pareiškėjas ne tik, kad nesulėtino greičio, tačiau ir važiavo laikydamasis per mažo atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio. Todėl D. A. argumentai, jog jis važiuodamas kirto pėsčiųjų perėją pėsčiajam net nepriėjus prie važiuojamosios kelio dalies it, kad nepadarė jokio KET pažeidimo yra paneigiamas bylos duomenimis.

Tai, kad jei pareiškėjas būtų tuo metu buvusiame automobilių sraute staigiai stabdęs, būtų sukėlęs avarinę situaciją ir galimas kitas neigiamas pasekmes paneigia vaizdo įrašo medžiaga. Įrašė užfiksuota, kad šalia už pareiškėjo automobilio nebuvo arti važiuojančio kito automobilio, jog staigaus stabdymo metu pareiškėjas būtų sukėlęs kitas neigiamas pasekmes. Automobilis važiavo daug toliau nuo jo, tai, kad stabdžius, nebūtų sukėlęs jokios avarinės situacijos. Pareiškėjas teigia, kad savo vairavimu nesukėlė jokio pavojaus, pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalį nėra numatyta, kad šiuo nusižengimu turi būti padaryta žala, pavojus, kadangi šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. padariniai nėra būtinasis požymis, užtenka pačio veiksmo, nagrinėjamu atveju t. y. nepraleisto pėsčiojo pagal KET 30 punktą.

Dėl administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu, kuriuo D. A. buvo paskirta 60 Eur bauda, jos nesumokėjo, nes, pasak pareiškėjo, prisijungus prie VMI portalo neberodė, kad jam yra paskirtų mokėtinų baudų. Tačiau pareiškėjas patvirtino, kad administracinio nusižengimo protokolą su nurodymu ir pranešimą apie galimai padarytą administracinį nusižengimą gavo el. paštu 2024 m. vasario 7 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, pareiškėjas turėjo matyti, kad administraciniame nurodyme paskirtą baudą buvo siūloma sumokėti iki 2024 m. kovo 7 d., todėl jis žinojo ir galėjo sumokėti paskirtą baudą per nustatytą terminą, o kad prisijungus prie VMI jam nurodytos baudos neberodė, tokių patvirtinančių duomenų byloje nėra.

Teismo vertinimu, pareiškėjo aptarti skundo argumentai jo atsakomybės nešalina ir pažeidimo pavojingumo nemažina. Nagrinėjamu atveju D. A. pagrįstai nubaustas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalį.

Už (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą yra numatyta bauda nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių ((duomenys neskelbtini) straipsnio 8 dalį). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui paskirta artima vidutinei straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobaudai - 85 Eur dydžio bauda.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Institucija, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, buvo nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas.

Vertinant pareiškėjo asmenybę, kad tokio pobūdžio nusižengimą padarė ne pirmą kartą, taip pat yra baustas administracine tvarka už kitus KET pažeidimus, nemažai kartų už greičio viršijimą, paskirtos baudos yra sumokėtos. Nagrinėjamu atveju D. A. vairuodamas automobilį artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo ir nepraleido į pėsčiųjų perėją įžengusio pėsčiojo, nors kaip pats teigė, kad matė einantį pėsčiąjį, tačiau nepraleido, nes nebuvo įžengęs į važiuojamą dalį, bet jį sustojo praleisti antra juosta važiavę automobiliai, o pareiškėjas net nesulėtinęs greičio nuvažiavo toliau. Tai, kad buvo padarytas administracinis pažeidimas patvirtina vaizdo įrašas ir kiti byloje esantys duomenys. Įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį, padarymo aplinkybes, aptartus charakterizuojančius duomenis, nėra pagrindo vertinti, kad paskirta nuobauda yra neproporcinga padarytam nusižengimui ir pareiškėjo asmenybei. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas, kuriuo D. A. pripažintas kaltu pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalį yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį naikinti ar keisti nėra. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Dariaus Alinsko skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-9469-2024 administracinio nusižengimo byloje (ROIK:24230770588) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.