Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-05-13 · Civilinė byla Nr. 2S-538-115/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-13
Bylos Nr.
2S-538-115/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Virginija Volskienė, Algirdas Auruškevičius (pran.)
Ieškovas
UAB „Piliuona“
Atsakovas
UAB „Alltexus“
Kategorijos
  • 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-538-115/2010

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė Procesinio sprendimo kategorijos:

110.3, 110.6;122.4.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų teisėjų Romualdos Janovičienės, Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Piliuona“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmestas civilinėje byloje Nr. L2-16884-640/2009 pagal ieškovo UAB „Piliuona“ ieškinį atsakovui UAB „Alltexus“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorius UAB „Piliuona“ pareiškė pareiškimą skolininkui UAB „Alltexus“ dėl skolos priteisimo (b.l.1-2). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-07-03 nutartimi taikė skolininko UAB „Alltexus“ priklausančio turto areštą 37.358,95 Lt sumai (b.l.3). LR CPK 439 str. tvarka ieškovas UAB „Piliuona“ pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Alltexus“ dėl skolos priteisimo.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Piliuona“ prašymu (b.l.25-27) prašė pakeisti laikinąsias apsaugos priemones – leisti realizuoti aprašytą ir areštuotą atsakovo UAB „Alltexus“ turtą, įmokant už realizuotą turtą gautas pajamas į specialiąją teismo sąskaitą. Kreditorius nurodė, kad vykdydama teismo 2009-07-03 nutartį, antstolė D. M. aprašė skolininkui priklausantį turtą, kuris 2009-07-10 įvertintas 49.884,70 Lt, o perkainojus po ekspertizės –10.883 Lt, jo vertė, ieškovo teigimu, nuolat krenta, todėl prašė leisti realizuoti areštuotą skolininko turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė (b.l.48).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog areštuotas turtas yra realizuojamas CPK XLIX skyriuje nustatyta tvarka. Minėto skyriaus nuostatos skirtos vykdyti vykdomuosius dokumentus, išduotus išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės. Teismas pažymėjo, jog civilinė byla dar nėra išnagrinėta (pateikti prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo), galutinis sprendimas byloje nepriimtas, todėl atsakovo turto realizavimui nėra sąlygų. Taip pat pažymėjo, jog esant pagrindui pakeisti teismo taikytą laikinąją apsaugos priemonę kita, labiau atitinkančia kreditoriaus interesus, turi būti atsižvelgiama į įstatymo leidžiamas alternatyvias priemones.

Šalies argumentai

Apeliantas (ieškovas) UAB „Piliuona“ pateikė atskirąjį skundą (b.l.50-53), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį; pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas pagal 2009-07-03 Vilniaus miesto l apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. L2-16884-640/09, kita laikinąja apsaugos priemone – leisti realizuoti aprašytą ir areštuotą atsakovo UAB „Alltexus“ turtą, įmokant už realizuotą turtą gautas pajamas į specialiąją teismo sąskaitą. Nurodo, jog šiuo atveju ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje Nr. L2-16884-640/09 pateikė ne LR CPK XLIX skyriuje numatyta tvarka, o LR CPK XI skyriaus 5 skirsnyje, reglamentuojančiame laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, pakeitimą ir panaikinimą, nustatyta tvarka. Šio prašymo pateikimo tikslas yra ne atitinkamo teismo sprendimo vykdymas, o galimybė tinkamai įgyvendinti ieškovo procesines teises ir užtikrinti ieškovui bent minimalias galimybes (apsaugant areštuotą turtą nuo nuvertėjimo) išieškoti iš atsakovo ieškinyje nurodyto dydžio įsiskolinimą. Nurodo, jog atsakovo turto, kuris buvo aprašytas ir areštuotas užtikrinant ieškovo 37.358,95 Lt reikalavimą, nuvertėjimas papildomai apsunkintų būsimojo teismo sprendimo įvykdymą. Mano, kad prašoma laikinoji apsaugos priemonė leistų sustabdyti aprašyto ir areštuoto turto nuvertėjimą, nes areštuotas ir aprašytas atsakovui priklausantis kilnojamasis neregistruotinas turtas – drabužiai bei drabužių kabyklos – yra itin nelikvidus, tai yra ne pirmo būtinumo vartojimo prekės, kurių paklausa rinkoje dėl ekonominės situacijos Lietuvoje ir drastiškai smunkančio vartojimo yra minimali. Pažymi, jog drabužių rinka pasižymi sezoniškumu (drabužių vertė, keičiantis sezonui, pakinta iki 50 proc.). 2009 m. rugpjūčio 20 dienai atsakovui priklausančio turto vidutinė rinkos vertė tesudarė 10.883 Lt, ir yra mažesnė nei ieškovo reikalavimo suma (36.343,95 Lt). Nors tai ir nėra maisto produktai ar kiti greitai gendantys produktai, areštuoto vertė mažėja ir radikaliai keičiasi kiekvieną dieną, todėl yra reali grėsmė, jog areštuoto atsakovo kilnojamojo neregistruotino turto (drabužių) vertė ir toliau sparčiai kris, jei nebus imtasi atitinkamų priemonių turto nuvertėjimui sustabdyti. Atsakovas daugiau turto, iš kurio galėtų būti patenkintas ieškovo reikalavimas, neturi arba tyčia slepia duomenis apie valdomą turtą. Be to, atsakovas yra nemokus ir nevykdo savo piniginių įsipareigojimų kreditoriams, įskaitant ir ieškovą, nemoka privalomų įmokų valstybės ir savivaldybių biudžetams. Ieškovas siekdamas užtikrinti savo, kaip kreditoriaus, teises bei teisėtus interesus, kreipėsi į atsakovą su pranešimu apie ketinimus kreiptis į eismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Mano, kad LR CPK nedraudžia galimybės leisti realizuoti areštuotą bei aprašytą turtą, įmokant už realizuotą turtą gautas pajamas į specialiąją teismo sąskaitą. LR CPK 145 str. l d. 12 p. nustatyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti proceso šalį atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Būtent šiais pagrindais buvo grindžiamas ir ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. LR CPK 145 str. l d. nedraudžia teismui taikyti ir kitas laikinąsias apsaugos priemones, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (LR CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Pabrėžia, kad areštuoto ir aprašyto atsakovo turto realizavimas, įmokant už realizuotą turtą gautas pajamas į specialiąją teismo sąskaitą, nepažeistų atsakovo teisių ir teisėtų interesų, nes aprašytas ir areštuotas turtas butų realizuojamas nemažinant jo vertės ir tokiu būdu atsakovo galimybės įvykdyti būsimą teismo sprendimą tik padidėtų. Be to, aprašytas ir areštuotas turtas būtų realizuojamas ne mažesne nei vidutine rinkos kaina, kuri nustatyta nepriklausomo turto vertintojo UAB „Domus optima“. Turto realizavimas būtų vykdomas pasitelkiant teismo antstolį, kuris užtikrintų, kad aprašytas ir areštuotas atsakovo turtas būtų realizuojamas ne žemesne nei vidutine rinkos kaina, gautos lėšos už realizuotą skolininko kilnojamąjį turtą būtų pervedamos į specialiąją teismo sąskaitą.

Apelianto (ieškovo) UAB „Piliuona“ atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Apeliantas (ieškovas) UAB „Piliuona“ atskiruoju skundu skundžia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartį, kuria teismas netenkino jo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Skundo pagrindą sudaro apelianto argumentai, jog prašymas buvo grindžiamas CPK 145 str. l d. 12 p. pagrindu. Taip pat apeliantas nurodo, jog pateikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, vadovavosi ne LR CPK XLIX skyriuje numatyta tvarka, bet LR CPK XI skyriaus 5 skirsnyje, reglamentuojančiame laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, pakeitimą ir panaikinimą, nustatyta tvarka. Apelianto teigimu, šio prašymo pateikimo tikslas yra ne atitinkamo teismo sprendimo vykdymas, o galimybė tinkamai įgyvendinti ieškovo procesines teises ir užtikrinti ieškovui bent minimalias galimybes (apsaugant areštuotą turtą nuo nuvertėjimo) išieškoti iš atsakovo ieškinyje nurodyto dydžio įsiskolinimą.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvacija, jog atmetant prašymą taikytinos tik CPK VI dalies XLIX skyriuje įtvirtintos teisės normos, reglamentuojančios areštuoto turto realizavimo tvarką vykdymo procese, kadangi civilinė byla dar nėra išnagrinėta (pateikti prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo), galutinis sprendimas byloje nepriimtas, todėl atsakovo turto realizavimui nėra sąlygų.

Iš apelianto (ieškovo) prašymo konteksto darytina išvada, jog apeliantas (ieškovas) siekia pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (turto areštą) kitomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis – reikalaujamos sumos įmokėjimu į teismo specialiąją sąskaitą, įmokėjimą atliekant realizavus atsakovui priklausantį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantas gali prašyti pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones CPK 146 str. numatyta tvarka, atsižvelgiant į CPK 145 str. nurodytą laikinųjų apsaugos priemonių nebaigtinį sąrašą, tačiau laikinosios apsaugos priemonės niekada negali varžyti atsakovo teisių labiau nei to reikia būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, be to laikinosios apsaugos priemonės turi būti numatytos CPK ar kituose įstatymuose (CPK 145 str. 1 d. 13 p.).

CPK 145 str. l d. 12 p. nustatyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti proceso šalį atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą, negali įpareigoti ieškovą ar kitą asmenį veikti atsakovo vardu ir parduoti areštuotą jo turtą, nes tai išeina už ieškinio užtikrinimo instituto ribų. Šiuo atveju įpareigojimas ieškovą ar kitą asmenį veikti atsakovo vardu ir parduoti areštuotą jo turtą neatitinka CPK 145 str. l d. 12 p. normoje įtvirtintų įstatymo leidėjo tikslų. Įpareigojimo atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti pavyzdys gali būti įpareigojimas nutraukti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus vykdomus pastato statybos darbus arba atlikti gresiančio nugriūti pastato sutvirtinimo darbus, garbės ir orumo bylose draudimas pakartotinai skelbti žinias, skelbti dar nepaskelbtas žinias ir pan. Tokia laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma ir pareiškus prevencinį ieškinį (CK 6.225 str.) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras. Vilnius,2004, p.337). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog CPK 145 str. l d. 12 p. normos negalima aiškinti plečiamai, siekiant pateisinti atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto pardavimą be jo sutikimo, ne vykdymo procese.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nors šiuo atveju taikytinos CPK I dalies XI skyriaus 5 skirsnyje reglamentuojančiame laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, pakeitimą ir panaikinimą, įtvirtintos teisės normos, tačiau vadovautis CPK 145 str. 1 d. 13 p. taip pat nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymą, nes jokie kiti įstatymai nenumato galimybės ieškovui prašyti taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kaip kitam asmeniui priklausančio turto pardavimą ir tokiu būdu gautų piniginių lėšų įmokėjimą į teismo depozitinę sąskaitą. Pagal CPK 146 str. 1 d. teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, tačiau spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, teismas turi vadovautis CPK 144 str. nuostatomis bei proporcingumo ir ekonomiškumo principais, ir įvertinti tai, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymo tikslus.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog esant pagrindui pakeisti teismo taikytą laikinąją apsaugos priemonę kita, labiau atitinkančia kreditoriaus interesus, turi būti atsižvelgiama į įstatymo leidžiamas alternatyvias priemones.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog tokiu atveju, kai neužtenka areštuoto turto ieškinio reikalavimams apsaugoti, ieškovas turi galimybę kreiptis į antstolį, vykdantį nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kad šis rastų ir aprašytų kitą atsakovo turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto (ieškovo) UAB „Piliuona“ atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis paliktina nepakeista, tačiau kitais motyvais, nei nurodė pirmosios instancijos teismas (LR CPK 337 str. 1 p.).

Be to, iš apelianto (ieškovo) UAB „Piliuona“ priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. L2-16884-640/2009 palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto (ieškovo) UAB „Piliuona“ valstybei 5,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusTeisėjai Romualda JanovičienėVirginija Volskienė