- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-09
- Bylos Nr.
- 1N-59/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Bielskis
- Kaltinamasis
- E., E. R.
- Kategorijos
- 2.1.16.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. R. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. R. buvo pratęstas procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2013 m. balandžio 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje E. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 4 dalį tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini), vykdydamas savo pareigas, savo naudai priėmė mažesnės negu 1MGL vertės kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi E. R. nušalintas nuo (duomenys neskelbtini) pareigų trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2012 m. balandžio 2 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d., 2012 m. rugsėjo 19 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimis E. R. laikino nušalinimo nuo pareigų terminas buvo tęsiamas.
Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartimi E. R. taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstas dar trims mėnesiams. Teismo nutartyje atsižvelgta į tai, kad E. R. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką galimai padarė vykdydamas savo tiesiogines tarnybines funkcijas, todėl yra pagrindas manyti, kad užimamos pareigos sudaro kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ar trukdyti baudžiamajam procesui.
Šalies argumentai
Kaltinamasis E. R. skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutarties dalį, kuria pratęstas jam taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminas. Kaltinamasis teigia, kad teismo išvada, jog būdamas nenušalintas nuo pareigų jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas ar kliudyti procesui, darydamas poveikį kitiems proceso dalyviams, yra nepagrįsta. Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu laikinas nušalinimas nuo pareigų kaltinamajam buvo paskirtas ir jo terminas tęsiamas siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė jokių konkrečių argumentų, kuriais remiantis buvo padaryta išvada, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas ir trukdyti procesui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad būdamas nenušalintas nuo pareigų jis gali trukdyti procesui, bandyti pats ar per kitus asmenis paveikti proceso dalyvius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nagrinėjant bylą teisme. Kaltinamojo teigimu, Šiaulių apygardos teismas jam taikomo laikino nušalinimo nuo pareigų terminą pratęsė nepagrįstai. Skunde nurodoma, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 4 dalyje. Kaltinamojo teigimu, pratęsdamas laikino nušalinimo nuo pareigų terminą dar trims mėnesiams teismas pažeidė proporcingumo principą. Be to, apygardos teismas neįvertino kaltinamojo asmenį charakterizuojančių duomenų, t. y. kad jis yra neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, turi aukštąjį išsilavinimą, tarnyboje ne kartą skatintas, turi šeimą. Skundžiama nutartis yra neindividualizuota, teismo motyvai pateikiami apibendrintai visų kaltinamųjų atžvilgiu. Skunde pažymima, kad ikiteisminis tyrimas yra baigtas, visi būtini procesiniai veiksmai byloje atlikti, jo užimamos pareigos nesudaro galimybės įtakoti įrodymų tyrimą teisme. E. R. nurodo, kad yra nušalintas nuo pareigų jau metus laiko, nušalinimas nuo užimamų pareigų pažeidžia ne tik jo, bet ir jo šeimos interesus. Anot kaltinamojo byla iki šiol nėra išnagrinėta, kadangi ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas.
Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. R. skundas atmetamas.
Baudžiamojo proceso prievartos priemonės yra teisės aktuose numatytos priemonės ir būdai riboti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, taikomos valstybės įgaliotų asmenų, tik teisės aktuose nustatyta tvarka ir esant sąlygoms bei pagrindams, nurodytiems baudžiamojo proceso įstatyme; procesinėmis prievartos priemonėmis siekiama užkirsti kelią ir nutraukti baudžiamojo proceso dalyvių procesinius pažeidimus, užtikrinti netrukdomą baudžiamojo proceso eigą, jo tikslų įgyvendinimą. Kiekvienu atveju, sprendžiant procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo klausimą, yra būtina įvertinti ar ši prievartos priemonė yra būtina, ar jos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju yra tikslingas, ar šia priemone nėra nepagristai suvaržomos asmens konstitucinės teisės bei laisvės.
BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta procesinė prievartos priemonė - laikinas nušalinimas nuo pareigų, taikoma: 1) siekiant greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką arba 2) siekiant užkirsti galimybę įtariamajam (kaltinamajam ar nuteistajam) daryti naujas nusikalstamas veikas, kliudyti bylos tyrimui ar nagrinėjimui. Nurodyti pagrindai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad ši procesinė prievartos priemonė būtų pritaikyta asmeniui. BPK 157 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai byla yra perduota į teismą, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymo nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
Procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų E. R. buvo paskirta ikiteisminio tyrimo metu. Paskiriant šią procesinę prievartos priemonę, buvo atsižvelgta į kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, asmeninio bei darbinio pobūdžio santykius su kitais baudžiamajame procese dalyvaujančiais asmenimis. Pratęsdamas laikino nušalinimo nuo pareigų terminą teismas atsižvelgė į tai, kad E. R. jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė vykdydamas savo tiesiogines tarnybines funkcijas. Nagrinėjamu atveju pagrįstą manymą, jog E. R., nebūdamas nušalintas nuo pareigų, gali ir toliau elgtis nusikalstamai bei trukdyti procesui, lėmė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdis ir padarymo aplinkybės. Lietuvos apeliacinis teismas iš dalies sutinka su skundo argumentais, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti motyvai yra neindividualizuoti E. R. atžvilgiu, o nurodyti bendri visiems kaltinamiesiems, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas ją naikinti kaip nepagrįsta. Tai, kad teismo motyvai pateikiami apibendrintai visų kaltinamųjų atžvilgiu, nepaneigia išvados, kad šioje proceso stadijoje pagrindai taikyti E. R. atžvilgiu procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų nėra išnykę. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis yra neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, turi aukštąjį išsilavinimą, tarnyboje ne kartą skatintas, turi šeimą, taip pat nepaneigia teismo išvadų, kad užimamos pareigos sudaro kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei kliudyti procesui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia kaltinamojo dėmesį į tai, kad duomenų, reikšmingų visapusiškam ir teisingam baudžiamosios bylos išnagrinėjimui, rinkimas ir juo labiau įrodinėjimo procesas nesibaigia ikiteisminio tyrimo stadijoje. Skunde nurodyta aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje yra baigtas ir baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti teismui, nesudaro pagrindo išvadai, kad procesinių priemonių taikymas yra nebetikslingas. Šiame kontekste pažymėtina, kad procesinėmis prievartos priemonėmis siekiama ne vien tik surinkti bylai reikšmingus duomenis, bet ir užtikrinti sklandų baudžiamąjį procesą bei užkardyti naujų nusikalstamų veikų padarymą. Įvertinęs aptartas aplinkybes, Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, jog E. R. taikomos procesinės prievartos priemonės - laikino nušalinimo nuo pareigų, terminas pratęstas pagristai.
Atkreiptinas kaltinamojo dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl procesinių prievartos priemonių paskyrimo ar termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Baudžiamoji byla, kurioje kaltinamas E. R., yra perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamajame akte nurodyti duomenys patvirtina, kad yra pakankamas pagrindas E. R. kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, tuo tarpu jo kaltės klausimas bus išspręstas Šiaulių apygardos teismui priėmus galutinį procesinį sprendimą byloje.
Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su skundo argumentu, kad procesinė prievartos priemonė riboja kaltinamojo ir jo šeimos interesus, tačiau nagrinėjamu atveju toks suvaržymas yra teisėtas ir pagrįstas. Pratęsdamas E. R. taikomos kardomosios priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminą dar trims mėnesiams teismas proporcingumo principo nepažeidė.
Remiantis, tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo E. R. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.