Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui UAB „Alegritas“ dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija (toliau – DGK, komisija) 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 5256, priimtu individualaus darbo ginčo byloje Nr. APS-36-19113, tenkino iš dalies darbdavio UAB „Alegritas“ prašymą ir išieškojo šios bendrovės naudai iš darbuotojo A. M. 25 248,40 Eur materialinės žalos atlyginimo (el. b. t. I, psl. 4-7).

DGK, įvertinusi individualaus darbo ginčo byloje esančius dokumentus, pripažino, kad rašytinė bylos medžiaga patvirtina bendras ir specialias materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygas: A. M., būdamas UAB „Alegritas“ darbuotoju (2015-05-05 darbo sutartis Nr. 76), vykdydamas darbines pareigas (UAB „Alegritas“ 2016-07-08 įsakymas „Dėl komandiruotės“), 2016-07-10 nakties laiku Lenkijos Respublikos teritorijoje Ružan vietovėje, pažeisdamas kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį (Makovo Mazoveckio Apskrities policijos komisariato 2016-07-20 patvirtinimas), kurio metu buvo sugadintos ar apgadintos jam patikėtos dėl darbo materialinės vertybės - vilkikas, puspriekabė bei krovinys, dėl ko UAB „Alegritas“ patyrė materialinės žalos (AB „Lietuvos draudimas“ 2016-07-21 transporto priemonės apžiūros aktai, AB „Lietuvos draudimas“ 2016-10-10 pranešimas apie žalos atlyginimą Nr. 1737888, kt.). Darbuotojas eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus (jo neteisėta veika), tai patvirtina Makovo Mazoveckio Apskrities policijos komisariato 2016-08-31 pažyma, kurioje nurodoma, kad po aptariamo eismo įvykio jo iškvėptame ore nustatyta 0,28 mg/1 alkoholio. Pastaroji aplinkybė, anot DGK, suponuoja visišką materialinės atsakomybės taikymą, todėl darbdavio naudai iš darbuotojo buvo išieškota 25 248,40 Eur materialinės žalos (16 500 Eur dėl vilkiko Mercedes Benz, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sunaikinimo, 6 566 Eur dėl puspriekabės Krone, kurios valstybinis numeris FA765, sugadinimo, 2 182,40 Eur dėl minėtų vilkiko ir puspriekabės bei krovinio gelbėjimo ir transportavimo po įvykio), atsiradusios A. M. 2016-07-10 Lenkijos Respublikos teritorijoje Ružan vietovėje sukėlus eismo įvykį esant neblaiviam.

Ieškovas taip pat akcentavo, kad įstatymo nustatytos leistinos alkoholio normos viršijimas yra skirtingas: ES šalyse ši riba yra nuo 0 iki 0,8 promilės, 18-oje ES valstybių – 0,5 promilės, Lenkijoje – 0,2 promilės). Nors ir yra baudžiamas pagal konkrečios valstybės įstatymus, tačiau savaime nesuponuoja asmens faktinio apsvaigimo būsenos, t.y. kad autoįvykis buvo sukeltas būtent dėl neblaivumo, ši aplinkybė, anot ieškovo, turi būti įrodyta konkrečioje byloje, o šioje tai nepadaryta. Nagrinėjamoje byloje darbdavys neįrodė jo prašomos taikyti darbuotojui visiškos materialinės atsakomybės faktinio pagrindo (LR CPK 178 str.), be to, DGK skundžiamu sprendimu nepagrįstai išplėtė darbuotojo civilinės atsakomybes darbdaviui ribas nuo bendro 3 VDU dydžio iki visiškos materialinės atsakomybės, kuris darbdavio nėra įrodytas, tuo DGK nukrypo nuo teismų praktikos, todėl skundžiamas DGK sprendimas, kaip nepagrįstas įrodymais ir dėl to neteisingas ir neteisėtas, turi būti panaikintas.

Teisminio nagrinėjimo eigoje ieškovo atstovas ieškinį palaikė, akcentavo jame nurodytas virš minėtas aplinkybes, o taip pat tai, kad alkoholio koncentracija ieškovo iškvėptame ore galėjo būti sąlygota diabeto, kuriuo ieškovas serga jau eilę metų ir kurio forma yra sunki. Akcentavo ir tai, kad darbdavys galėjo ir turi aiškintis santykius su draudimo išmoką atsisakiusia išmokėti draudimo bendrove, ginčijant jos atsisakymą, o ne su darbuotojo. Baigiamosiose kalbose advokatas išsakė poziciją dėl žalos sumos mažinimo DK 257 str. pagrindu dėl blogos ieškovo turtinės padėties.

Pats ieškovas, dalyvavęs parengiamajame teismo posėdyje, pripažino, kad prieš reisą buvo išgėręs alaus, bet nedaug. Teismui aiškino, kad į griovį nuvažiavo staiga užgesus šviesoms ir dėl to dingus matomumui bei nesuvaldžius transporto priemonės. Jokios savo kaltės dėl įvykio ir žalos atsiradimo neįžvelgė. Transporto priemonę teigia palikęs, nes buvo šoko būsenoje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, mano, jog nėra pagrindo ieškovo ieškinio pareiškime nurodytais motyvais naikinti skundžiamą DGK sprendimą. Išnagrinėjus faktinę ginčo situaciją ir esamus rašytinius įrodymus, manytina, jog skundžiamu sprendimu taikydama darbuotojui visišką materialinę atsakomybę DGK pasielgė teisingai ir teisėtai. Išnagrinėjus bylą bei ištyrus joje esančius rašytinius įrodymus, pakankamai akivaizdu, kad buvo visos teisinės prielaidos ir sąlygos ją taikyti ieškovo atžvilgiu.

Byloje keliamas visiškos materialinės atsakomybės taikymo darbuotojui klausimas.

DK 245 str. nustato, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba jas netinkamai atlikdamas. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sūduvos vandenys“ v. A. D., bylos Nr. 3K-3-1444/2002; 2003 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ v. L. L., A. K., bylos Nr. 3K-3-280/2003; 2004 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Osviris“ v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-2/2004; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. I. D. (I. D.) ir kt., bylos Nr. 3K-3-446/2009; kt.).

DK 255 str. reglamentuoja atvejus, kuomet darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, vienas jų – tai atvejis, kai žala padaryta neblaivaus darbuotojo (DK 255 str. 6 p.).

Pagal DK 257 str. 4 d. nuostatas, atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo. DK 257 str. 5 d. numato galimybę sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus, kai žala padaroma tyčia.

Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2015-05-05 sudarė darbo sutartį Nr. 76 (toliau – darbo sutartis; d. b. l. 4, el. b. t. I, psl. 50), kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas į darbą atsakovo bendrovėje vairuotoju ekspeditoriumi. Darbo sutartimi, be kita ko, buvo susitarta, kad darbuotojas yra materialiai atsakingas už jam patikėtas materialines vertybes (darbo sutarties 7.3 p.). Įmonės direktoriaus 2016-07-08 įsakymu dėl komandiruotės (d. b. l. 38, el. b. t. I, psl. 84) darbuotojas buvo siunčiamas į komandiruotę į Lenkiją. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad transporto priemonė vairuotojui, t.y. ieškovui, 2016-07-09 perduota techniškai tvarkinga (popierinės el. b. priedo b.l. 4-6).

2016-07-10 ieškovas, vykdydamas darbo funkcijas ir vairuodamas atsakovui priklausančią transporto priemonę - vilkiką Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Krone, valstybinis numeris FA765, Lenkijoje Ružan vietovėje nakties metu sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas vilkikas, puspriekabė ir pervežamas krovinys. Atsakovo vilkikas ir puspriekabė buvo drausti transporto priemonių (kasko) draudimu, taip pat atsakovas buvo sudaręs vežėjo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tačiau draudikas (AB Lietuvos draudimas) atsisakė atlyginti minėto eismo įvykio metu padarytus nuostolius, kadangi eismo įvykį darbuotojas sukėlė būdamas neblaivus (d. b. l. 6-20, el. b. t. I, psl. 28-32, 55-64). Draudimo bendrovė rėmėsi Makow Mazowiecki Apskrities policijos komisariato 2016-08-31 pažyma, kurioje nurodoma, kad po aptariamo eismo įvykio darbuotojo iškvėptame ore nustatyta 0,28 mg/1 alkoholio (d. b. l. 20, el. b. t. I, psl. 28-32, 66), kas atitinka 0,58 promiles (el. b. t. I, psl. 105).

Teismui nekyla jokių abejonių dėl minėtos Lenkijos pareigūnų išduotos pažymos turinio ir joje užfiksuotų aplinkybių, kurias ginčija ieškovas. Akivaizdu, kad eismo įvykį darbuotojas sukėlė būdamas neblaivus. Jis, be kita ko, pats pripažino, kad 12 val. prieš kelionę vartojo alų. Todėl ieškovo teiginiai apie tai, kad alkoholio atsiradimą ir koncentraciją galėjo sąlygoti jo turima liga (diabetas), yra nepagrįsti, toks jo motyvas laikytinas gynybine pozicija, kuri, be kita ko, yra hipotetinė, nėra patvirtinta jokiais moksliniais įrodymais ar galimomis kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Akcentuotina tai, kad darbuotojas, žinodamas apie ligą, nesielgė atsakingai ir nebuvo budrus, nes, minėta, pats pripažino, jog gėrė alaus. Alkoholio koncentracijos kiekis ginčo atveju nėra reikšminga aplinkybė, jo aplamai, atsižvelgiant į ieškovo atliekamas darbines funkcijas bei ginčo situaciją, būti negalėjo, nes jam, kaip sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojui, taikomas visiško nulio promilių variantas (DK 255 str. 6 p.).

Nepagrįstais teismas laiko ir ieškovo teiginius dėl kraujo mėginių nepaėmimo. Darbuotojas, žinodamas, jog yra blaivus (kaip kad pats teigė), bet matydamas alkotesterio rodmenis, negalėjo nesuprasti, kad jų galimo paneigimo tikslu būtina priduoti kraujo mėginį, juolab kad šios procedūros galimas atlikimas jam buvo prieinamas, nes tuoj po įvykio jis buvo pristatytas į gydymo įstaigą. Tačiau tokio prašymo ieškovas nei policijai, nei medikams nebuvo išreiškęs, tikėtina, žinodamas, kad tokio paneigimo nebūtų buvę.

Nepagrįstais laikytini ir ieškovo teiginiai, nukreipti į Lenkijos baudžiamojo ar administracinio nusižengimo normatyvo jo atžvilgiu netaikymą. Tai, kad jis nebuvo atvesdintas į tesimą, o taip pat tai, kad jo, kaip pats teigia, nebuvo nubaudę, savaime nepaneigia konstatuoto girtumo fakto, kuris, o ne Lenkijos pareigūnų pažyma, kaip teigė ieškovo atstovas, suponuoja visiškos materialinės atsakomybės taikymą pagal DK 255 str. 6 p.. Šiuo aspektu ieškovo atstovo išsakyti teiginiai gali būti jo gynybine pozicija galimoje Lenkijos pareigūnų užvestoje baudžiamojoje ar administracinio nusižengimo byloje, bet ne šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurią teismas nagrinėja pagal nacionalinę teisę ir ja sąlygotą civilinį procesą. Pastebėtina tai, kad eismo įvykyje dalyvavo vienas ieškovas ir tik jo vairuojama transporto priemonė, daugiau nukentėjusių asmenų ar kito svetimo turto apgadinimo nebuvo, todėl tikėtina, kad ši aplinkybė galėjo būti pagrindu atleisti ieškovą nuo galimos atsakomybės ar nutraukti pradėtą procesą. Bet kuriuo atveju į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kaip baigėsi ir ar baigėsi ieškovo atžvilgiu iškelta byla, o tokių duomenų pateikimas yra išskirtinai ieškovo prerogatyva, nes kiti, nebūdami Lenkijoje inicijuotų procesų dalyviais, jų gauti negali.

Analogiškai nepagrįstais pripažintini ir ieškovo atstovo teiginiai dėl skirtingo leistino alkoholio normos viršijimo skirtingose šalyse. Ši aplinkybė pagal nacionalinę teisę nagrinėjamo turinio ginčui nėra svarbi ir teisiškai reikšminga, kaip ir atstovo nurodyta aplinkybė dėl galimumo ginčyti draudiko atsisakymą išmokėti draudimo išmoką. Šios aplinkybės taip pat nepaneigia konstatuoto neblaivumo fakto.

Teismas laiko, kad byloje visiškai įrodytas ieškovo neblaivumo faktas ir to pasėkoje jo sukeltas eismo įvykis, nes vairuotojas paprasčiausiai galėjo užmigti, nėra jokio pagrindo manyti, kad transporto priemonės šviesos užgeso dėl jos techninio gedimo: minėta, eismo įvykio išvakarėse transporto priemonė ieškovui perduota techniškai tvarkinga.

Taigi neteisėta veika yra visiškai įrodyta: vairuotojas pažeidė draudimą vairuoti sunkiasvorę transporto priemonę alkoholinio apsvaigimo būsenoje. Pakankamai akivaizdu, kad tuo sąlygotos būsenos sukeltas eismo įvykis yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje ir su atsiradusiais nemenkais nuostoliais (byloje esantys rašytiniai duomenys, fotonuotraukos rodo, kad atsakovo transporto priemonė sunaikinta visiškai, atsakovas patyrė ir su jos grąžinimu susijusių išlaidų, kurių nebūtų, jei nebūtų ieškovo sukelto eismo įvykio). Žalos dydžio bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas neginčijo ir jokių abejonių dėl to nekėlė.

Ginčo kontekste svarbu pastebėti ir tai, kad darbo sutartyje ieškovas parašu patvirtino, jog yra materialiai atsakingas už jam patikėtas materialines vertybes (darbo sutarties 7.3 p.). Teismas mano, kad pasirašydamas tokio turinio darbo sutartį, ieškovas prisiėmė didesnę riziką nei įprastai, ir tai sąlygoja dar vieno pagrindo visiškam žalos atlyginimo instituto jo atžvilgiu taikymą, numatytą DK 255 str. 5 p..

Teismo įsitikinimu, DGK turėjo įstatyminį pagrindą taikyti ginčo atveju visišką materialinę atsakomybę darbuotojo atžvilgiu, tai padarė teisingai, teisėtai ir pagrįstai, ieškovas komisijos sprendime padarytų išvadų nepaneigė, todėl pagrindo naikinti skundžiamą DGK sprendimą ar jį keisti nėra.

Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas, būdamas atstovaujamas advokato, nesirėmė DK 257 str. 5 d. numatyta galimybe mažinti darbuotojui tenkančią atlyginti žalą dėl jo turtinės padėties ir to neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonėmis, nepateikė jokių su ieškovo turtine padėtimi susijusių rašytinių duomenų, apie tai užsiminė tik baigiamosiose kalbose. Todėl teismas neturi teisinio pagrindo ir prielaidų tai svarstyti. Teismas taip pat nesiremia galimu bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimu, nes nemano, kad tam yra objektyvus poreikis atsižvelgiant į ginčo faktines aplinkybes, ieškovo pasirinktą jų įrodinėjimo turinį ir į tai, kad žala padaryta tyčia.

Dėl kitų šalių išsakytų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes mano, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui.

Atmetus ieškinį iš ieškovo atsakovo naudai išieškoma 968 Eur, pastarojo patirtų advokato pagalbos išlaidų nagrinėjant bylą DGK ir teisme (el. b. t. I, psl. 132-136; CPK 79 str., 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Pašto išlaidų byloje nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-11-23 sprendimą Nr. 5265, priimtą individualaus darbo ginčo byloje Nr. APS-36-19113, palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB ,,Alegritas“, j.a.k. 121653660, naudai 968 EUR advokato pagalbos išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.