Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, administracine tvarka baustas, teistas: 1) 2015-04-07 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė 8 mėnesiai laisvės apribojimo ir 14 MGL (527,24 Eur) dydžio bauda; 2) 2018-04-17 Šiaulių apylinės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir 219,48 Eur dydžio bauda; 3) 2019-02-18 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrintą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir 219,48 Eur dydžio baudą, įpareigojant per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Laisvės apribojimo bausmė neatlikęs, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Respublikos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871 ir 2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 red.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: 2019-03-09 apie 16.00 val. kelyje Mažeikiai-Laižuva 10 km 950 m, neturėdamas įgijęs teisės vairuoti, vairavo R. T. priklausančią transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,50 promilės alkoholio, t. y. pagal 2019-03-15 specialisto išvadą Nr. T-A 2353/2019(01) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,53 ‰ (promilės) etilo alkoholio, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Kaltinamasis teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tiksliai datos nepamena, atvažiavo į Mažeikius pasimėginti dėl darbo. Pavakary prie miško vartojo alkoholinius gėrimus. Jis nesijautę esąs toks girtas ir kitam neleido vairuoti, nes pastarasis buvo girtesnis, bijodamas, kad nenutiktų nelaimė. Neturėjo teisės vairuoti ir nebuvo įgijęs. Žinojo, kad be teisių ir esant neblaiviam negalima vairuoti transporto priemonių. Išvažiavo į kelią ir pasijutęs blogai iš karto sustojo. Tuoj pat iš galo privažiavo policijos automobilis. Policijos pareigūnai jam nustatė girtumą ir pristatė jį į ligoninę ir policiją. Labai gailisi dėl savo veiksmų.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis bei prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo L. G. visiško kaltės pripažinimo jo kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

- 2019-03-09 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra kelias Mažeikiai-Laižuva 10 km 950 m, Mažeikių r. Pridėtos foto lentelės (11-12, 13-22 b. l.);

- 2019-03-19 alkotesterio parodymų rezultatu, kuriame užfiksuotas L. G. nustatytas 2,20 promilių girtumas (23 b. l.);

- 2019-03-13 specialisto išvada Nr. T-A 2353/2019(01), kurioje nurodyta, kad L. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,53 ‰ (promilės) etilo alkoholio (28 b. l.);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. R. parodymais, kur jis parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Ši bendrovė užsiima miško kirtimais. Šiuo metu vykdo darbus Mažeikių rajone, Dargių kaime. Žmonės darbui yra samdomi iš įvairių Lietuvos vietų. Šiuo metu Dargiuose turėtų dirbti kokie 8 vyrai. Jiems yra išnuomota sodyba. Šiems asmenims yra skirti du autobusiukai nuvažiuoti į mišką ir iš jo grįžti. 2019-03-09, po 16 val., jam į mobilųjį telefoną paskambino policijos pareigūnai iš Mažeikių rajono policijos komisariato ir pranešė, kad jo tėčio R. T. vardu registruotu automobiliu važiavo toks L. G., kuris yra neblaivus. Pareigūnai pasakė, kad automobilyje rado automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir daugiau jokių dokumentų neranda. Kaip L. G. paėmė automobilį, jis nežino, nes šiuo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo važiuoti vyrai, kurie dirbo miške. Kur ir kaip L. G. vartojo alkoholį, jis nežino, vėliau kažkas iš darbininkų paskambino ir pasakė, kad visi trys asmenys, tai yra S., S., jų pavardžių nežino, buvo kartu su L., ir kad jie negrįžo laiku į sodybą, grįžo tik vėliau. Kur vyrai vartojo alkoholį, nežino, kaip jie pasiėmė autobusiuką ir kur su juo važiavo, pasakyti negali. Papildomos apklausos protokole nurodė, kad jis tėvui priklausantį autobusiuką „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš tėvo R. T. pasiskolino 2019 vasario viduryje, dienos jau nepamena. Šį automobilį iš tėvo skolinasi tada, kai jo įmonė turi kažkokį objektą ir reikia į mišką vežioti žmones. Paskutinis objektas buvo Mažeikių rajone, Dargių kaime, kur reikėjo iškirsti mišką ir buvo darbui pasamdyti darbininkai. 2019 vasario pabaigoje, jis atvarė į išnuomotą sodybą Dargių kaime savo tėvo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir jo raktus patikėjo vienam iš darbininkų D., pavardės neatsimena, kuris taip pat gyveno toje pačioje sodyboje su kitais miško darbininkais ir juos vežiojo autobusiuku į mišką. D. kaip vairuotojas buvo atsakingas už patikėtą jam autobusiuką. Sodybos savininkas jo paprašė, kad vietoj nuomos už sodybą jo darbininkai iškirstų kažkokius krūmus prie jam priklausančio miško, todėl 2019-03-09 jis davė nurodymą D. pasiėmus keletą žmonių važiuoti kirsti krūmų. 2019-03-09 apie 16.30 val., jam paskambino iš Mažeikių policijos pareigūnai ir pranešė, kad yra sulaikytas jo tėvui R. priklausantis automobilis, kurį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio vienas iš miško darbininkų L. G.. Paskui paaiškėjo, kad automobilyje kartu važiavo dar kiti miško darbininkai S. S. ir S., kurio pavardės nežino, tik žino tai, kad gyvena Kelmėje. Daugiau apie S. jokių duomenų ir kontaktų neturi, nes jis pas jį pradėjo dirbti per L. Kodėl jie važiavo be vairuotojo D., kuriam buvo patikėtas automobilis, nežino. Automobilį galėjo vairuoti tik D., nes tik jam jį buvo patikėjęs. Kad automobilis bus panaudotas darant nusikalstamą veiką tikrai negalvojo ir apie tai nieko nežinojo (32-35 b. l.);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo R. T. parodymais, kur jis parodė, kad 2019 vasario viduryje, tiksliai dienos jau nepamena, pas jį į namus atvyko jo sūnus A. R. ir paprašė paskolinti jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sūnus pasakė, kad automobilis reikalingas jam darbui, vežioti žmones į mišką. Sūnus yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, užsiima miško kirtimais ir vykdo darbus visoje Lietuvoje, samdo žmones darbui miške iš įvairių Lietuvos vietų, todėl jis jam jau ne pirmą kartą paskolina savo automobilį, kuriame yra apie 9 sėdimos vietos ir jis yra tinkamas vežioti mažoms žmonių grupelėms. Paskolinus minėtą automobilį, sūnus išvažiavo. 2019-03-10 sūnus telefonu pranešė, kad jam priklausantis automobilis yra sulaikytas policijos pareigūnų Mažeikių rajone, nes juo apsvaigęs nuo alkoholio važiavo vienas iš sūnaus įmonėje turėjusių dirbti darbininkų. Jis nežinojo ir negalvojo, kad sūnus jam priklausantį automobilį perduos kitiems asmenims ir tie kiti asmenys panaudos jo automobilį darant nusikalstamą veiką (37 b. l.);

- 2019-03-09 priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu Nr. 75, kuriame nurodyta, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į UAB „Autobastionas“ saugojimo aikštelę, esančią Krucių k., Mažeikių r. (24 b. l.);

- VĮ „Regitra“ informacija, kurioje nurodyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. T. (29 b. l.);

- 2019-03-18 nutarimu automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas R. T. (50-51 b. l.);

- VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ (1990-2003) T4 T4 2,5 TDI , kėbulo tipas - kombi, vietų skaičius - 9, kuras - dyzelinas, variklio darbinis tūris - 2461 cm3, variklio galia 75 kW/102 AG, kaina su PVM yra 1810 Eur (30 b. l.).

BK 281 straipsnio 7 dalyje (Lietuvos Respublikos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871 ir 2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 red.) nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismui nekyla abejonių, kad L. G. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, vairavo automobilį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo L. G. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Respublikos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871 ir 2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 red.).

Kaltinamojo L. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Kaltinamasis anksčiau teistas net 3 kartus, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą (55-56, 57-60 b. l. ), kas pagal BK 27 straipsnio nuostatas vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o toks asmuo laikomas recidyvistu, 2019-03-22 gauta informacija, kad iš L. G. liko neišieškota 219,48 Eur (46 b. l.), ne kartą baustas administracine tvarka, jam paskirtų nuobaudų nėra sumokėjęs, nusikalstamos veikos darymo laikotarpiu turėjo galiojantį baustumą (65-69 b. l.). Kaltinamasis nedirba (70 b. l.), tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (62 b. l.). VšĮ Joniškio psichinės sveikatos centre nesilankė (64 b. l.).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 281 straipsnio 7 dalies (Lietuvos Respublikos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871 ir 2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 red.) sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2018-02-18 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, laisvės apribojimo bausme ir 219,48 Eur dydžio bauda, 2019-03-22 gauta informacija, kad iš L. G. liko neišieškota 219,48 Eur (46 b. l.), jas visiškai sudedant.

Kaltinamasis L. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas 2019-03-09 16.02 val. (86 b. l.) ir 2019-03-10 14.47 val. paleistas iš laikinojo sulaikymo (87 b. l.). Vadovaujantis BK 66 straipsniu jo laikas išbūtas laikinajame sulaikyme įskaitytinas į paskirtą arešto bausmę, ir laikytina, jog jis yra atlikęs 2 paras arešto bausmės.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 4 dalimi, skiriamos tos baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės, kurias numato teismo sprendimo priėmimo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas.

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatant specialios teisės atėmimo terminą L. G. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis jau ne pirmą kartą vairuoja kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus. Administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina, kad jis 2015-08-31, 2015-05-06, 2014-12-15 vairavo transporto priemones būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės jų vairuoti (65-69 b. l.). Tai reiškia, kad L. G. po jam pritaikytų sankcijų nepadarė reikiamų išvadų, todėl šiuo atveju jam nustatomas maksimalus baudžiamajame įstatyme numatytas specialios teisės atėmimo terminas – penkeri metai. Pažymėtina, kad L. G. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tačiau vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje (Lietuvos Respublikos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871 ir 2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 red.), buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje (Lietuvos Respublikos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871 ir 2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 red.) įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad kaltinamasis L. G. važiavo be transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko R. T. leidimo, todėl R. T. negali būti atsakingas už neteisėtus L. G. veiksmus. Siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, tai yra daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje (Lietuvos Respublikos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871 ir 2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 red.), yra ne tik galimas, bet ir būtinas turto konfiskavimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, kaltinamajam L. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės, nustatytos VšĮ „Emprekis“, t. y. 1810 Eur (30 b. l.) konfiskavimas.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. G. paliktina galioti 2019-03-10 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (88 b. l.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris ikiteisminio tyrimo metu gražintas saugojimui R. T. (50-51 b. l.), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas teisėtam savininkui R. T. (29 b. l.).

Atsižvelgiant į tai, jog L. G. yra nedirbantis, nėra sumokėjęs baudos paskirtos ankstesniais teismo baudžiamaisiais įsakymais, jam neskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

L. G. išaiškintina arešto ir baudos bausmės atlikimo tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 296 – 298, 301 -307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pripažinti L. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (Lietuvos Respublikos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871 ir 2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 red.) ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. G. paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu bausmę subendrinti visiškai sudedant su neatlikta 2019-02-18 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir L. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę 90 (devyniasdešimt) parų arešto ir 219,48 Eur (dviejų šimtų devyniolikos eurų 48 euro centų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 1 papunkčiu į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2019 m. kovo 9 d. 16.02 val. iki 2019 m. kovo 10 d. 14.47 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) arešto parai ir laikyti, kad L. G. yra atlikęs 2 (dvi) paras arešto bausmės.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. G. sulaikymo pagal šį nuosprendį, jam įsiteisėjus.

L. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, L. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 5 (penkiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, L. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę – 1810,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dešimt eurų).

Nuosprendžiui įsiteisėjus automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris ikiteisminio tyrimo metu grąžintas R. T., gražinti teisėtam savininkui R. T..

Išaiškinti L. G., jog paskirtą 219,48 Eur baudą kaltinamasis turi sumokėti į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, (banko kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismo raštinės darbuotojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti L. G., jog nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka areštinėse. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po nuosprendžio įsiteisėjimo (išskyrus atvejį, kai teismas nustatė atlikti areštą poilsio dienomis) suimami. Į arešto bausmės atlikimo vietą nuteistuosius per tris paras po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.