Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudž. byla Nr. 1A-835-245/2012

2012 m. gruodžio 17 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui, nuteistajai S. B., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir jai paskirta bausmė- 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. už tai, kad ji 2012-02-02 apie 12 val., Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo, pašalinių asmenų akivaizdoje tyčia nustūmė nukentėjusįjį R. P. nuo namo prieangio laiptų, tuo sukeldama jam fizinį skausmą, ir išbėgusi ant šaligatvio, plūsdamasi necenzūriniais žodžiais, nuplėšė nukentėjusiajam P. Š. nuo galvos ausines 50 Lt vertės, po ko ausines sulaužė, toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, filmavimo metu su rankose turėtame kibire buvusiu skysčiu tyčia apipylė operatoriaus P. Š. laikomą ,,Just.TV“ priklausančią, kamerą ,,Sony PMW-EX1R“ Nr. 413583, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė viešą tvarką bei rimtį.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – švelninti bausmę, nuteistoji ir jos gynėjas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios S. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja baudžiamąją bylą apeliacinio skundo ribose. Byloje nekeliamas nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimas. Nuteistoji S. B. skundžiasi dėl to, kad procesas nebuvo pabaigtas baudžiamuoju įsakymu, o byla perduota nagrinėti teisme. Šiuo aspektu pažymima, jog S. B. baudžiamoji byla išnagrinėta nepažeidžiant procesinių teisės normų reikalavimų. Pažymima tai, jog baudžiamojo proceso įstatymas, reglamentuojantis bylų supaprastintą procesą, neįpareigoja teismo procesą užbaigti šiuo būdu, tai yra teismo teisė, bet ne pareiga.

BPK 423 str. numatyta teismo teisė nuspręsti perduoti bylą nagrinėti teisme, jeigu prokuroro pareiškime nurodytos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu (BPK 423 str. 1 d.). Tai ir buvo padaryta šioje byloje, kuomet apylinkės teismui bylos aplinkybės pasirodė nevisiškai aiškios, apylinkės teismas 2012-05-28 nutartimi nutarė perduoti bylą nagrinėti teisme ir šaukti kaltinamąją S. B. bei kviesti nukentėjusiuosius P. Š., R. P. ir liudytoją V. B.. Todėl šiuo aspektu nuteistosios skundas nepagrįstas.

Vertinant nuteistosios skundą dėl jai paskirtos bausmės pagal BK 284 str. 1 d., pasakytina tai, jog S. B. paskirtoji 20 MGL dydžio bauda nėra neteisinga ar aiškiai per griežta. Nors prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu prašė S. B. paskirti 3 MGL dydžio baudą, tačiau pagal BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę.

BPK 7 str. numatyta, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomone visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui (BK 7 str. 2 d.). Šios normos suponuoja išvadą, kad prokuroras baudžiamojoje byloje yra proceso šalis, todėl jo nurodytos aplinkybės byloje (taip pat ir siūlomas bausmės dydis kaltinamajam) nesaisto teismo. Bausmės skyrimas yra teismo išimtinė teisė. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išklauso prokuroro siūlymo dėl skirtinos bausmės kaltinamajam, tačiau prokuroro nurodyta skirtina bausmė kaltinamajam neįpareigoja bei neriboja teismo dėl bausmės dydžio nustatymo, todėl teismas gali paskirti griežtesnę bausmę nei prokuroro siūloma. Todėl teismo paskirta griežtesnė nei prokuroro pasiūlyta bausmė nėra pagrindas laikyti teismo neobjektyviu.

BK 284 str. 1 d numatyta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas, už šios kategorijos nusikaltimo padarymą įstatymų leidėjo numatyta bauda gali siekti 500 MGL (BK 47 str. 3 d. 2 p.). Skundžiamu nuosprendžiu S. B. paskirta 20 MGL dydžio bauda yra adekvati jos padarytam teisės pažeidimui, ji teisingai parinkta šio straipsnio sankcijos ribose. Skiriant kaltinamajai bausmę, apylinkės teismas teisingai įvertino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Nėra pagrindo pripažinti lengvinančia S. B. aplinkybe kaltinamosios nuoširdų prisipažinimą ir gailėjimąsi, kadangi nenustatytos visos būtinos sąlygos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytai lengvinančiai aplinkybei pripažinti. Iš teismo posėdžio protokolo turinio nesimato, kad nuteistoji būtų nuoširdžiai gailėjusis dėl padaryto nusikaltimo, ji savo kaltę pripažino tik iš dalies (b. l. 90). Taip pat nėra pagrindo teigti, jog nusikaltimas buvo išaiškintas jos parodymų dėka, todėl pripažinti jai Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę nebuvo pagrindo.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griež­tesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę S. B., atsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus ty­činis baigtas nusikaltimas, kaltinamoji yra neteista, bausta administracinėmis nuobaudomis, dir­banti, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruota, yra viena jos atsakomybę leng­vinanti aplinkybė, ir teisingai parinko baudos dydį, mažesnį nei baudos pagal BK 284 str. 1 d. vidurkis, laikydamasis Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies normų reikalavimų. Švelninti pagal nuteistosios apeliacinio skundo argumentus S. B. paskirtą bausmę pagrindo nėra.

Apeliantė skundžiasi dėl to, jog apylinkės teismas neįvertino jos patirtų emocinių pergyvenimų, patirtų R. P. suduodant jai 14-15 smūgių metaline lazda. Nors ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. B. parodė, kad R. P. sudavė S. B. metaline lazda 15 smūgių (b. l. 22-23), ir specialisto išvadoje Nr. G 339/12(02) konstatuota, kad S. B. padarytos poodinės kraujosruvos pakaušyje, rankose, kairėje blauzdoje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje, kairės alkūnės sumušimas, dešinio peties sumušimas, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis dėl dešimties ir dagiau trauminių poveikių, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą ir padaryta galimai užduotyje nurodytu laiku 2012-02-02 (b. l. 81-83), tačiau S. B. parašė pareiškimą pradėtą tyrimą dėl jai padaryto sužalojimo nutraukti, dėl ko 2010-05-02 nutarimu ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta (b. l. 84). Šios aplinkybės nėra susijusios su nuteistosios nuteisimu pagal BK 284 str. 1 d., tai būtų atskira baudžiamoji byla, jeigu ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas ir byla su kaltinamuoju aktu perduota į teismą. Todėl apylinkės teismas pagrįstai nevertino S. B. sumušimo aplinkybių nagrinėjamos bylos pagal BK 284 str. 1 d. kontekste ir šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas nepasisakys.

Dėl S. B. padaryto BK 284 str. 1 d. nusikaltimo (nepagarbos aplinkiniams bei aplinkai demonstravimo ir viešosios tvarkos bei rimties sutrikdymo) byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma jos kaltę patvirtino, nuteistosios apeliacinį skundą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai apylinkės teismo sprendimo teisingumas ir pagrįstumas abejonių nekelia. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus patikrino ir įvertino, nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo S. B. nusikalstamą veiką pagal BK 284 str. 1 d. ir teisingai jai paskyrė bausmę, laikydamas baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatų, reglamentuojančių bausmė skyrimą, reikalavimų.

Iš to seka, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti pagal nuteistosios S. B. apeliacinio skundo argumentus įstatyminio pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios S. B. apeliacinį skundą atmesti.