Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-01-17 · Administracinė byla Nr. A-438-149-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-17
Bylos Nr.
A-438-149-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Irmantas Jarukaitis
Pareiškėjas
A.V.
Atsakovas
Prienų rajono savivaldybės tarybai
Kategorijos
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-438-149/2011Procesinio sprendimo kategorija 16.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjui A.V.,pareiškėjo atstovui M.K.,atsakovo atstovei V.D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A.V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A.V. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir grąžinimo į ankstesnes pareigas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A.V. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė teismo panaikinti 2009 m. liepos 30 d. Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T3-166 „Dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A.V. atleidimo iš pareigų“, kuriuo A.V. atleistas iš Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų, grąžinti į ankstesnes pareigas bei priteisti darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas taip pat pateikė prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą bei prašė:

Žemesnės instancijos teismas

1) ištirti ar Prienų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T3-32 patvirtintas Prienų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau tekste –ir Reglamentas) kaip norminis administracinis aktas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 12 straipsnio 1 dalį, t. y., ar Reglamentas nustatyta tvarka buvo paskelbtas ir yra galiojantis kaip norminis administracinis aktas;

2) pripažinti Reglamentą prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 12 straipsnio 1 daliai ir laikyti jį panaikintu;

3) atsižvelgiant į tai, kad Reglamento procedūrinių taisyklių pažeidimai tiesiogiai ginčijami konkrečioje byloje dėl pripažinimo neteisėtu Prienų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. T3-I66 „Dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A.V. atleidimo iš pareigų“, pripažinti, jog panaikintas Reglamentas, kaip norminis administracinis aktas, negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Prienų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 30 d. sprendimas, kuriuo jis buvo atleistas iš Prienų rajono administracijos direktoriaus pareigų prieš terminą nuo 2009 m. liepos 30 d., priimtas šiurkščiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) bei Prienų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – Reglamentas) reikalavimus. VSĮ 13 straipsnio 8 dalis nustato, kad apie savivaldybės tarybos posėdžio laiką, svarstyti parengtus ir reglamento nustatyta tvarka įregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais, meras, o kai jo nėra (reglamento nustatytais atvejais), - mero pavaduotojas arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios reglamento nustatyta tvarka praneša visiems tarybos nariams, gyventojams ir gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovui- seniūnaičiui, kai svarstomi klausimai yra susiję su jo atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene. Analogiška nuostata įtvirtinta Reglamento 37 punkte Konkrečiu atveju tiek gyventojai, tiek administracijos direktorius įstatymo nustatytu terminu nebuvo informuoti apie dienotvarkės klausimą dėl administracijos direktoriaus nepasitikėjimo, nei internete, nei spaudoje nebuvo paskelbtas svarstyti parengtas projektas ir Reglamento nustatyta tvarka įregistruotas ginčytinas klausimas kartu su sprendimo projektu, tokiu būdu buvo pažeisti imperatyvūs VSĮ 13 straipsnio 8 dalies reikalavimai, VSĮ 4 straipsnyje reglamentuoti vietos savivaldos pricipai. Toks kategoriškas imperatyvumo supratimas išplaukia ir iš VSĮ numatytų vertybių apsaugos. VSĮ yra siekiama užtikrinti gyventojų dalyvavimą tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Pareiškėjo ir jo atstovo teigimu, VSĮ 13 straipsnio 7 punktas suteikia teisę papildyti dienotvarkę ar ją pakeisti, tačiau šis punktas neatleidžia nuo pareigos anksčiau nurodytais terminais ir Reglamente numatyta tvarka tinkamai apie tai informuoti gyventojus, Tarybos narius ir savivaldybės administracijos direktorių. Vietos savivaldos įstatymas bei Reglamentas įpareigoja tokius pranešimus paskelbti ne bet kokiu nors būdu, o konkrečiu būdu tam, kad būtų užtikrinta, jog tarybos nariai ir gyventojai sužinotų apie būsimą posėdį ir svarstytiną klausimą. Ginčijamo sprendimo projektas dėl administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų prieš terminą praradus savivaldybės tarybos pasitikėjimą buvo pateiktas nesilaikant VSĮ ir Reglamento nustatytos tvarkos, todėl apskritai negalėjo būti svarstomas Tarybos posėdyje, ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Be nurodytų imperatyvių pažeidimų, pareiškėjo nuomone, jį atleidžiant iš pareigų buvo padaryti taip pat Reglamento pažeidimai. Pagal Reglamento 30 punktą sprendimo projektą turi parengti frakcija ir jis turi būti pateikiamas su visų rengėjų parašais, o ant ginčijamo sprendimo projekto buvo tik vieno asmens - frakcijos pirmininko parašas, su sprendimo projektu nebuvo pateikta pažyma, pagal Reglamento 31 punktą sprendimo projektą privalėjo vizuoti finansininkas, nes sprendimas tiesiogiai susijęs su valstybės finansais, tačiau finansininko vizos nebuvo, pažeistas Reglamento 127 punktas, nes per šiame punkte nurodytą terminą ginčijamas sprendimas nebuvo publikuotas Savivaldybės interneto svetainėje www.prienai.lt, pažeidžiant Reglamento 126 punktą įteiktas sprendimas nebuvo pasirašytas, nebuvo pasirašytas ir posėdžio protokolas, pažeidžiant Reglamento 129 punktą. Remiantis Reglamento 155.4 punktu, mero kompetencijai, o ne frakcijos kompetencijai yra numatyta teisė siūlyti atleisti administracijos direktorių iš pareigų, be to, taikant analogiją mero ir mero pavaduotojo kaip politinio pasitikėjimo pareigūno atleidimo pagrindams, pagal VSĮ 19 straipsnio 3 dalį toks pareigūnas netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą jais, tuo tarpu iš 24 tarybos narių ginčo atveju nepasitikėjimą pareiškė 7 jungtinės frakcijos nariai, o turėjo būti mažiausiai 8. Priimant sprendimą atleisti administracijos direktorių iš pareigų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. praradus savivaldybės tarybos pasitikėjimą, turėjo būti nurodytas pasitikėjimo praradimo motyvas, tačiau to nei sprendimo projekte, nei frakcijos protokole, nei kitame dokumente padaryta nebuvo. Pareiškėjas nurodė ir tai, jog priimant sprendimą dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų prieš terminą, buvo pažeista sprendimo priėmimo forma, t. y. dėl jo atleidimo turėjo būti balsuojama atviro balsavimo būdu, tačiau sprendimas buvo priimtas balsuojant slaptai.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog su skundu nesutinka.

Atsakovas akcentavo, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis teisės aktais nustatytų procedūrų. Prienų rajono savivaldybės interneto svetainėje 2009 m. liepos 23 d. buvo paskelbta apie 2009 m. liepos 30 d. vyksiantį Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdį. Skundžiamas Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimas į darbotvarkę buvo įtrauktas, remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalimi, kuri numato, kad savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jei dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios. Taigi įstatymas suteikė galimybę savivaldybės tarybai atitinkamų subjektų siūlymu svarstyti klausimus ne pagal įprastinę tvarką. Esminė sąlyga papildomų klausimų ar jų pakeitimo svarstymui yra ta, kad dėl jų sprendimų projektai turi būti įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios. Ši sąlyga buvo įvykdyta ir ginčijamas sprendimo projektas buvo įregistruotas prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios. Ginčijamo sprendimo projektas buvo inicijuotas LSDP ir Darbo partijos jungtinės frakcijos iniciatyva. Tai patvirtina šios frakcijos 2009 m. liepos 27 d. posėdžio protokolas Nr. 1. Šiuo protokolu išreikšta subjekto, turinčio teisę papildyti savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę, iniciatyva ir valia pateikti papildomą sprendimo projektą savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 30 d. posėdžiui. Protokolas pasirašytas daugumos frakcijos narių. Sprendimo projektas pasirašytas frakcijos atstovo, jos pirmininko, A.J.G.. Sprendimo projektai finansininko yra vizuojami tuomet, kai svarstomo klausimo yra neatsiejama nuo finansų, tuo tarpu šis sprendimas yra personalinio pobūdžio. Atsakovo atstovė sutiko, jog buvo padaryta neesminių procedūrinių pažeidimų, kurie nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjas vienu iš esminių skundo argumentų nurodė, tai kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi negaliojančiu Reglamentu, nes jis nebuvo paskelbtas laikantis tvarkos, numatytos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 12 straipsnio 1 dalyje, tuo pagrindu turi būti pripažintas negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos ir a priori tai sudarytų pagrindą Prienų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 30 d. posėdžio sušaukimo tvarką, papildomo (skundžiamo) klausimo iškėlimo tvarką, tiek jo įregistravimo tvarką, tiek slapto balsavimo procedūrą (pareiškėjo atleidimo iš administracijos direktoriaus procedūras) laikyti neteisėtomis ir skundžiamą sprendimą panaikinti. Atsižvelgdamas į minėtus argumentus, pareiškėjas prašė ištirti Reglamento, kaip norminio administracinio akto, teisėtumą.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 2 dalis numato, kad „Savivaldybės tarybos veiklos tvarką ir formas nustato šis įstatymas ir savivaldybės tarybos veiklos reglamentas.“ Taigi, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka patvirtintas reglamentas yra norminis teisės aktas, kurio normos nustato elgesio taisykles, kuriomis turi vadovautis savivaldybės taryba savo veikloje. Reglamento kaip norminio teisės akto pobūdį yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz. administracinę bylą Nr. A-438-2504/2008). Pirmosios instancijos teismas akcentavo ir tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 12 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija Nr. 124-5626), reglamentuojanti Apskričių viršininkų, savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų bei savivaldybių merų teisės aktų įsigaliojimą, numato, jog savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Oficialiame informaciniame pranešime apie teisės akto priėmimą nurodoma teisės akto priėmimo data, numeris, antraštė, jei ji yra, išdėstoma priimto sprendimo esmė ir nurodomas interneto tinklalapio, kuriame paskelbtas teisės aktas, adresas.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, administracinėje byloje nėra duomenų, apie tai, jog Prienų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 19 d. sprendimu Nr.T3-32 patvirtintas Reglamentas buvo paskelbtas vietinėje spaudoje, tačiau jis buvo paskelbtas viešai, publikuojant visą minėtą norminį aktą iki ginčijamo sprendimo Prienų rajono savivaldybės interneto tinklalapyje, tai patvirtina Ištrauka iš Prienų rajono savivaldybės interneto svetainės. Pareiškėjas šių aplinkybių neginčija. Duomenų apie tai, kad buvo paskelbtas oficialus informacinis pranešimas vietinėje spaudoje apie šio norminio akto priėmimą teismui nepateikta. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime yra konstatavęs, jog turi būti teikiamas pirmumas administracinio akto aiškumui, suprantamumui, sužinojimui apie jo turinį, o ne formaliam paskelbimui, nurodęs, jog oficialus viešas viso teisės akto paskelbimas nėra savitikslis dalykas – tai reikalinga, kad teisės subjektai žinotų, koks yra atitinkamas teisės aktas, galėtų susipažinti su visu teisės aktu ir jį vykdyti. Taigi oficialaus viešo viso teisės akto paskelbimo paskirtis ir prasmė yra ta, kad jis tampa prieinamas teisės subjektams ir yra pašalinamos bet kokios abejonės dėl jo turinio autentiškumo (minėto nutarimo 7 punktas).

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog šioje byloje akivaizdu, jog pareiškėjas, būdamas savivaldybės administracijos direktoriumi, žinojo minėto akto turinį ir vykdydamas administracines funkcijas (būdamas Prienų savivaldybės administracijos vadovu) privalėjo taip organizuoti administracijos ir jos darbuotojų veiklą, jog savivaldybės tarybos priimti administraciniai aktai būtų tinkamai paskelbti įstatymo nustatyta tvarka, šią pareigą numato Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 1 punktas, 3 punktas, todėl teismas įvertindamas šias aplinkybes, sprendžia, jog konkrečiu atveju, oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje nepaskelbimas priklausė nuo paties pareiškėjo, tai yra neesminis pažeidimas, neįtakojęs pareiškėjo teisių, nes apie jo turinį jam buvo žinoma, šios aplinkybės nesudaro pagrindo Reglamento konkrečiu atveju pripažinti negaliojančiu, neatliekant išsamaus minėto akto tyrimo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 111 straipsnio prasmę, norminio akto tyrimas atliekamas tuo atveju, kai be jo negalima teisingai išnagrinėti bylos, yra pagrįstos abejonės dėl norminio akto teisėtumo, kadangi šioje byloje teismui nekyla abejonių dėl minėto akto teisėtumo konkrečiu atveju, minėto akto teisėtumą galima įvertinti be išsamaus tyrimo, prašymas dėl norminio akto tyrimo netenkintinas.

Teismas kartu konstatavo, jog skundžiamas Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimas į darbotvarkę buvo įtrauktas remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalimi, kuri numato, kad savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jei dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Reglamento 48 punkte. Taigi įstatymas suteikė teisę ir galimybę savivaldybės tarybai minėtoje normoje nurodytų subjektų siūlymu svarstyti klausimus ne pagal įprastinę tvarką, nenumatydamas kokių nors kitų sąlygų, išskyrus vieną, kad dėl šių siūlymų sprendimų projektai būtų įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios. Jei įstatymas numato galimybę papildyti savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę, tai tampa aišku, kad sprendimų projektai negali būti parengti ir įtraukti į darbotvarkę pagal įprastinę tvarką, taigi darytina išvada, kad realiai neįgyvendinamas tampa reikalavimas dėl tarybos narių bei kitų subjektų išankstinio informavimo. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog taip dėl šios teisės normos taikymo ir aiškinimo yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-216/07), todėl darytina išvada, jog konkrečiu atveju nebuvo pažeistos Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 8 dalies nuostatos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas turi teisę teismine tvarka ginti tik savo interesus (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), jis nėra įgaliotas atstovauti visiems tarybos nariams, gyventojams, bendruomenei, todėl argumentai dėl minėtų subjektų teisių pažeidimo (jog jiems nebuvo prieš 3 d. nebuvo pranešta apie numatomą administracijos vadovo atleidimą iš pareigų) nėra pagrįsti. Teismo nuomone, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje išdėstyti principai, kurių pagrindu siekiama užtikrinti gyventojų (bendruomenės) dalyvavimą tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus, neinformuojant jų prieš 3 dienas dėl savivaldybės direktoriaus numatomo atleidimo nepažeisti, nes minėtų tikslų realizavimą reglamentuoja nurodytos teisės normos, kurios leidžia šio pobūdžio klausimo svarstymą inicijuoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio, nepranešus bendruomenei. Teismas pažymėjo, jog savivaldybės Taryba yra išrinkta demokratišku būdu, atstovauja visų bendruomenės narių interesams, todėl jos priimti sprendimai, laikantis teisės aktų reikalavimų, yra teisėti.

Teismas nurodė ir tai, jog LSDP ir Darbo partijos jungtinės frakcijos 2009 m. liepos 27 d. Protokolas Nr. 1, kurį pasirašę dauguma frakcijos narių (iš 8 narių - 7) patvirtina, jog minėtos frakcijos 2009 m. liepos 27 d. posėdžio metu buvo nutarta pareikšti nepasitikėjimą savivaldybės administracijos direktoriui A.V. ir teikti papildomą sprendimo projektą Prienų rajono tarybos 2009 m. liepos 30 d. posėdžiui. Minėtas projektas buvo įregistruotas 2009 m. liepos 29 d. Nr. (1.4)-T1-383 prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios, tai patvirtina liudytojais apklausti minėtos frakcijos pirmininkas A.J.G. ir V.L.. V.L. paaiškino, jog yra atsakinga už tinkamą dokumentų parengimą Tarybos posėdžiui, minėtas sprendimo projektas (prie jo buvo pridėtas frakcijos protokolas) buvo įregistruotas liepos 29 d. iki 10 val. ryto, jam suteiktas numeris, projektą atnešė juristė V.D., prieš tai meras informavo telefonu apie šį projektą ir kad jį pristatys juristė. Nurodė, jog pamačiusi, kad ant sprendimo projekto nėra frakcijos pirmininko A.J.G. parašo, jam paskambino, šis atėjo iki 10 val. ir pasirašė. Teismas akcentavo, kad iš sprendimo projekto matyti, jog įregistruojant jam buvo suteiktas Nr. (1.4-T1-382), jį pasirašė A. J.G., kuris patvirtino analogiškas aplinkybes dėl sprendimo projekto įregistravimo. Teismo vertinimu, minėtų liudytojų parodymais abejoti jam nėra pagrindo, nes jie nuoseklūs, prieštaravimų nenustatyta. Nei Vietos savivaldos įstatyme, nei Reglamente nenumatyta pareiga, kad įregistruojant projektą būtų įrašytas tikslus įregistravimo laikas, todėl tai, kad konkrečiu atveju, ant minėto sprendimo projekto nebuvo padarytas įrašas dėl tikslaus laiko nepaneigia, jog minėtas projektas buvo įregistruotas laikantis termino. Teismas pabrėžė, kad jam pateiktas sprendimo projektas, ant kurio užfiksuotas tikslus jo įregistravimo laikas nėra bylos nagrinėjimo dalykas, be to, jis nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių dėl ginčo sprendimo įregistravimo laiko.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog VSĮ 13 straipsnio 7 dalis numato subjektų ratą, kurių iniciatyva gali būti papildyta ar pakeista dienotvarkė, būtent: komiteto, komisijos, frakcijos arba numato alternatyvą - 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu. Konkrečiu atveju iniciatyvą išreiškė tinkamas subjektas, t. y. frakcija daugumos narių iniciatyva ir parašais, todėl pareiškėjo argumentai, kad privalėjo minėtą iniciatyvą pareikšti bent 8 tarybos nariai yra nepagrįsti. Pareiškėjas nurodė, kad frakcijai teikiant sprendimo projektą, buvo pažeista Reglamento 155.4 punkto nuostata, kuri, pareiškėjo nuomone, suteikia tik merui išimtinę teisę siūlyti atleisti administracijos direktorių iš pareigų, o ne frakcijai. Teismas akcentavo, kad Reglamento 155.4 punktas numato, jog meras gali siūlyti administracijos direktorių atleisti iš pareigų, tačiau inicijuoti savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo klausimą, pateikiant siūlomo sprendimo projektą, Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalis, Reglamento 48 punktas suteikia frakcijai, todėl ji laikytina tinkamu subjektu, kuriam suteikta teisė pradėti administracijos direktoriaus atleidimo procedūrą. Atitinkamai, teismo nuomone, nurodyti pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais, kaip ir nepagrįstas jo argumentas, kad administracijos direktoriaus atleidimo procedūrai turėtų būti taikoma analogija kaip ir savivaldybės mero bei mero pavaduotojo atleidimo procedūroms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo atskiri straipsniai numato skirtingų savivaldybės institucijų bei subjektų įgaliojimus, jų priėmimo bei atleidimo tvarką, todėl, aiškinant sistemiškai įstatymo nuostatas, tokios analogijos taikyti negalima ir nėra pagrindo.

Dėl pareiškėjo atstovo argumento, jog priimant sprendimą dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų prieš terminą, praradus savivaldybės tarybos pasitikėjimą, buvo pažeista sprendimo priėmimo forma, t. y. dėl jo atleidimo turėjo būti balsuojama atviro balsavimo būdu, tačiau sprendimas buvo priimtas balsuojant slaptai teismas pasisakė, kad Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 punktas numato, jog savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma, tačiau nereglamentuoja balsavimo būdo, kuriuo turi būti priimtas savivaldybės tarybos sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo ar atleidimo iš pareigų. Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis numato, kad „Savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo ir atleidimo tvarką nustato šis ir Valstybės tarnybos įstatymai“, tačiau Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nuostatų, kurios reglamentuotų kokiu būdu turi savivaldybės taryba balsuoti (atvirai ar slaptai), skirdama ar atleisdama savivaldybės administracijos direktorių, taip pat nėra. Teismas akcentavo, kad Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnis, reglamentuojantis savivaldybės tarybos teises, suteikia teisę savivaldybės tarybai jos veiklos tvarką ir formas nustatyti savivaldybės tarybos veiklos Reglamente. 2009 m. vasario 19 d. Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-32 patvirtinto Prienų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento teisėtumas šioje byloje nenuginčytas. Be to, Reglamento 66 punktas numato, jog slaptai balsuojama Vietos savivaldos įstatymo nustatytais atvejais, taip pat nusprendus Savivaldybės tarybai, kai to pageidauja ne mažiau, kaip 9 Tarybos nariai. Kokiu būdu turi būti išreikštas pageidavimas, Reglamente nenustatyta.

Teismas kartu nurodė, kad minėto tarybos posėdžio 2009 m. rugsėjo 11 d. protokole Nr. T2-7 nurodyta, jog dėl šio sprendimo posėdžiui pirmininkavęs meras pasiūlė balsuoti slaptai ir informavo, jog už slaptą balsavimą yra pasirašę 9 Tarybos nariai. Nors teismui nebuvo pateiktas Tarybos narių, pageidavusių slapto balsavimo, sąrašas su jų parašais, tačiau iš 2009 m. rugsėjo 30 d. Tarybos posėdžio stenogramos matyti, jog meras nurodė pavardėmis 12 tarybos narių, kurie pareiškė norą šiuo klausimu balsuoti slaptai, balsavimo procedūra ir rezultatai patvirtina išreikštą pageidavimą balsuoti minėtu būdu (už tai balsavo visi dalyvavę 24 tarybos nariai), nėra jokių duomenų, kad asmenys, kurių pavardes meras išvardijo prie išreiškusių norą balsuoti slaptai, būtų tam prieštaravę. Teismas atkreipė dėmesį, jog nei Vietos savivaldos įstatymas, nei Reglamentas nenustato, kokia forma turi būti išreikštas minėtas pageidavimas, todėl įvertinus teisinį reglamentavimą ir administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog balsavimo dėl ginčijamo sprendimo priėmimo procedūra nebuvo pažeista. Teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad politinio pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas atleidžiamas iš pareigų, kai praranda kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog administracijos direktoriui praradus jį į pareigas priėmusios institucijos pasitikėjimą motyvai tokiam atleidimui nėra būtini. Tai yra konstatuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos: Nr. A2-170/05, Nr. A5-172/05).

Teismas išaiškino, jog remiantis Reglamento 31 punktu, Komiteto, Komisijos, Tarybos nario, frakcijos ar grupės, Savivaldybės kontrolieriaus, Savivaldybės mero teikiamas sprendimo projektas turi būti vizuotas jo rengėjo, teisininko, kalbininko ir finansininko (jei sprendimo projektas susijęs su finansais). Ginčijamu atveju sprendimas yra personalinio pobūdžio, susijęs su tarnybos santykiais, todėl darytina išvada, jog finansininko viza nebuvo privaloma. Vadovaujantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 patvirtintomis Dokumentų rengimo taisyklėmis, pasirašomas ar tvirtinamas vienas dokumento egzempliorius, jei kiti teisės aktai nenustato kitaip. Teismas nustatė, jog pareiškėjui buvo įteiktas priimto sprendimo ne originalas, todėl jis neprivalėjo būti pasirašytas savivaldybės mero. Be to, kaip nustatė teismas, ginčijamo sprendimo projektą pasirašė LSDP ir Darbo partijos jungtinės frakcijos pirmininkas A. J.G. minėtos frakcijos vardu 2009 m. liepos 27 d. posėdžio metu priimto nutarimo pareikšti nepasitikėjimą A.V., kuris buvo išreikštas 2009 m. liepos 27 d. protokolu Nr. 1, pasirašytu daugumos frakcijos narių, pagrindu. Tačiau, teismo nuomone, Reglamento 30 punktas neįpareigoja, jog sprendimo projektas turi būti pateikiamas su visų projekto rengėjų (konkrečiu atveju, visos frakcijos narių) parašais, todėl pareiškėjo argumentas dėl nurodyto pažeidimo taip pat nepagrįstas. Kitus pareiškėjo nurodytus procedūrinius pažeidimus teismas pripažino neesminiais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, jog visuma byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų patvirtina, jog A.V. Prienų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 30 d.sprendimu Nr. T3-166 pagrįstai ir teisėtai buvo atleistas iš Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų. Sprendimas priimtas kompetentingo subjekto, neviršijant įgaliojimų, iš esmės laikantis teisės aktų reikalavimų. Teismo nuomone, byloje nustatyti neesminiai procedūriniai pažeidimai neturi įtakos sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, nes pagrindinių procedūrų, leidžiančių užtikrinti visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą buvo laikytasi, todėl nėra pagrindo jo panaikinimui ir išvestinių pareiškėjo reikalavimų - dėl grąžinimo į pareigas, dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo - tenkinimui.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais, papildomai akcentuoja, jog visi išvardinti atsakovo padaryti pažeidimai, susiję su jo atleidimu iš tarnybos, neatlaiko kritikos ir neleidžia juos toleruoti; visų išvardintų pažeidimų visuma sąlygoja išvadą, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Esant šiems pažeidimams negalima svarstyti ar pasikeistų tarybos narių sprendimas dėl administracijos direktoriaus atleidimo, nes tokių prielaidų sudarymas būtų tik spėliojimai, kas esant neteisėtai priimtiems sprendimams pirmiausia sąlygoja pareigą panaikinti neteisėtus sprendimus. Priešingas teisės aiškinimas ir visumos ženklių pažeidimų ignoravimas arba toleravimas sukuria precedentą ir galimybę nesilaikyti teisės šaltinio, nesivadovauti teise, vadovautis tik noru priimti vieną ar kitą sprendimą, kas iš esmės prieštarauja ir griauna teisinės valstybės teisinį reguliavimą, be to, iš esmės prieštarauja ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai. Visa tai leidžia daryti galutinę išvadą, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikytinas teisėtu, todėl jis yra naikintinas, priimant naują sprendimą, kuriuo pareiškėjas yra grąžinamas Į buvusias pareigas, t. y. atkuriant teisinę situaciją buvusią iki padarytų pažeidimų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepimuose nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo motyvais bei argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje kilęs ginčas dėl 2009 m. liepos 30 d. Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-166 „Dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A.V. atleidimo iš pareigų“, kuriuo pareiškėjas atleistas iš Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų, pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

Pareiškėjas taip pat pareiškė prašymą ištirti Prienų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T3-32 patvirtinto Prienų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, kaip norminio administracinio akto, atitiktį Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 12 straipsnio 1 daliai, t. y., ar Reglamentas nustatyta tvarka buvo paskelbtas ir yra galiojantis kaip norminis administracinis aktas.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 12 straipsnio 1 dalį (2007 m. sausio 16 d. įstatymo Nr. X-1020 redakcija) „Savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Oficialiame informaciniame pranešime apie teisės akto priėmimą nurodoma teisės akto priėmimo data, numeris, antraštė, jei ji yra, išdėstoma priimto sprendimo esmė ir nurodomas interneto tinklalapio, kuriame paskelbtas teisės aktas, adresas.“

Byloje nustatyta, kad prašomas ištirti Prienų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T3-32 patvirtintas Prienų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, minėta tvarka, prieš priimant ginčijamą 2009 m. liepos 30 d. Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T3-166, paskelbtas nebuvo. Šias aplinkybes šalys pripažįsta ir jų iš esmės neginčija.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nustatyta tvarka nepaskelbti norminiai teisės aktai yra negaliojantys ir negali būti taikomi, sprendžiant atitinkamų teisinių santykių atsiradimo, pasibaigimo ar pakeitimo klausimus, o tuo pačiu prašymai ištirti tokio pobūdžio (nepradėjusius galioti) norminius teisės aktus, nėra teismingi administraciniams teismams (Administracinė byla Nr. 1³-14/2001, Administracinių teismų praktika Nr. 2, 2001 m., 76-80 psl.).

Tai lemia, kad aptariamas Prienų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas bei jo atitikties aukštesnės galios teisės aktams klausimas, nėra susijęs su byloje nagrinėjamo ginčo dalyku (ABTĮ 111 str. 2 d. 1 p.).

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad byloje nagrinėjamu atveju, pareiškėjo prašymas ištirti Prienų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T3-32 patvirtinto Prienų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento atitiktį Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 12 straipsnio 1 daliai, negali būti tenkinamas, nes nėra teismingas administraciniams teismams (ABTĮ 101 str. 1p.), o sprendžiant ginčijamo 2009 m. liepos 30 d. Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-166 teisėtumo bei pagrįstumo klausimus, nesivadovautina tuo metu negaliojusio reglamento nuostatomis.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Šis įstatymas nustato savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucija) ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, apibrėžia vietos savivaldos principus, savivaldybių institucijas ir jų kompetenciją, funkcijas, savivaldybės tarybos nario statusą, savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus.“ To paties įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad „Savivaldybės tarybos veiklos tvarka ir formos nustatytos šiame įstatyme ir savivaldybės tarybos veiklos reglamente (toliau - reglamentas).“

Šis teisinis reguliavimas, įvertinus prieš tai padarytas išvadas dėl Prienų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 19 d. reglamento negaliojimo, lemia, kad byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams spręsti taikytinos tik Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatos.

Tačiau pažymėtina, kad vienas iš esminių administracinės teisės principų – valdžios institucijoms leidžiama tik tai, kas tiesiogiai nustatyta ir įtvirtinta įstatymų, todėl sprendžiant byloje kilusį ginčą, ginčijamo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas, vertintinas būtent šiuo aspektu, nustatant, ar priimant šį sprendimą buvo laikomasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų elgesio taisyklių, ar nebuvo jos peržengtos ir pan..

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 ir 7 dalys (įstatymo redakcijos galiojusios iki 2010. 01. 01.) suteikė teisę savivaldybės tarybos narių frakcijoms teikti svarstytinus klausimus savivaldybės tarybos posėdyje, o taip pat ir papildyti ar pakeisti savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę, su sąlyga jei dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios.

Byloje nustatyta, kad klausimą dėl ginčijamo sprendimo priėmimo inicijavo bei pateikė prašymą papildyti savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę, savivaldybės LSDP ir Darbo partijos jungtinė frakcija, kuri tai atliko 2009 m. liepos 27 d. susirinkime (Protokolas Nr. 1). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ginčijamo sprendimo projektas (t. 1, b. l. 42; liudytojų A.J.G. ir V.L.s parodymai).

Iš byloje nagrinėjamos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo redakcijos matyti, kad joje nėra nuostatų dėl tvarkos, kokiu būdu savivaldybės tarybos nariai turi balsuoti (atvirai ar slaptai), priimdami sprendimus. Įstatymas šiuo atveju tik nustato reikalavimus dėl tarybos narių skaičiaus, kiek jų turi dalyvauti tarybos posėdyje ir skaičiaus kiek jų turi prabalsuoti už sprendimo priėmimą – „Savivaldybės tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų tarybos narių dauguma.“; „Savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero balsas. Jeigu meras posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas. <...>“ (13 straipsnio 1 ir 9 dalys).

Tačiau, kaip minėta, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 3 dalis numatė, kad „Savivaldybės tarybos veiklos tvarka ir formos nustatytos šiame įstatyme ir savivaldybės tarybos veiklos reglamente (toliau - reglamentas).“

Apibendrinus šį teisinį reguliavimą – įstatymu nenustatymą sąlygų ir tvarkos, numatančios kokiais atvejais ir kokiu būdu savivaldybės tarybos nariai turi balsuoti (atvirai ar slaptai), priimdami sprendimus bei suteikimą teisės pačiai savivaldybės tarybai nusistatyti savo veiklos tvarką ir formas, darytina išvada, kad įstatymu savivaldybei buvo suteikta diskrecija nuspręsti, kokiais atvejais ir kokiu būdu savivaldybės tarybos nariai gali arba turi balsuoti (atvirai ar slaptai), priimdami sprendimus.

Byloje nustatyta, kad kvalifikuota savivaldybės tarybos narių dauguma nusprendė byloje ginčijamą sprendimą priimti slapto balsavimo būdu bei kad tokio balsavimo pasėkoje nusprendė pareiškėją atleisti iš administracijos direktoriaus pareigų (t.2, b. l. 26- 29; t.1, b. l. 43).

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 9 punktą savivaldybės administracijos direktoriaus priėmimas į pareigas ir atleidimas iš jų, yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Visa tai lemia, kad priimant byloje ginčijamą sprendimą nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo reikalavimai, dėl ko priešingi šiuo klausimu apeliacinio skundo argumentai yra atmestini.

Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kiti pareiškėjo nurodomi procedūriniai pažeidimai, priimant ginčijamą sprendimą (sprendimo paskelbimas internetinėje svetainėje pažeidžiant nustatytus terminus; tarybos posėdžio protokolo nesutvarkymas per nustatytus terminus ir pan.) yra neesminiai, nes tiesiogiai neįtakoja pareiškėjo subjektinių teisių, kiek tai susiję su jo teise dirbti savivaldybės administracijos direktoriumi.

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A.V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusIrmantas JarukaitisRomanas Klišauskas