Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, išteisintajam L. M., nukentėjusiajam A. S., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nukentėjusiojo A. S. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kardomoji priemonė L. M. panaikinta, A. S. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti pirmos instancijos teismui, L. M. kaltinant pagal BK 236 str. 1 d., tai yra tuo, kad jis 2006 m. vasario 27 d., apie 11 val. Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 37, esančiame Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Kauno apskrities skyriuje, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 str. už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, teigdamas, kad 2003-09-30 jo darbo sutarties su UAB ”Ekolinija” priede prie 2003-09-25 darbo sutarties Nr. 6 eilutėje ”darbuotojas” pasirašė ne L. M., taip pat 2004-12-31 UAB ”Ekolinija” atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje Nr. 1, 3 eilutėje už 1801,33 Lt sumą L. M. vardu pasirašė ne pats L. M., o kiti asmenys suklastojo jo parašą.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad UAB ”Ekolinija” veikla buvo vykdoma nesilaikant įstatymų reikalavimų, pažeidžiant darbuotojų teises, tame tarpe ir L. M., konstatavo, kad L. M., kreipdamasis į FNTT, buvo įsitikinęs, jog praneša tikras, o ne žinomai melagingas, neatitinkančias tikrovės žinias, nurodydamas, kad nepasirašė kaltinime nurodytų dokumentų, jis sąžiningai klydo, neturėjo tiesioginės tyčios pranešti apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir todėl pagal BK 236 str. 1 d. jis išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniu skundu prašo pirmos instancijos nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo L. M. pripažinti kaltu pagal BK 236 str. 1d. ir skirti jam 10 MGL dydžio baudą.

Apelianto nuomone byloje surinkti ir teisme išnagrinėti duomenys patvirtina, kad jis veikė tiesiogine tyčia, būdamas įspėtas dėl atsakomybės, FNTT melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, jog ne jis pasirašė 2003-09-30 darbo sutarties (Nr. 6) pakeitime, jog ne jis pasirašė ir rašė dokumentą apie atleidimą iš darbo. Apeliantas nurodo, kad išteisintojo kaltę patvirtina jo paties nenuoseklūs parodymai, fakto apie darbo užmokesčio sumoje 1801,33 Lt gavimą pripažinimas pateiktame teismui civiliniame ieškinyje, nukentėjusiojo A. S., liudytojų L. D., E. D., I. B. parodymai, kuriais patvirtinama, kad žiniaraštyje nurodytos sumos darbuotojams buvo išmokėtos, specialisto išvada, kurioje teigiama, kad kaltinime nurodytus dokumentus pasirašė L. M..

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. S. prašo pirmos instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują L. M. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį bei patenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį. Apelianto nuomone pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, nesivadovavo rašytiniais įrodymais ir tokiu būdu neteisingai juos įvertino. Apeliantas nurodo, kad išteisintojo L. M. kaltę padarius inkriminuojamą nusikaltimą neginčijamai patvirtina specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad išteisintojo ginčijamuose dokumentuose pasirašė jis pats, paties L. M. teismui pateiktas civilinis ieškinys, kur jis pripažįsta gavęs 1801,33 Lt darbo užmokestį, paties L. M. paaiškinimas teismo posėdžio metu, kad pareiškimą FNTT parašyti ir apkaltinti parašų klastojimu, jo paprašė FNTT pareigūnai.

Atsikirtimuose į apeliacinius skundus išteisintasis L. M. prašo prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti. Jis nurodo, kad į FNTT kreipėsi 2006 m. vasario 8 d., kai ikiteisminis tyrimas UAB ”Ekolinija” ir A. S. dėl apgaulingo buhalterijos tvarkymo jau buvo pradėtas 2005 metais, pagal BK 236 str. 1 d. jis nebuvo įspėtas, o tik kaip liudytojas buvo įspėtas ir supažindintas su BK 235 str. 1 d. Nukentėjusiojo nuomone pirmos instancijos teismas nepagrįstai priedą prie Darbo sutarties Nr. 6 ir atlyginimų mokėjimo žiniaraštį laikė dokumentais, jo teiginys 2006-02-08 pranešime, jog jam UAB ”Ekolinija” neišmokėjo atlyginimo už 5 mėnesius, teisingas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusysis prašė apeliacinius skundus patenkinti, išteisintasis prašė apeliacinius skundus atmesti.

Prokuroro ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmos instancijos teismas vadovaudamasis BPK 20 str., 301 str. išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino esamus įrodymus ir pagrįstai priėmė L. M. išteisinantį nuosprendį.

Teismas teisingai konstatavo, kad melagingo pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kuo ir buvo kaltinamas L. M., subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, tai yra asmuo suvokia apie pateikiamos informacijos neatitikimą tikrovei, tikrai tai žino, kad nusikaltimo nėra buvę, neegzistuoja ir siekia, kad tokią informaciją (neteisingą) gautų teisingumo institucijos. Šiuo atveju ištyrus visus bylos įrodymus ir aplinkybes, pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad išteisintasis FNTT pateiktame pareiškime, nurodydamas apie neišmokėtą darbo užmokestį, nurodydamas, kad nepasirašė kaltinime nurodomų dokumentų, sąžiningai klydo ir tyčios pranešti apie žinomai nebūtą nusikaltimą neturėjo. Iš byloje esančio prašymo (t.1 b.l. 6) matyti, kad pirmiausiai L. M. 2006-02-08 kreipėsi į FNTT-bą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo priėmimo į darbą UAB ”Ekolinija”, dėl ”Sodros” mokesčių, atlyginimų mokėjimo šioje įmonėje. Tame pačiame prašyme L. M. nurodo, kad apie pradėtą tyrimą, jam tapo žinoma iš paties UAB ”Ekolinija” direktoriaus A. S. ir todėl atlikdamas pilietinę pareigą siekia teikti paramą šiame tyrime.

Kad dar iki L. M. kreipimosi į FNTT-bą buvo jau pradėtas ikiteisminis tyrimas patvirtino ir nukentėjusysis A. S., tai matyti ir iš Kauno miesto apylinkės prokuratūros susirašinėjimo su L. M. (t.2 b.l. 59, 51, 53), kur nurodoma, kad teismui perduota ir nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. S. kaltinamas dėl apgaulingo UAB ”Ekolonija” buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Tad šios aplinkybės patvirtina išteisintojo L. M. aiškinimą, kad jis, kaip buvęs UAB ”Ekolinija” darbuotojas, siekė padėti tyrimo organams išaiškinti visus UAB ”Ekolonija” padarytus teisės pažeidimus ir tuo pačiu siekė atgauti jam neišmokėtą šioje bendrovėje darbo užmokestį.

Iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pranešimo (t.1 b.l. 59) seka, kad fondo valdybos informacinėje sistemoje užfiksuoti tik trys darbo užmokesčio mokėjimai L. M. nuo 2003-09-25 iki 2004-01-23, t.y. 272,72 Lt, 1350 Lt ir 453,10 Lt, gi duomenys apie darbo užmokesčio- sumoje 1801,33 Lt išmokėjimą L. M. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nebuvo perduoti ir tai, išskyrus pačioje bendrovėje surastame atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 1 (t.1 b.l. 18), niekur neužfiksuota.

Pirmos instancijos teismui pareikalavus FNTT-bą pateikti UAB ”Ekolinija” atlyginimų mokėjimo žiniaraščius laikotarpyje nuo 2003 m. rugsėjo iki 2004 m. vasario mėnesio (t.2 b.l. 28), teismui FNTT-bos Kauno skyrius pateikė darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius (t.2 b.l. 42-45), kurie buvo išduoti UAB ”Ekolinija” ir šiuose žiniaraščiuose užfiksuoti penki darbo užmokesčio mokėjimo 2003 m. balandžio-2004 m. sausio mėn. laikotarpyje L. M. faktai, tačiau nei vienu iš atvejų pinigų gavėjo parašo, patvirtinančio darbo užmokesčio gavimą, nėra.

Apklausus pirmos instancijos teismo posėdyje UAB ”Ekolinija” vadovą A. S., liudytoją L. D. pastarieji pripažino, kad atlyginimus bendrovėje išmokėdavo įvairiai ir bendrovės vadovas ir kiti darbuotojai, tai buvo daroma nesavalaikiai.

Iš byloje esančios darbo sutarties Nr. 6, sudarytos 2003-09-25 tarp UAB ”Ekolinija” atstovo A. S. ir L. M. (t. 1 b.l. 15-16) matyti, kad šios sutarties dalyje, pažyminčioje darbo sutarties pakeitimo sąlygas (apie sumažinamą darbo užmokestį iki 450 Lt nėra šalių parašų (t.y. nėra ir L. M. parašo), sutarties dalyje apie darbo sutarties nutraukimą nurodoma, kad sutartis nutraukta 2004 m. sausio 23 d. pagal DK 127 str. 1d. pačiam prašant.

Teismui pareikalavus FNTT-bą pateikti L. M. prašymą atleisti jį iš darbo UAB ”Ekolinija”(t.2 b.l. 17), šios tarnybos Kauno skyrius pranešė (t.2 b.l. 18-19), kad tokio dokumento tarp 2005-07-28 poėmio protokolų, išimtų dokumentų iš UAB ”Ekolinija”, nėra. Teismui buvo pateikta UAB ”Ekolinija” darbo sutarčių registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad skirtingai negu byloje esančioje darbo sutartyje atžymų apie darbo sutarties pakeitimus, nėra.

Tad vertinant visus virš paminėtuosius duomenis nėra pagrindo abejoti išteisintojo L. M. paaiškinimu, kad UAB ”Ekolinija” veikla buvo vykdoma nesilaikant įstatymų reikalavimų, pažeidžiant darbuotojų teises, atlyginimas sumažinamas negavus darbuotojo sutikimo, darbuotojas atleidžiamas iš darbo pačiam prašant, nesant jo rašytinio prašymo dėl atleidimo iš darbo, darbo bendrovėje laikotarpiu darbo užmokestis buvo tik skaičiuojamas, bet nebuvo išmokėtas, o atlyginimų išmokėjimo žiniaraštis, kuriame atžymėta apie 1801,33 Lt išmokėjimą L. M. išrašytas praėjus vienuolikai mėnesių po darbo sutarties ir darbinių santykių nutraukimo. Šios aplinkybės davė pagrindą L. M. abejoti kaltinime nurodytų dokumentų bei juose esančių parašų tikrumu ir todėl jo kreipimasis į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (2006-02-08 prašymu) bei 2006-02-27 pateiktas protokolas-pareiškimas, kuriame vėlgi nurodomi bendrovėje padaryti pažeidimai ir įtarimai dėl parašo suklastojimo, negali būti laikomi melagingu tyčiniu pranešimu apie nusikaltimą.

Iš virš paminėtų aplinkybių seka, kad L. M. pats asmeniškai nesudarė jokių dirbtinų įrodymų pagrindžiančių jo nurodomus pažeidimus. Tuo tarpu UAB ”Ekolinija” vestos darbuotojų priėmimo į darbą dokumentacijos netikslumai ir atskirų dokumentų nebuvimas, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių nebuvimas, ar aiškiai neatitinkantis tikrovės jų išrašymas praėjus 11 mėnesių po darbuotojo atleidimo iš darbo, duoda pagrindą abejoti kaltinime nurodytų dokumentų ir juose užfiksuotų faktų tikrumu. Todėl pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad L. M., kreipdamasis į FNTT, buvo įsitikinęs, jog pateikia (praneša) tikras, o ne žinomai melagingas, neatitinkančias tikrovės, žinias, pagrįsta ir teisinga.

Tai, kad kaltinime nurodytus dokumentus pasirašė L. M. (tai patvirtina specialisto išvada t. 1 b.l. 13-14), kad L. M. jau po pranešimo apie nusikaltimą 2007-04-04 pateikė teismui civilinį ieškinį dėl darbo užmokesčio priteisimo, kuriame pripažino premijos sumoje 1801 Lt išmokėjimą, nepaneigia pirmos instancijos padarytos išvados apie tiesioginės tyčios L. M. veikoje nebuvimą.

Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 115 str. 3 d.2 p., pagrįstai paliko nenagrinėtu ir nukentėjusiojo A. S. pareikštą civilinį ieškinį. Todėl ir šioje dalyje nukentėjusiojo A. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nukentėjusiojo A. S. apeliacinius skundus atmesti.