- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-07
- Bylos Nr.
- 1A-593-53-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alvyra Ona Kvaraciejūtė (pirm.), Vladas Nikitinas, Stasys Lemežis
- Kaltinamasis
- P. K.
- Nukentėjusysis
- Z. Ž., Traku rajono apylinkes
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Alvyros Onos Kvaraciejutes,
teismo posedyje išnagrinejo nukentejusiojo Z. Ž. ir Traku rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Mindaugo Janceviciaus apeliacinius skundus del Traku rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. išteisintas del kaltinimu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., 183 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., jam nepadarius veikos, turincios nusikaltimo požymiu (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Nukentejusiojo Z. Ž. civilinis ieškinys paliktas nenagrinetu.
Aprašomoji dalis
nustate:
P. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis pasisavino jam patiketa Z. Ž. priklausanti turta, o butent: P. K. , laikotarpyje nuo 2006 metu rugsejo 1 dienos iki 2007 metu sausio 16 dienos, turedamas Z. Ž. igaliojima pjauti ir realizuoti miška bei leidima serija (duomenys neskelbtini) kirsti miška, iš Z. Ž. sklypo Nr. la, esancio (duomenys neskelbtini), iškirto ir pasisavino jam patiketus 46 kietmetrius medienos, kurios verte 4600 Lt., tuo padarydamas Z. Ž. 4600 Lt. žala, tuo padarant nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 183 str. l d.
Taip pat P. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisetai iškirto ir pagrobe svetima turta, o butent: P. K. , laikotarpyje nuo 2006 metu rugsejo 1 dienos iki 2007 metu sausio 16 dienos, neteisetai iškirto iš Z. Ž. sklypo Nr.la, esancio (duomenys neskelbtini), ir pagrobe 35,2 kietmetrius medienos, kurios verte 3520 Lt. tuo padarydamas Z. Ž. 3520 Lt žala, tuo padarant nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 183 str. 1d. ir LR BK 178 str. 1d.
Traku rajono apylinkes teismas, ivertines visus ištirtus bylos irodymus, konstatavo, kad P. K. veikoje nera nusikaltimu sudeties, ir 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžiu P. K. išteisino, jam nepadarius veikos, turincios nusikaltimu, numatytu LR BK 183 str. 1 d., 178 str. 1 d., požymiu.
Šalies argumentai
Skunde nukentejusysis Z. Ž. prašo panaikinti Traku rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 10 d. išteisinamaji nuosprendi ir priimti apkaltinamaji nuosprendi P. K. atžvilgiu bei patenkinti civilini ieškini. Nurodo, kad pas ji buvo atvažiaves P. K. , taresi del miško kirtimo, leidimo kirsti ir miško projekto sanitariniam miško kirtimui gavimo. Jis asmeniškai buvo surašes igaliojima P. K. , kuris isipareigojo atlikti visus su kirtimu susijusius formalumus. Apelianto teigimu, P. K. veike pagal jo išduota igaliojima valstybiniame miškotvarkos institute ir užsake miškotvarkos projekta. Išteisintasis turejo juridiškai apibrežtus igaliojimus savininko turto atžvilgiu, o tai rodo, kad šis turtas, buvo jo žinioje. Todel nukentejusiojo isitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagristai P. K. nepripažino kaltu pasisavinus jo žinioje esanti svetima turta. Apelianto isitikinimu, teismas padare klaidinga išvada, kad rašytiniu susitarimu tarp jo ir nuteistojo nebuvo. Nurodo, kad teismas tik paminejo apie igaliojima, taciau pacio fakto del igaliojimo egzistavimo nenagrinejo ir netyre. Taip pat teismas netyre, kodel S. S. Š. ir Z. Ž. miškotvarkos projekto užsakymo tvarka skiriasi. Apeliantas nurodo, kad projekto užsakyme savininko ar jo igalioto asmens dalyvavimas buvo butinas, tai turejo buti patvirtinta asmeniniu dokumentu ar igaliojimo pateikimu bei sutarties su projekto autoriumi pasirašymu. Z. Ž. isitikinimu, kadangi P. K. turejo parengta miškotvarkos projekta pagal apelianto surašyta igaliojima, todel jis ir organizavo bei vykde neteiseta miško kirtima, tuo padarydamas žalos tiek gamtai, tiek ir nukentejusiajam. Apeliantas pažymi, kad avanso (5000 Lt ), priešingai nei teigia P. K. , pastarajam negražino. Taciau šis faktas teismo tyrimo metu liko neišaiškintas. Nukentejusiojo teigimu, P. K. pastoviai organizuoja kirtimus, taciau juose pats nedalyvauja, nes vykdomiems kirtimams yra samdomi darbininkai. Todel, apelianto isitikinimu, nagrinejamu atveju, nera svarbu, kas realiai atliko medžiu kirtima. Tai, kad nukentejusiojo miško kirtima organizavo butent P. K. irodo ivykio vietoje rasti medienos gabenimo lapai, kuriuose medienos siunteju ivardijamas P. K. . Apelianto isitikinimu, apylinkes teismo išvados del paminetu gabenimo lapu yra nelogiškos. Taip pat nukentejusysis pažymi, kad teismas, pažeisdamas LR BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimus, neanalizavo nukentejusiojo pateiktos ikiteisminiam tyrimui kompiuterines laikmenos – kompaktinio disko su pokalbio irašu. Taigi, apelianto teigimu, byloje yra surinkta pakankamai irodymu, pagrindžianciu P. K. kalte. Todel pirmosios instancijos teismas nepagristai ir neteisetai ji išteisino.
Skunde Traku rajono apylinkes prokuraturos Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Mindaugas Jancevicius prašo panaikinti Traku rajono apylinkes teismo 2010-03-15 nuosprendi ir priimti nauja apkaltinamaji nuosprendi P. K. atžvilgiu: P. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta LR BK 183 str. 1 d., ir nuteisti laisves atemimu 6 menesiu laikui; P. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta LR BK 178 str. 1 d., ir nuteisti laisves atemimu 8 menesiu laikui; P. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta LR BK 183 str. 1 d., ir nuteisti laisves atemimu 1 metu laikui; vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., ir 5 d. 1 p., bausmes subendrinti jas apimant ir skirti P. K. laisves atemima 1 metu laikui; vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos laisves atemimo bausmes vykdyma atideti 1 metams 6 menesiams, ipareigojant P. K. per bausmes vykdymo atidejimo laikotarpi be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; Z. Ž. pareikšta civilini ieškini 13 335,40 Lt sumai tenkinti pilnai.
Prokuroro teigimu, teismas skundžiamame nuosprendyje nukentejusiojo Z. Ž. parodymais remesi dalinai, ju nesiejo su kita bylos medžiaga – kitais irodymais, kurie patvirtina nukentejusiojo parodymus, juos dalinai nepagristai atmesdamas. Tuo tarpu, apelianto isitikinimu, Z. Ž. parodymai patvirtina P. K. kalte inkriminuotu nusikaltimu padaryme. Nukentejusiojo parodymai nuoseklus, patikrinti akistatos metu, jis neturi jokio pagrindo ar motyvo apkalbeti P. K. , konfliktu su pastaruoju Z. Ž. neturejo. Liudytojas Z. Ž. patvirtino savo dedes – nukentejusiojo parodymus, apklausoje nurodydamas, kad maždaug prieš menesi iki miško iškirtimo jo dede Z. Ž. jam sake, kad del miško iškirtimo kalbejo su P. K. . Šiuos nukentejusiojo parodymus patvirtino ir kiti liudytojai – A. C. , J. Š. . Prokuroro isitikinimu, tai, kad Z. Ž. nemate jog butent P. K. kirto nukentejusiajam priklausanti miška, o po to paruošta mediena išveže ir pardave, yra naturalu ir kitaip negalejo buti, kadangi tuo metu Z. Ž. gulejo ligonineje. Byloje esantys irodymai patvirtina, kad P. K. su nukentejusiuoju taresi del miško kirtimo; butent iš P. K. Z. Ž. gavo pinigus – 5000 Lt už ateityje nukirsta mediena; Z. Ž. P. K. perdave igaliojima atlikti miško sanitarini kirtima ir leidima miškui kirsti. Ta patvirtina liudytojai Z. Ž. , A. C. , J. Š. , kompiuterine laikmena su pokalbio irašu. Prokuroras pažymi, kad teismas visiškai nesireme nukentejusiojo Z. Ž. savo iniciatyva ikiteisminiam tyrimui pateiktu pokalbio irašu kompiuterineje laikmenoje. Apelianto teigimu, irašytas pokalbis patvirtina Z. Ž. parodymus apie Z. Ž. igaliojimo (atlikti miško sanitarini kirtima ir leidimo miškui kirsti) surašyma bei perdavima P. K. , nors pats išteisintasis tai neigia. Pasak prokurora, duomenu, kad šis pokalbis butu falsifikuotas byloje nera; nera pagrindo netiketi irašytu pokalbiu, kuris sutampa ir patvirtina nukentejusiojo parodymus. Taip pat prokuroras atkreipia demesi i tai, kad visiškai nesireme greta Z. Ž. miško rastais suplešytais medienos gabenimo lapais, kuriuose yra nurodytas medienos siuntejas – P. K. , kaip išteisintojo kaltes irodymu. Pažymi, kad suplešyti medienos gabenimo lapai buvo rasti ne toje teritorijoje ir vietoje, kur išteisintasis turejo leidima miško kirtimo darbams ivardintoms bendrovems ir asmenims, o toje vietoje, kur buvo neteisetai iškirstas butent nukentejusiojo Z. Ž. miškas. Prokuroro isitikinimu, teismas irodymus vertino atsietai viena nuo kito, remdamasis tik teisinanciais irodymais. Todel, pasak apelianto, konstatuotina, kad teismas nuosprendyje visiškai nevertino bei nesiejo nukentejusiojo Z. Ž. parodymu su kitais byloje surinktais irodymais, su visa bylos medžiaga, o juos vertino atsietai, imdamas kiekviena atskirai, nebande sieti tarpusavyje, net nevertino pacio kaltinamojo parodymu kaip jo gynybines versijos, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybes, apsiribojo konstatavimu, kad pastarasis nepripažista savo kaltes. Todel skundžiamas nuosprendis turetu buti panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nukentejusysis, prokurore praše skundus patenkinti, išteisintasis ir jo gynejas praše skundus atmesti ir nuosprendi palikti nepakeista.
Nukentejusiojo Z. Ž. ir Traku rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Mindaugo Janceviciaus apeliaciniai skundai atmestini.
LR BPK 20 str. 2 d. ir 5 d. yra itvirtintos nuostatos, jog tai, ar gauti duomenys laikytini irodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, ir juos ivertina pagal vidini savo isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymu.
Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 „Del teismu praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojancias nuosprendžio surašyma“ 1.1 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi buti teisetas ir pagristas. Teisetas, kai priimtas, surašytas prisilaikant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso istatymu bei kitu teises normu, o pagristas, kai jame padarytos išvados del nusikalstamo ivykio, veikos sudeties, asmens kaltumo ir kitu klausimu, pagristos išsamiai ir nešališkai ir teisingai ivertintais irodymais. 3.1.8 punkte yra išaiškinta, kad nuosprendis negali buti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi buti pagristos irodymais, negincijamai patvirtinanciais kaltinamojo kalte padarius veika ir kitas svarbias bylos aplinkybes ( Teismu praktika, 2003, Nr.19). Pagal Lietuvos Konstitucijos 31 str. 1 d. bei Baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 6 d., kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu itariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neirodytas istatymo nustatyta tvarka. Baudžiamajame procese yra laikomasi principo, jog visos abejones, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta ju pašalinti, vertinamos kaltinamojo naudai.
Pirmosios instancijos teismo ištirtais ir ivertintais irodymais yra nustatyta, kad Z. Ž. nuosavybes teise valdo 2,2500 ha ploto miško paskirties žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini). 2006 m. antroje puseje jis ketino atlikti miško sanitarini valyma. Z. Ž. ir P. K. taresi del miško tvarkymo, kirtimo, del darbu kainos. Z. Ž. P. K. buvo perdaves leidimo kirsti miška kopija ir rašytini notariškai nepatvirtinta igaliojima, kuris nera išlikes, nes P. K. miško savininkui jo negražino, ji išmete. Kitu rašytiniu susitarimu tarp šiu asmenu nebuvo. P. K. nukentejusiajam sumokejo avansa, kaip teigia pats P. K. bei to neneigia Z. Ž. – apie 5000 Lt. Taip pat nustatyta, kad Z. Ž. priklausanciame miške buvo kertamos miško ribos. Šiuos darbus atliko A. S. , J. P. , V. G. , P. R. dalyvaujant miško savininkui Z. Ž. . Ginco del Z. Ž. priklausancio miško ribu kirtimo ir ju sutvarkymo nera, nes šie darbai buvo atlikti savininkui dalyvaujant ir tvarkingai. 2007 m. sausio menesio viduryje Z. Ž. , grižes iš ligonines, nuvyko i jam priklausanti miška ir pamate, kad buvo neleistinai iškirtas miškas. Apie tai, kad Z. Ž. priklausanciame miške buvo dalinai iškirsti medžiai turint leidima juos kirsti ir dalinai neturint leidimo ju kirsti, patvirtino Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrenu savivaldybes agenturos inspektoriai. Yra nustatyta, kad Z. Ž. sklype teisetai iškirta 63,1 ktm. medienos, o neteisetai iškirta 68,1 ktm. medienos, iš viso iškirta – 131,2 ktm. medienos.
P. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis iškirto bei pasisavino 46 ktm. medienos, taip pat neteisetai iškirto ir pagrobe 35,2 ktm. medienos, t.y. buvo kaltinamas padares nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 183 str. 1 d., 178 str. 1 d. ir 183 str. 1 d. Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. numatyta atsakomybe tam, kas pagrobe svetima turta. Pagrobimas – tai tycinis, neteisetas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimant iš asmens galimybe valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausanciu turtu. Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. baudžiamojo atsakomyben traukiamas tas, kas pasisavino jam patiketa ar jo žinioje buvusi svetima turta ar turtine teise. Pasisavinimas – tai tokie tyciniai kaltininko veiksmai, kuriais patiketas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisetai, neatlygintinai paverciamas savu turtu (užvaldomas). Siekiant patraukti asmeni baudžiamojon atsakomyben pagal LR BK 178 str. 1 d., 183 str. 1 d. be kitu šiu nusikalstamu veiku sudeties požymiu butina irodyti šiu nusikalstamu veiku objektyviosios sudeties elementa – veika, t.y. butina irodyti kaltininko neteisetus veiksmus, kuriais jis pagrobe ar pasisavino svetima turta. Akivaizdu, kad pasisavinant ar pagrobiant mediena, kaltininkas tiek pats asmeniškai gali atlikti veiksmus, iškertant medžius bei juos išvežant, realizuojant, tiek ir jo pavedimu, jam kontroliuojant šiuos veiksmus gali atlikti kiti, tretieji asmenys.
Nagrinejamoje byloje P. K. pareikštas kaltinimas del svetimo turto pasisavinimo bei pagrobimo nepasitvirtino. Byloje nera surinkta pakankamu irodymu, jog P. K. inkriminuotu laikotarpiu pats asmeniškai kirto bei išveže mediena ar tai atliko kiti asmenys jo pavedimu ar jam kontroliuojant.
Tai, kad nukentejusiojo Z. Ž. parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinejimo eigoje buvo nuoseklus, tai, kad nukentejusysis P. K. buvo daves notariškai nepatvirtinta igaliojima bei leidima kirsti miška, bei kitu liudytoju parodymai, priešingai nei teigia apeliantai, neirodo, kad butent P. K. neteisetai iškirto ir išveže iš nukentejusiojo miško mediena ar tai dare tretieji asmenys P. K. nurodymu. Nei nukentejusysis Z. Ž. , nei kiti apeliantu nurodomi liudytojai – Z. Ž. , A. C. , J. Š. nemate bei nepatvirtino, kad miška kirto bei mediena išveže butent P. K. ar jo nurodymu tai atliko kiti asmenys. Pažymetina, kad liudytojas A. C. teisiamojo posedžio metu patvirtino tik tiek, kad mate pas Z. Ž. nepažistama, 60 metu amžiaus, stambaus kuno sudejimo vyriški, kuris Z. Ž. avansu dave pinigu už ateityje žadama iškirsti bei parduoti miška. To neneige nei Z. Ž. , nei P. K. . Priešingai, šie asmenys patvirtino, kad nukentejusiajam buvo duotas avansas. Tuo tarpu nukentejusiojo ir liudytoju Z. Ž. bei J. Š. parodymai yra iš dalies prieštaringi. Kaip nurodo nukentejusysis, jis sirgo, gulejo ligonineje ir tik 2007 m. sausio 14 d. atvyko i savo miška bei pamate, kad yra iškirsti medžiai be leidimo, miške padarytas savartynas, išvežimui buvo paruošta apie 15 kubiniu metru medienos, kita jau buvo išvežta. Liudytojas Z. Ž. parode, kad 2007 m. sausio men. pradžioje i ji kreipesi jo dede Z. Ž. del neteiseto miško iškirtimo; jis su dede nuvyko i miško sklypa, kur pamate iškirsta miška bei sandeliuojama mediena, kurios buvo apie 15 kubiniu metru. Tuo tarpu liudytojas J. Š. nurode, kad jis su Z. Ž. i pastarojo miška važiavo du kartus; pirma karta nuvažiavus mate sukrauta mediena, o kita karta nuvažiave medienos jau nerado; pirma karta nuvažiavus Z. Ž. buvo patenkintas, nes mediena buvo sukrauta („i štabelius sudeta“). Be to, tai, kad, kaip ta teigia liudytojas Z. Ž. , maždaug prieš menesi iki miško iškirtimo nukentejusysis jam minejo, jog del miško kirtimo kalbejo su P. K. , neirodo, kad miškas buvo iškirtas butent P. K. . Kaip mineta, nei nukentejusysis, nei išteisintasis neneige, kad buvo tartasi del miško kirtimo. Taciau pažymetina, kad išteisintasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos teisminio nagrinejimo eigoje nurode, kad iškirtus Z. Ž. miško ribas nukentejusysis atsisake tolimesniu miško kirtimo darbu. Ta patvirtino ir liudytojas A. S. . Be to ši aplinkybe užfiksuota nukentejusiojo Z. Ž. pateiktame kompaktiniame diske irašytame pokalbyje.
Kolegijos isitikinimu, Z. Ž. pateiktas pokalbio irašas neirodo apeliantu teiginiu, kad miška kirto bei mediena išveže ir realizavo butent P. K. ar tai buvo atlikta jo pavedimu bei jam kontroliuojant. Kaip matyti iš pokalbio P. K. del miško išpjovimo savo kalte neige. Jis teige, kad brigados miško darbams nesamde; A. S. atsisake toliau vykdyti darbus, taciau minejo, kad yra žmones, kurie nori darbo, gali atlikti miško kirtimo darbus; su šiais asmenimis P. K. neturejo ir neturi jokiu ryšiu; jei butu žinojes, kada bus pjaunamas miškas ir kas ji pjaus, miško pjovima butu kontroliaves (t. 1 b.l. 104-113). Apeliantu nurodymai, kad šis irašas irodo P. K. kalte, kad jame esantis pokalbis patvirtina, jog butent išteisintasis padare inkriminuotas nusikalstamas veikas, nepagristi. To nepatvirtina ir kiti byloje esantys irodymais pripažinti duomenys. Be to, tiriant ši iraša buvo užfiksuoti staigus garso signalo lygio pokyciai, kurie nera susije su fiksuojamu garsiniu ivykiu. 2009-04-15 specialisto išvadoje Nr. 11-3233(08) nurodyta, kad tyrimui nebuvo pateiktas garso irašo originalas, kad nera jokios informacijos apie tai, kokia aparatura buvo naudota, koks režimas buvo pasirinktas irašant pirmini iraša, kad nežinoma, ar pirminis garso irašas buvo mono ar stereo, kokiu budu buvo atlikta jo kopija, del ko negalima nustatyti del kokiu priežasciu tiriamajame garso iraše atsirado tyrimo metu nustatyti garso signalo irašymo lygio šuoliai, o tuo paciu negalima atsakyti, ar pateiktas garso irašas yra ištisinis, ar jis nesumontuotas (t. 1 b.l. 101-103). Tai kartu kelia abejoniu del šio irašo kaip irodymo patikimumo. Be to, liudytojas L. P. teisiamojo posedžio metu nurode, kad važiuodamas automobiliu per miška, kuriame yra Z. Ž. miško sklypas, mate, kad valksmas nukentejusiojo miške pjove kažkokie jam nepažistami, ne vietiniai keturi vyriškiai. Patvirtino, kad A. S. ir su juo dirbancius bei miškus pjaunancius žmones gerai pažista, taciau šiu asmenu Z. Ž. miške tikrai nebuvo, nemate ten ir P. K. .
Byloje esantys, ivykio vietos apžiuros metu rasti suplešyti medienos gabenimo lapai nepatvirtina P. K. kaltes inkriminuotu nusikaltimu padaryme. Pažymetina, kad šie lapai buvo rasti ir paimti praejus ganetinai ilgam laiko tarpui po neteiseto nukentejusiojo miško iškirtimo, t.y. tik 2007-03-20. Byloje nera irodymu, kad šiuos dokumentus P. K. išmete butent toje vietoje, kur jie buvo rasti ivykio vietos apžiuros metu. Kaip matyti iš rastu suplešytu medienos gabenimo lapu, ju surašymo data ir laikas - 2007 m. sausio 15 d. 13:10 val.; medienos siuntejas – P. K. ; medienos gavejas – UAB „T. L. “; medienos pakrovimo vieta – (duomenys neskelbtini), o dviejose medienos gabenimo lapuose medienos pakrovimo vieta iš viso nenurodyta (t. 1 b.l.29-33). Byloje nera paneigtas P. K. paaiškinimas, kad medienos gabenimo lapai, kurie buvo rasti ir paimti ivykio vietos apžiuros metu, buvo išmesti kaip sugadinti juos pildant ir kaip nereikalingi; kad šiuos lapus suplešyti ir išmesti galejo arba jis, arba vairuotojas, kuris gabeno mediena; kad tokie patys medienos gabenimo lapai buvo teisingai užpildyti ir panaudoti 2007 metu sausio menesi, su kuriais jis pridave mediena, vežta iš I. G. sklypo V. kaime ir iš savo sklypo S. kaime i UAB „T.L.“. Bylos tyrimo ir nagrinejimo eigoje buvo nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2006-11-01 iki 2007-03-01 P. K. du kartus pardave mediena UAB „T. L. “ (butent – 2007-01-18 ir 2007-02-07); P. K. kaip savininkas turejo leidima kirsti miška S. kaime; turejo I. G. išduota leidima kirsti miška V. kaime bei savininkes notariškai patvirtinta igaliojima atlikti šio miško kirtimo darbus; tuo paciu metu, nurodytu ir miške rastuose suplešytuose medienos gabenimo lapuose, buvo išrašyti medienos gabenimo lapai medienai gabenti tiek iš I. G. priklausancio miško, tiek ir iš P. K. priklausancio miško (t. 1 b.l. 37-66). Tai patvirtina išteisintojo paaiškinimus, kad jis nukentejusiojo miško nekirto, medienos ir Z. Ž. miško neveže, o rasti suplešyti medienos gabenimo lapai buvo neteisingai užpildyti gabenant P. K. bei I. G. miške išskirta mediena, todel jie suplešyti ir išmesti.
Kolegija, ivertinusi aukšciau išdestytus byloje surinktus irodymus yra isitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas surinktus irodymus ištyre ir ivertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. numatytu reikalavimu bei padare teisinga išvada, jog nagrinejamu atveju neirodyta, kad P. K. padare jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t.y. neirodyta, kad nukentejusiojo miška kirto bei mediena išveže ir realizavo butent išteisintasis P. K. ar tai atliko tretieji asmenys jo pavedimu, jam kontroliuojant. Todel pagristai ir teisetai P. K. išteisino.
Apeliaciniuose skunduose išdestyti argumentai nepaneigia skundžiamo nuosprendžio teisetumo ir pagristumo. Pažymetina, kad baudžiamoji byla buvo nagrinejama del Z. Ž. turto pasisavinimo bei pagrobimo, t.y. pagal LR BK 183 str. 1 d., 178 str. 1 d., kurie, pagal pareikšta kaltinima, buvo padaryti laikotarpyje nuo 2006 m. rugsejo 1 d. iki 2007 metu sausio 16 d. Todel pagristai pirmosios instancijos teismas netyre ir nesiaiškino aplinkybiu del miškotvarkos projekto užsakymo bei jo parengimo, kurios buvo dar iki inkriminuotu ivykiu. Atkreiptinas demesys i tai, kad bylos teisminio nagrinejimo metu išteisintasis teige, kad nukentejusysis, atsisakes tolimesniu miško tvarkymo, kirtimo darbu, gražino sumoketa avansa. Tuo tarpu nukentejusysis Z. Ž. tai neige. Nei vienas iš proceso dalyviu nepateike šiuos ju aiškinimus pavirtinanciu objektyviu duomenu. Kitais budais patikrinti pinigu gražinimo ar negražinimo fakta nagrinejamu atveju nera objektyviu galimybiu. Todel šiuo klausimu kylancios abejone yra vertinamos išteisintojo naudai.
Naikinti ar keisti Traku rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendi apeliaciniu skundu motyvais nera pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas istatymu reikalavimu, atsižvelge i visas svarbias bylos aplinkybes ir pagristai P. K. išteisino del jam inkriminuotu nusikalstamu veiku, pagal LR BK 183 str. 1 d., 178 str. 1 d. ir 183 str. 1 d.
Teismas išteisines P. K. del jam inkriminuotu nusikalstamu veiku, pagristai nukentejusiojo civilini ieškini paliko nenagrinetu.
Rezoliucinė dalis
nutare:
nukentejusiojo Z. Ž. ir Traku rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Mindaugo Janceviciaus apeliacinius skundus atmesti.