Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nu­ta­ri­mo R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

R. J. apeliacinis skundas tenkinamas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiš­ki­namos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuos­tatos rei­ka­lau­ja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įver­tintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (parei­gū­nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo pa­da­rytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauk­tinas admi­nis­tracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas tur­tinis nuos­to­lis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas R. J. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplin­ky­bes, ne­tin­­ka­mai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą, įrodymų šaltinių pati­ki­mu­mą. Pri­im­damas sprendimą dėl R. J. kaltės padarius ATPK 50 str. numatytą ad­mi­nistracinį tei­sės pa­žei­di­mą, apylinkės teismas neišsiaiškino visų reikšmingų by­los ap­lin­kybių, nepašalino by­loje iš­ki­lusių prieš­ta­ravimų, nesurinko visų administra­ci­nėn at­sa­komybėn traukiamo asmens kaltę patvir­ti­nančių ar pa­nei­giančių įrodymų.

Nagrinėjant bylą apylinkės teisme nebuvo nustatinėjama galimai administracinį teisės pa­žei­dimą padariusio asmens tapatybė. Išbylos duomenų matyti, jog administracinio teisės pažeidimo protokole administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodytas R. J. (b. l. 1-2), Aly­taus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulio R. V. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad prekybos centro apsaugos poste buvo sulaikytas R. J. (b. l. 3), tačiau Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komi­sa­riato pamainos viršininkės V. U. pareiškime bei apsaugos darbuotojo V. K. paaiškinime ir patikrinimo akte administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo nurodomas E. J. (b. l. 4, 5, 7).

Pirmosios instancijos teismas nevertino šių prieštaravimų, nebuvo apklausti „Iki“ par­duo­tu­vės apsaugos darbuotojai, kurie sulaikė pažeidėją parduotuvėje, taip pat nebuvo apklausti poli­ci­jos pareigūnai, kurie surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, byla buvo išnagrinėta neda­lyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Aukštesnysis teismas spren­džia, kad šios aplinkybės turi būti išsiaiškintos, ištirtos, ir tik po to padarytos atitinkamos iš­vados bei pri­imtas sprendimas dėl asmens kaltumo ar nekal­tumo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepa­kei­čia. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, na­grinė­da­mas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų pa­rodymus, specialistų paaiškinimus, eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įro­dy­mais, apžiū­rė­ti daiktinius įrodymus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik re­miantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šal­tinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duo­menų lai­ky­tini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinė­jan­čiam adminis­tra­cinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visa­pu­siš­kai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. ge­gužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pa­žei­di­mų bylų teisenoje teis­mas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o tei­sin­gumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ad­mi­nis­­tra­ci­nių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiš­kin­ti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl pa­mi­nė­tų pro­cesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nu­tar­i­mas negali būti laikomas teisėtu.

Nagrinėdamas admi­nis­tracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats negali pa­ša­lin­ti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Alytaus rajono apylinkės nu­ta­ri­mas yra nai­kinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios ins­tancijos teis­mui nagrinėti iš naujo. Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai yra never­ti­na­mi, kad tai neda­rytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau į juos turi būti atsižvelgta iš naujo nagrinėjant bylą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimą panaikinti ir R. J. admi­nis­tra­cinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teis­mui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.