Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronius Varsackis išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis (registruotas darbo biržoje), neteistas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio l dalies 3 punkto pagrindu 2015 m. spalio 13 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. 2018 m. vasario 13 d., apie 19.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu, smurtavo prieš kartu gyvenančią buvusią sutuoktinę, D. P., tai yra tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į krūtinę, po to jėga sugriebęs jos ranką tempė, suko riešą bei sudavė vieną smūgį į dešinę ranką, taip smurtaudamas nukentėjusiajai D. P. sukėlė fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino (57 - 60 b. l.), kad gyvena kartu su buvusia sutuoktine D. P. Jie oficialiai išsituokę, tačiau ir toliau kartu gyvena kaip šeima, veda bendrą ūkį. 2018 m. vasario 13 d. jis nuo pietų su draugu vartojo alkoholį. Vakare grįžus į namus, apie 19.30 val., tarp jo ir D. kilo buitinis konfliktas, kurio metu nesusivaldė ir D. kumščiu sudavė į krūtinę. Jai paėmus telefoną skambinti policijai, jis buvusiai sutuoktinei sugriebė už rankos. Nenorėjo, kad iškviestų pareigūnus. Galėjo per stipriai suimti ar pasukti D. riešą. Kadangi ji vis tiek skambino, sudavė vieną smūgį jai į ranką. Supranta, kad tokiais savo veiksmais sukėlė D. fizinį skausmą. Labai gailisi. Pasižada, kad daugiau tai nepasikartos.

Nukentėjusioji D. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (6, 7, 17, 18 b. l.), kad 2018 m. vasario 13 d., apie 19.30 bute, virtuvės patalpoje, kartu gyvenantis jos buvęs sutuoktinis R. P. konflikto metu vieną kartą trenkė jai kumščiu į krūtinę, o jai išėjus į vaiko kambarį atėjo ir tampė, suko rankas ir riešus, kad nepaskambintų policijai, dar vieną kartą ranka sudavė jai į dešinę ranką. Taip jai sukėlė fizinį skausmą. Bute buvo dviese.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (6, 7 b. l.) nustatyta, kad D. P. nurodė su 2018 m. vasario 13 d. įvykiu susijusias aplinkybes.

Apžiūros protokolo (7 - 10 b. 1.) nustatyta, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini).

Asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 2261 (36 b. 1.) nustatyta, kad 2018 m. vasario 13 d., 20.24 val., R. P. nustatytas 2,33 procentų (promilių) girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Taigi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas, smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais.

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme apibrėžta smurto artimoje aplinkoje samprata. Artima aplinka įvardijama kaip aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti sutuoktiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Be to, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnis (Šeimos nariai) nustato, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka, pateikta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje, kuriame reglamentuojami nusikaltimai teisingumui, ir Lietuvos teismų praktikoje egzistuoja tam tikros sąsajos, aiškinant šeimos nario sąvoką bylose dėl nusikaltimų teisingumui bei bylose dėl nusikaltimų asmeniui, kurie padaromi prieš šeimos narius. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o antroje šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nagrinėjamu atveju aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai, taip pat paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas patvirtina, kad kaltinamasis R. P. 2018 m. vasario 13 d., apie 19.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu smurtavo prieš buvusią sutuoktinę, D. P., tai yra tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jai į krūtinę, po to jėga sugriebęs jos ranką tempė, suko riešą bei sudavė vieną smūgį į dešinę ranką, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajai D. P. sukėlė fizinį skausmą. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios duotų parodymų matyti, kad jie yra kartu gyvenantys ir bendrą ūkį vedantys buvę sutuoktiniai. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo smurtas buvo panaudotas prieš šeimos narį, kartu gyvenančią buvusią sutuoktinę, kas R. P. atsakomybę kvalifikuoja (sunkina), todėl jam inkriminuota nusikalstam veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis yra kaltas, todėl baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (65 - 67, 68, 69 b. l.).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką, tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

R. P. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 10, 11 straipsniai). Jis neteistas, 2015 m. spalio 13 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal analogišką nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį susitaikius su ta pačia nukentėjusiąja, tai yra D. P. (29, 30 b. l.), administracine tvarka nebaustas (31 b. l.), psichiatrijos klinikoje, jos registruose neregistruotas (35 b. l.), duomenų apie įskaitą/gydymąsi priklausomybės ligų centre nėra, nedirbantis (32 b. l.), registruotas darbo biržoje (33 b. l.).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma minėto straipsnio sankcijoje numatyta viena iš švelnesnių bausmės rūšis, laisvės apribojimas, šios bausmės dydį nustatant artimą vidurkiui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalis).

Laisvės apribojimo laikotarpiu kaltinamajam skirtinas prokuroro siūlomas įpareigojimas nustatytu laiku būti namuose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis, 73 straipsnis).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 13 d., 20.10 val., iki 2018 m. vasario 14 d., 15.29 val. (37, 41 - 43 b. 1.), viso viena para, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (61 - 63 b. l.), teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į paskirtą bausmę įskaityti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. vasario 13 d. iki 2018 m. vasario 14 d., viso vieną parą, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72², 73 straipsniais, paskirti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) baudžiamojo poveikio priemonę, dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą per 3 (tris) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas.

Išaiškinti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.