Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-06-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2211-673/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-06-20
Bylos Nr.
1-2211-673/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24164-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Nukentėjusysis
V. B.
Kaltinamasis
V. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2211-673/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24164-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.6.3.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.1. (S)
Kauno apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 20 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:prokurorui Arvydui Bernotavičiui,nukentėjusiajai V. B.,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas pagal BK 281 str. 3 d. išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (sutuoktinės sveikatos nežymiu sutrikdymu),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. gegužės 22 d. apie 17.15 val., V. B., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto metu savo šeimos narę – sutuoktinę V. B. tyčia rankomis pastūmė į sieną, vieną kartą spyrė jai į kairės kojos šlaunį, šiais veiksmais padarė V. B.kraujosruvą kairėje šlaunyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. B. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kilo konfliktas su sutuoktine V. B., su kuria skiriasi. Konflikto metu jis pastūmė sutuoktinę į sieną ir vieną kartą spyrė jai į kojos šlaunį. Suvokia, kad sutuoktinei skaudėjo. Labai gailisi. Nukentėjusiosios atsiprašė, žalą atlygino, susitaikė, prašo bylą nutraukti.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojos parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji V. B. parodė, kad 2018-05-22 apie 17.15 val., sutuoktinis V. B., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto metu rankomis pastūmė ją į sieną, vieną kartą spyrė į kairės kojos šlaunį. Jai skaudėjo (b. l. 30-34).

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad V. B. nustatyta kraujosruva kairėje šlaunyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas buku daiktu vieno ar daugiau trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 47).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra ir paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, nustatyta, kad 2018 m. gegužės 22 d. apie 17.15 val., V. B., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto metu savo šeimos narę – sutuoktinę V. B. tyčia rankomis pastūmė į sieną, vieną kartą spyrė jai į kairės kojos šlaunį, šiais veiksmais padarė V. B.kraujosruvą kairėje šlaunyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykių metu buvo sutuoktiniai, jie laikytini šeimos nariais.

Kaltinamasis prisipažino, jog konflikto metu jis stūmė sutuoktinę į sieną, spyrė jai į koją, suvokia, kad jo veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą.

Nukentėjusioji ir teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamasis smurtavo jos atžvilgiu, dėl ko jai skaudėjo.

Nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir teismo medicinos specialisto išvada.

Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo nežymiai sužalota sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, smurtaudamas būdamas įpykęs, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (sutuoktinės sveikatos nežymus sutrikdymas, fizinio skausmo sukėlimas).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, bei atlygino žalą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl prašymo kaltinamajam taikyti BK 38 str. Kaltinamasis ir nukentėjusioji teismui pateikė susitaikymo protokolą (b. l. 125), prašė kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti remiantis BK 38 str. - nukentėjusiajai ir kaltinamajam susitaikius. Prokuroras prašymui neprieštaravo.

Teismo pozicija. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuri vertinama kaip nesunkus nusikaltimas, susitaikė su nukentėjusiąja, atlygino jos prašomą žalą, praeityje neteistas, turi galiojančią nuobaudą tik už nesunkų KET pažeidimą, dirba, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, pasižada daugiau nenusikalsti, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo ne dėsninga, bet atsitiktinė jo gyvenime, todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir, atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens išreikštą poziciją prašant bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti susitaikius, daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsniu, tai yra kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, neskiriant baudžiamojo poveikio priemonės (-ių).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2018-05-22 iki 2018-05-23. Paleidus jam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d., 303 str. 4 d., 304 - 305 str., 307 str. 5 d., teismas

nusprendžia:

V. B., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (sutuoktinės sveikatos nežymus sutrikdymas, fizinio skausmo sukėlimas), remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam asmeniui susitaikius su kaltininku ir baudžiamąją bylą V. B. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad: BK 38 str. 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė