- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-07
- Bylos Nr.
- 2A-1488-253/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-16945-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- V. F.
- Atsakovas
- UAB „Passat“
- Advokatai
- Stanislava Kazimiera Barvidytė
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1488-253/2011
2011 m. rugsėjo 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Stanislavai Kazimierai Barvidytei, atsakovės atstovei bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui Liudmilai Leonenko, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. F. (V. F.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-13 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. F. ieškinį atsakovei UAB „Passat“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio, kompensacijos už atostogas, išeitinės išmokos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: priteisti iš UAB „Passat“ 13 972,20 Lt darbo užmokesčio už darbą motorlaivyje „Stropus“ laikotarpiu nuo 2010-05-06 iki 2010-07-30; 2 887,59 Lt delspinigių, 302,76 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas; priteisti 3 181,60 Lt už prastovos laiką laikotarpiu nuo 2010-08-28 iki 2010-12-23; pripažinti neteisėtu ieškovo 2010-12-23 atleidimą iš UAB „Passat“ pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p.; priteisti iš UAB „Passat“ vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio 940 Lt kompensaciją ir vidutinį darbo užmokestį (940 Lt) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2010-12-23 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; laikyti, kad darbo sutartis su V. F. nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; įpareigoti UAB „Passat“ pranešti „Sodrai“ apie darbo sutarties nutraukimo su V. F. pagrindo pasikeitimą per 10 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir sumokėti priklausančias „Sodrai“ valstybinio socialinio draudimo įmokas; priteisti iš UAB „Passat“ visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-05-13 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovės 13 725,98 Lt darbo užmokesčio ir dienpinigių, 302,76 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 1 476,90 Lt delspinigių, iš viso 15 908,97 Lt. Kitus ieškovo ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė nevykdė šalių pasirašytos 2010-05-06 darbo sutarties įsipareigojimų mokėti ieškovui darbo užmokestį nustatytu laiku. Teismas vertino, kad ieškovo pateikti darbo užmokesčio apskaičiavimai nėra tikslūs ir išsamūs, o atsakovė yra juridinis asmuo ir turi pareigą bei galimybes teisingai apskaičiuoti darbo užmokestį, todėl teismas sprendimą grindė ieškovės padarytais skaičiavimais. Teismas nustatė, kad atsakovė pažeidė įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau ieškovo veiksmai taip pat vertinti kaip neatitinkantys LR DK reikalavimų: grįžęs iš jūros ieškovas nesidomėjo dėl tolimesnio darbo, nesikreipė į darbdavį raštu, nepateikė prašymo nutraukti darbo sutartį iki to laiko, kol gavo reikalavimą atlyginti padarytą materialinę žalą darbdaviui, darbe nebuvo nuo 2010-05-25, o prašymą atleisti iš darbo parašė tik 2010-12-06. Teismas nutarė, kad ieškovas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, todėl atleidimas iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. negali būti pripažįstamas neteisėtu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas (apeliantas) prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-13 sprendimo dalį dėl priverstinės pravaikštos, delspinigių ir darbo sutarties nutraukimo pagal 136 str. 3 d. 2 p. 2010-12-23 V. F. atleidimą iš darbo pripažinti teisėtu, panaikinti ir patenkinti ieškovo ieškinį visiškai. Apelianto teigimu, teismas neteisingai apskaičiavo priteistiną delspinigių sumą remdamasis tik atsakovės skaičiavimais ir nevertino, kad atsakovė pateikė delspinigių skaičiavimą tik iki 2010 m. rugpjūčio, nors bylos nagrinėjimo metu šis skaičiavimas buvo ginčijamas. Pagal LR delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. delspinigiai baigiami skaičiuoti jų išmokėjimo dieną, ieškovo prašomi priteisti delspinigiai skaičiuoti tik iki ieškinio nagrinėjimo paskutinės dienos. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes bei nepagrįstai darbo sutarties su ieškovu nutraukimo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. nevertino kaip neteisėto bei nepagrindė prastovos ir nemotyvavo tokio ieškovo veiksmų vertinimo.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniu skundu ieškovas skundžia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-13 sprendimo dalį, kuria netenkinti ieškinio reikalavimai dėl priverstinės pravaikštos apmokėjimo, delspinigių priteisimo bei darbo sutarties nutraukimo pagal 136 str. 3 d. 2 p. pripažinimo neteisėtu. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai vertino, jog ieškovas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas ir nepagrįstai ieškovo atleidimo iš darbo LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu nepripažino neteisėtu. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu dėl toliau nurodytų motyvų.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta 2010-05-06 (b. l. 5). Atsakovės vadovo 2010-12-20 įsakymu ieškovas nuo 2010-12-23 buvo atleistas iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo – pravaikštos (b. l. 80). Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo samprata įtvirtinta LR DK 235 str. Pagal šio straipsnio 2 dalies 9 punktą neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) pripažįstamas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir yra pagrindas darbuotoją atleisti iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. Pareiga įrodyti darbuotojo neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) faktą tenka darbdaviui – atsakovui, o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą tenka ieškovui (LR CPK 178 str.).
Iš bylos medžiagos bei LR Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus atlikto patikrinimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovas 2010-07-30 sugrįžo į Klaipėdos miestą. Atsakovės generalinio direktoriaus įsakymu buvo nurodyta ieškovui suteikti laisvadienius nuo 2010-08-02 iki 2010-08-27. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad minėtam laikotarpiui pasibaigus darbe nebuvo ir darbo sutartyje sulygtų pareigų neatliko iki 2010-12-06. Pažymėtina, kad darbuotojas turi pareigą laikytis LR DK 35 str. 1 d. įtvirtintų reikalavimų. Laikydamasis šių reikalavimų, ieškovas turėjo pareigą elgtis apdairiai, atidžiai ir sąžiningai, imtis visų pagrįstų priemonių siekiant išsiaiškinti, kada jis privalo sugrįžti į darbą pas atsakovę bei laiku sugrįžti į darbą. Iš 2010-12-07 pažymos – akto nustatyta, kad ieškovas buvusio reiso aptarimui pas darbdavį atvyko 2010-08-10. Taigi aplinkybę, kada ir kur jis turi atvykti į darbą, ieškovas galėjo išsiaiškinti jau tuo metu kreipdamasis į darbdavį, tačiau, elgdamasis nerūpestingai, to nepadarė. Nustatyta, kad 2010-08-16 ieškovas kreipėsi į LR Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrių dėl to, kad darbdavys laiku nemoka darbo užmokesčio bei dienpinigių, neišduoda atsiskaitymo lapelių, neužtikrina darbo saugos reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp šio kreipimosi pagrindų ieškovas nenurodė, jog darbdavys nesuteikia darbuotojui darbo sutartyje nustatyto darbo. Nenustatyta, kad minėtu pagrindu ieškovas vėliau būtų kreipęsis ir į darbdavį. 2010-11-24 įspėjimo raštu ieškovas atsakovės buvo informuotas, kad nuo 2010-08-30 jam yra žymimos pravaikštos, įspėjimas buvo įteiktas tinkamai ieškovo žmonai (b. l. 52, 99). Tačiau ieškovas nepateikė pasiaiškinimo dėl neatvykimo į darbą minėtu laikotarpiu ir į darbdavį dėl atleidimo iš darbo kreipėsi tik 2010-12-06.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teigimu, kad pagal ieškovo prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2010-12-06, įteiktą darbdaviui išsiunčiant registruotu laišku, darbo sutartis turėjo būti nutraukta nuo 2010-12-09 ir po šios dienos darbuotojui neturėjo būti skaičiuojamos pravaikštos. Apie pageidavimą nutraukti darbo sutartį LR DK 127 str. pagrindu darbuotojas privalo įspėti darbdavį raštu. Įspėjimas darbdaviui turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų, o esant specialiems įstatyme išvardytiems pagrindams arba svarbioms priežastims – ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas (LR CPK 127 str. 1 d., 2 d.). Kaip matyti iš bylos duomenų, darbdaviui išsiųstame pareiškime dėl atleidimo iš darbo ieškovas nekonkretizavo, kokiu pagrindu jis siekia būti atleidžiamas iš darbo, nenurodė įstatymo nustatytų pagrindų ar svarbių priežasčių. Darbuotojas savo subjektinėmis teisėmis disponuoja savarankiškai ir turi teisę nurodyti bet kurią pasirinktą darbo sutarties nutraukimo datą, tačiau laikydamasis tokiam įspėjimui taikomo minimalaus termino reikalavimo. Minimalūs įspėjimo terminai įstatyme nustatyti darbdavio naudai, kad šis turėtų laiko surasti kitą darbuotoją. Nepasibaigus įspėjimo terminui, darbuotojas neturi teisės nutraukti darbą, o darbdavys – pareigos įforminti darbo sutarties nutraukimą. Prašyme atleisti jį iš darbo kaip pageidaujamą atleidimo datą ieškovas nurodė 2010-12-06, atsakovė šį prašymą gavo 2010-12-07. Ieškovui nurodžius ankstesnę atleidimo iš darbo dieną nei įstatymo numatytas minimalus darbdavio įspėjimo terminas, atsakovė neturėjo pareigos atleisti ieškovą iš darbo nuo jo nurodytos dienos. Kadangi minimalus įstatyme nustatytas įspėjimo terminas savaime nereiškia, kad darbuotojas pareiškia savo valią nutraukti darbo sutartį būtent kitą minimalaus termino pasibaigimo darbo dieną, atsakovė negalėjo savo iniciatyva atleisti darbuotojo, suėjus įstatymo nustatytam minimaliam terminui nuo pareiškimo įteikimo darbdaviui dienos. Taigi ieškovas, tinkamai nenutraukęs darbo santykių su atsakove ir apie tai jos neįspėjęs nustatyta tvarka, 2010-12-13 įsidarbino kitoje įmonėje (b. l. 88), dėl to atsakovė turėjo pagrindą ieškovo nebuvimą darbe vertinti kaip pravaikštas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas, dėl nerūpestingumo elgdamasis neatsargiai, sistemingai neatvyko į darbą pas atsakovę laikotarpiu nuo 2010-08-30 iki 2010-12-23, todėl tokie ieškovo tęstiniai veiksmai vertintini kaip kalti ir šiurkščiai pažeidžiantys darbo drausmę. Bylos duomenimis nenustatyta, kad minėtu laikotarpiu egzistavo aplinkybės, kurios galėtų būti vertinamos kaip svarbios ieškovo neatvykimo į darbą priežastys. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2010-08-30 iki 2010-12-23 nepasirodė darbo vietoje, neatliko darbo sutartyje sulygto darbo, nesikreipė į darbdavį dėl tokio darbo suteikimo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šį laikotarpį, kai ieškovas nedirbo, vertinti kaip prastovą ar priverstinę pravaikštą. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai nepriteisė iš atsakovės 2 987,60 Lt už prastovos laiką ir nepagrindė pravaikštos, atmestinas kaip nepagrįstas. Įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes, ieškovo amžių, jo turimą gyvenimo patirtį, aplinkybę, kad darbuotojo darbo pareigų pažeidimas nepagrįstas svarbiomis priežastimis ir buvo tęstinis, taip pat tai, kad ieškovas nesiėmė aktyvių veiksmų, kad būtų išvengta pravaikštos bei nebendradarbiavo su darbdaviu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo LR DK 136 str. 2 d. 3 p. pagrindu neteisėtu.
Apeliantas nurodo, kad skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas klaidingai nurodė, jog apeliantas darbe nebuvo nuo 2010-05-25. Kaip matyti iš bylos duomenų, laikotarpiu nuo 2010-05-07 iki 2010-07-25 apeliantas ėjo darbo sutartyje sulygtas vyr. mechaniko pareigas motorlaivyje „Stropus“ (b. l. 48). Tačiau, įvertinus bylos aplinkybes, matyti, kad ši faktinė klaida skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje neturi lemiamos įtakos pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto nurodomu patikslintu delspinigių skaičiavimu. Nustatyta, kad šalių 2010-05-06 sudarytoje darbo sutartyje Nr. 10/16 darbdavys įsipareigoja darbuotojui darbo užmokestį mokėti einamojo mėnesio 25 ir 30 darbo dieną už praėjusį mėnesį (b. l. 21). Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, atsiskaitymo su darbuotoju dieną darbdavys privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas (LR DK 141 str., 1 d., 2 d., 206 str.). LR DK 207 str. 1 d. nustatyta, kad kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Pagal LR delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 d., kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, – darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nurodytuose teisės aktuose nustatyta delspinigių sankcija darbdaviui laiko atžvilgiu gali būti taikoma tol, kol darbuotoją, kuriam nustatytu laiku nebuvo išmokėtos atitinkamos išmokos, ir darbdavį sieja darbo santykiai; po darbo santykių pasibaigimo, darbdaviui neįvykdžius LR DK 141 str. 1 d. bei LR DK 206 str. nustatytos prievolės, gali būti taikoma DK 141 str. 3 d. nurodyta sankcija, o delspinigių skaičiavimas nutraukiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010, Teismų praktika 34). Atsižvelgiant į pirmiau paminėtas teisės aktų nuostatas bei formuojamą teismų praktiką, darytina išvada, kad delspinigiai baigiami skaičiuoti jų išmokėjimo, t. y. darbo santykių tarp šalių nutraukimo, dieną, kuri nagrinėjamoje byloje yra 2010-12-23. Kadangi apeliantas pateikė patikslintą delspinigių skaičiavimą ne iki darbo sutarties nutraukimo dienos, bet iki ieškinio nagrinėjimo paskutinės dienos, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, pateiktu apskaičiavimu vadovautis negalima. Įstatymas darbdaviui numato pareigą mokėti (taigi ir apskaičiuoti) darbuotojui sulygtą darbo užmokestį (LR DK 93 str.). Byloje pateiktame atsakovės atliktame skaičiavime delspinigiai yra apskaičiuoti iki darbo sutarties su ieškovu nutraukimo dienos, kitų pagrindų, keliančių abejonę dėl darbdavės atlikto delspinigių skaičiavimo, nėra. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai vadovavosi minėtu skaičiavimu.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Tačiau skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustačius aritmetinę klaidą, kurios ištaisymas nekeičia sprendimo esmės, sprendimo rezoliucinė dalis tikslinta nurodant, kad iš viso ieškovui iš atsakovės priteista 15 908,97 Lt.
LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-13 sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, kuria ieškovui V. F. (V. F.) iš atsakovės UAB „Passat“ priteista 13 725,98 Lt darbo užmokesčio ir dienpinigių, 302,76 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 1 476,90 Lt delspinigių, nurodant, kad iš viso ieškovui iš atsakovės priteista 15 908,97 Lt.