Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-09 · Administracinė byla Nr. eI-1069-386/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-09-09Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2016-05-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-09
Bylos Nr.
eI-1069-386/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00266-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
V. B.
Atsakovas
Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro
Advokatai
Raimondas Simonavičius
Kategorijos
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-1069-386/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00266-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 16.6; 16.8; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 9 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,dalyvaujant pareiškėjai V. B. ir jos atstovui advokatui Raimondui Simonavičiui,atsakovo Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos atstovui Jurui Kilijonui,

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro atstovams Mariui Buitkui ir Indrei Gasperei,

2015 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. patikslintą prašymą atsakovui Klaipėdos apygardos probacijos tarnybai dėl 2015 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. 6-26 pakeitimo ir įpareigojimo išmokėti 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoką.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. B. (toliau – ir Pareiškėja) 2015-03-31 kreipėsi į teismą prašymu, 2015-05-04 ir 2015-05-25 patikslintais prašymais, prašydama:

- pakeisti Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos (toliau – ir Atsakovas) direktoriaus 2015-03-02 įsakymą Nr. 6-26 nurodant, kad pareiškėja V. B. atleista iš tarnybos pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą (kai negali eiti savo kaip pataisos pareigūno pareigų Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Medicinos centro išvadai);

- pareigoti Atsakovą išmokėti Pareiškėjai 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoką;

- priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, jog Atsakovas 2015-03-02 įsakymu Nr. 6-26, atsižvelgdamas į 2015-03-02 įsakymą Nr. 6-25 “Dėl Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus inspektorės V. B. nubaudimo“, atleido ją iš tarnybos nuo 2015-03-02.

2015-02-25 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro (toliau – ir Medicinos centras) Medicinos ekspertizės komisija (toliau – ir CMEK) išdavė Ligos liudijimą Nr. 423, kuriuo konstatavo, kad Pareiškėja yra netinkama tolesnei tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo būklės reikalavimų I, II, III skiltis. Pažymi, kad Medicinos centras Atsakovui jos Ligos liudijimą pateikė 2015-02-25 14 val. 05 min. fakso aparatu numeriu, kuris CMEK-ui buvo nurodytas Atsakovo, siuntusio Pareiškėją į minėtą komisiją. Atsakovas, gavęs šį ligos liudijimą, privalėjo atleisti Pareiškėją iš tarnybos pagal Statuto (aktuali redakcija nuo 2014-01-01 iki 2015-03-01) 31 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kuriame nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, kai negali eiti savo kaip pareigūno pareigų Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose dėl sveikatos būklės (kai yra atitinkama Medicinos centro išvada). Pagal Statuto 34 straipsnio 1 dalį toks pareigūnas gali būti atleidžiamas net laikinojo nedarbingumo ar atostogų metu. Atsakovui Ligos liudijimas pateiktas faksu 2015-02-25, todėl Atsakovas privalėjo Pareiškėją atleisti iš tarnybos nuo 2015-02-26.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (aktuali redakcija nuo 2014-01-01 iki 2015-03-01) 8 straipsnis reglamentuota, kad pareigūnų tarnyba Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose organizuojama statutinės drausmės pagrindais ir reglamentuojama įstatymuose, šiame statute ir kituose teisės aktuose. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis Statutas, o darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Neesant detalios reglamentacijos Statute, atleidimo tvarką šiuo atveju detalizuoja kitas teisės aktas – Vidaus tarnybos statutas. Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnyje yra detalizuota atleidimo iš vidaus tarnybos kitais pagrindais tvarka. Atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos, kai jis negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu.

Jeigu Pareiškėja būtų atleista 2015-02-26, tai jos tarnybos stažas sudarytų 17 metų 6 mėnesius 5 dienas ir jai turi būti išmokėta 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.

Šalies argumentai

Pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdžio metu palaikė Pareiškėjos patikslintą prašymą ir prašė jį tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba (toliau – ir Atsakovas, ir Klaipėdos APT) atsiliepimu prašo Pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, jog Pareiškėjos darbo vietoje 2014-10-27 8.15 val. patikrinimo metu Pareiškėjai buvo nustatytas 0,58 promilės neblaivumas ir surašytas „Asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas" Nr. 018-237 ir išduotas siuntimas į VšĮ Šilutės ligoninę neblaivumo patvirtinimui ar paneigimui. 2014-11-07 gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos „Specialisto išvada" Nr. T-A 9413/14(01), kad V. B. kraujyje, paimtame 2014-10-27 VšĮ Šilutės ligoninėje, rasta 0,49 promilės etilo alkoholio.

Pareiškėja šių patikrinimų metu neužsiminė, kad jai yra skirti kokie nors vaistai, kurių sudėtyje yra alkoholio, į medikus dėl pablogėjusios sveikatos kreipėsi tik kitą dieną. 2014-10-27 surašytas „Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą" Nr. 1PS-204 ir elektroninio ryšio priemonėmis išsiųstas į Pareiškėjos darbo vietą. 2014-10-28 V. B. susipažino su minėtu pranešimu, pateikė pranešimą apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą. Pareiškėja į darbą neatvyko nuo 2014-10-28 iki 2015-02-27 dėl ligos (ligos buvo įvairios). Siekiant užtikrinti jos teisę duoti paaiškinimus, 2015-03-02 jai antrą kartą buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą ir pasiūlyta paaiškinimą pateikti per 3 darbo dienas.

2015-03-02 Tarnybinio tyrimo išvadoje Nr.018-82 Pareiškėjos kaltė analizuota ir nurodyta, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl tyčinių pačios pareigūnės veiksmų. Visi nusižengimo sudėčiai būtini elementai, o ypač Pareiškėjos kaltė, buvo nustatyti. Akcentuoja, kad statutiniam valstybės tarnautojui tiek tarnyboje, tiek ne tarnybos metu keliami aukštesni elgesio ir atsakomybės standartai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje A-822-573/2009).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog prieš priimant 2015-03-02 įsakymus, teisinis reglamentavimas buvo patikrintas Lietuvos Respublikos Seimo internetinėje svetainėje esančiame priimtų teisės aktų registre, nes www.e-tar.lt svetainėje nebuvo galimybės susipažinti su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymais, aktualiais Kalėjimų departamentui pavaldžioms įstaigoms, nes informacija buvo tvarkoma. Buvo atsižvelgta į paskutinę žinomą aktualią teisės aktų redakciją. Praėjus kelioms dienoms po pareiškėjos atleidimo, paaiškėjo, kad Lietuvos Respublikos Teisingumo ministras 2015-02-27 (paskutinė mėnesio darbo diena) įsakymais priėmė visą paketą poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų veiklą, kurie įsigaliojo 2015-03-01 (sekmadienį), o pirma po įsigaliojimo darbo diena ir buvo skundžiamų įsakymų priėmimo diena. Atsiradus galimybei susipažinti su pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu, nustatyta, kad Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklės, 2015-02-27 įsakymu Nr.lR-59 buvo patvirtintos nauja redakcija (Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklės) (toliau – ir PPTOT). Atsižvelgiant į tai ir siekiant ištaisyti klaidą, 2015-03-13 įsakymu Nr.6-31, buvo pakeista 2015-03-02 įsakymo Nr.6-25 įžanginė dalis, vietoj Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų kvalifikacijos vertinimo komisijos nuostatų (Žin., 2010, Nr. 62-3072) 77 punkto ir 80.1 punkto nurodant, kad vadovaujamasi Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (TAR, 2015-02-27, Nr. 3109) 75 punktu ir 81.1 punktu. Tiek atitinkamai 77 ir 75, tiek 80.1 ir 81.1 punktai abiejuose teisės aktuose yra identiški, todėl niekaip negalėjo įtakoti Pareiškėjos teisinės padėties - ir nei pridėjo pareigų, nei sumažino teisių.

Siekiant užtikrinti pareiškėjos teisę žinoti jos atžvilgiu priimtų administracinių aktų apskundimo tvarką, kuri nebuvo nurodyta 2015-03-02 įsakyme Nr. 6-26 ir atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, 2015-03-19 įsakymu Nr.6-32 buvo ištaisytos šios klaidos: įsakymo 1 punktas papildytas žodžiais „(pataisos pareigūno II rangas)", nes to reikalavo PPTOT 119.2 punktas ir nurodyta, kad „Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos direktoriaus 2015-03-02 įsakymas Nr.6-26 „Dėl atleidimo iš tarnybos" gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka".

Nesutinka, kad Pareiškėja turėjo būti atleista iš tarnybos kitu pagrindu. 2015-03-02 Klaipėdos APT paštu gavo CMEK 2015-02-25 Ligos liudijimą Nr. 423, kuriame nurodyta, kad Klaipėdos APT PS inspektorė V. B. pripažinta netinkama tolesnei tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II ir III skiltis. Liga ar sveikatos problema, nesusijus su tarnyba ar su pareigų atlikimu.

Tą pačią dieną, kai po nedarbingumo laikotarpio į tarnybą grįžo Pareiškėja, baigtas tarnybinis tyrimas dėl jos padaryto tarnybinio nusižengimo. Pažymi, kad 2015-03-02 buvo du galimi Pareiškėjos atleidimo iš tarnybos pagrindai: Statuto 33 straipsnio 2 dalies 14 punktas (kai paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš tarnybos) bei Statuto 33 straipsnio 2 dalies 4 punktas (kai negali eiti savo kaip pareigūno pareigų Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose dėl sveikatos būklės (kai yra tai patvirtinanti Medicinos centro išvada)). Abu pagrindai yra imperatyvūs. Įvertinta tai, kad tarnybinis nusižengimas buvo padarytas keturiais mėnesiais anksčiau, nei atsirado pagrindas atleisti Pareiškėją iš tarnybos dėl sveikatos būklės. Medicinos centro išvada, kad Pareiškėja netinkama tarnybai, nešalina jos drausminės atsakomybės už padarytą tarnybinį nusižengimą.

Pažymi, kad Klaipėdos APT veiklą reglamentuoja Statutas, o ne Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas.

Nesutinka, kad Pareiškėja iš tarnybos turėjo būti atleista 2015-02-26 pagal 2015-02-25 CMEK Ligos liudijimą Nr. 423. Statuto 36 straipsnyje, numatančiame reikalavimus atleidžiant pataisos pareigūnus iš tarnybos atskirais pagrindais, nėra nurodyta, per kiek dienų nuo atleidimo pagrindo atsiradimo turi būti atleistas pataisos pareigūnas.

Šalies argumentai

Klaipėdos APT, suabejojusi CMEK sprendimu, 2015-03-05 skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Abejones kėlė tai, kad pareiškėja 2013 m. liepos mėn. per profilaktinį sveikatos patikrinimą buvo pripažinta tinkama tarnybai, po to nedarbinga buvo tik nuo 2014-03-24 dėl traumos buityje, o 2014-10-27, nustačius tarnybinį nusižengimą, staiga pradėjo sirgti ir buvo pripažinta netinkama tarnybai. Teismas 2015-03-16 nutartimi atsisakė priimti skundą, motyvuodamas, kad CMEK ekspertinis sprendimas yra tik tarpinis dokumentas, kuris negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes tai nėra individualus administracinis aktas ir jį priėmęs subjektas nėra viešojo administravimo subjektas.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) naikina darbdavių sprendimus atleisti pataisos pareigūną iš tarnybos, kurie grindžiami CMEK išvada, motyvuodamas, kad CMEK išvada buvo skubota (2013-02-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-552-769/2013, 2014-04-14 sprendimas administracinėje byloje Nr.A-492-425/2014), todėl mano, kad įstaigos vadovas gali išreikšti savo valią (panaikinus sprendimą dėl atleidimo pagal CMEK ekspertinį sprendimą, pinigines išmokas moka darbdavys).

Pareiškėja per tarnybos laikotarpį nebuvo skatinta, nuobaudos įsakymais skirtos 2009-09-18, 2014-01-02, 2014-09-25, 2015-03-02. Pareiškėjos atleidimo pagrindas yra tinkamas, teisingas ir teisėtas, kuris neleidžia tarnybinį nusižengimą padariusiam pareigūnui išvengti drausminės atsakomybės, todėl visi Pareiškėjos atstovo prašymai yra nepagrįsti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas prašo Pareiškėjos patikslintą prašymą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras (CMEK) atsiliepimo nepateikė.

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, jog V. B. pripažinta netinkama tolesnei tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II ir III skiltis. Liga ar sveikatos problema, nesusijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu. Tokia išvada priimta remiantis gautais medicininiais dokumentais iš gydymo įstaigų. V. B. po 2014-10-27 stacionare psichiatrijos skyriuose gydyta ilgą laiką - du kartus po mėnesį, jai skirti labai stiprūs antidepresantai ir priklausomybę nuo alkoholio gydantys vaistai, taikytos įvairios terapijos. Jai nustatytas psicikos sutrikimas dėl alkoholio vartojimo ilgą laiką, tai lėtinė nepagydoma liga. V. B. tarnybinį pažeidimą padarė dėl ligos, ji dėl savo ligos jau niekada nebegalės dirbti valstybės tarnyboje.

Taip pat nurodė, jog Atsakovui 2015-02-25 CMEK Ligos liudijimas Nr. 423 faksu perduotas tą pačią dieną, t. y. 2015-02-25, o paštu išsiųstas 2015-02-26. Pažyma dėl Pareiškėjos nedarbingumo faksu nesiųsta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl faktinių bylos aplinkybių.

2014-10-27 Klaipėdos APT direktorius parašė tarnybinį pranešimą dėl patikrinimo Nr. 7-373, kuriuo nurodė, jog 2014-10-27 8.15 val. nustatyta, jog Pareiškėja darbo vietoje buvo neblaivi, nustatytas 0,58 promilės girtumas.

2014-10-27 Klaipėdos APT direktorius įsakymu Nr. 6-33 “Dėl pareigūno nušalinimo” nušalino pareiškėją nuo tarnybos vienai dienai – 2014-10-27.

2014-10-27 surašytas Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. 1PS-204 ir elektroninio ryšio priemonėmis išsiųstas į Pareiškėjos darbo vietą.

Klaipėdos APT direktoriaus 2014-10-27 įsakymu Nr. 4-87 “Dėl komisijos sudarymo” sudaryta komisija atliko tarnybinį tyrimą dėl pareiškėjos V. B. 2014-10-27 padaryto tarnybinio nusižengimo ir 2015-03-02 surašytoje Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nurodė, jog Klaipėdos APT direktorius 2014-10-27 vykdė pareigūnų neblaivumo (girtumo) patikrinimą alkoholio matuokliu AlcoQuant 6020 Nr. Al22015. Patikrinus Pareiškėją 8.15 min. darbo vietoje, adresu Rusnės g. 6, Šilutė, jai nustatytas 0,58 promilės neblaivumas ir surašytas „Asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas" Nr. 018-237 ir išduotas siuntimas į VšĮ Šilutės ligoninę neblaivumo patvirtinimui ar paneigimui. Pareiškėja su alkotesterio parodymais sutiko, patvirtindama savo parašu „Asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akte". Klaipėdos APT direktorius 2014-10-27 kartu su Pareiškėja nuvyko į VšĮ "Šilutės ligoninė", kur atlikta jos medicininė apžiūra neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti ir surašytas aktas Nr. 6. V. B. 9.20 val. ligoninėje patikrinta ir aparatu ALKOTESTER -7410, nustatytas 0,32 promilių apsvaigimas, 9.40 val. - 0,30 prom. apsvaigimas. Medicininės apžiūros akte į klausimą „Kada, kiek ir kokių svaigalų vartojo paskutinį kartą" užfiksuotas Pareiškėjos atsakymas: „Vakar vakare vartojo degtinės 150 ml.". Tą pačią dieną VšĮ "Šilutės ligoninė" 8.45 val. paimtas Pareiškėjos kraujo mėginys ir išsiųstas ekspertizei. 2014-11-07 gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos „Specialisto išvada" Nr. T-A 9413/14(01), kad V. B. kraujyje, paimtame 2014-10-27 08.45 val. VšĮ Šilutės ligoninėje, rasta 0,49 promilės etilo alkoholio.

2015-03-02 Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nurodyta, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl tyčinių pačios pareigūnės veiksmų. Nustatyti visi nusižengimo sudėčiai būtini elementai, o ypač pareiškėjos kaltė. Akcentuoja, kad statutiniam valstybės tarnautojui tiek tarnyboje, tiek ne tarnybos metu keliami aukštesni elgesio ir atsakomybės standartai. Pripažinta, kad Pareiškėja padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, nes savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, nesilaikė Statuto 21 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 13 straipsnio, Etikos taisyklių 3.4 punkto bei Vidaus tvarkos taisyklių 10 punkto reikalavimų. Siūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

V. B. į darbą neatvyko nuo 2014-10-28 iki 2015-02-27 dėl ligos (ligos buvo įvairios).

2015-02-05 Atsakovas išdavė Pareiškėjai Siuntimą atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę Nr. I-84. Šiame siuntime nurodyta, jog Klaipėdos APT Probacijos skyriaus inspektorės V.B. pareigūno tarnybos stažas yra 17 m. 5 mėn. Sirgo laikotarpiu nuo 2014-10-28 iki 2015-01-19, nuo 2015-01-20 gydosi VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje Psichiatrijos departamente.

2015-02-25 CMEK Ligos liudijime Nr. 423 nurodyta, kad Klaipėdos APT Probacijos skyriaus inspektorė V. B., vadovaujantis Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado, patvirtinto vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003-10-21 įsakymu Nr.lV-380/V-618 (Žin., 2003, Nr.101-4569, 2012, Nr.45-2205), 6.2 punktu pripažinta netinkama tolesnei tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II ir III skiltis. Liga ar sveikatos problema, nesusijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu. Pagrindas padaryti tokią išvadą buvo minėtame Ligos liudijime įrašyta ligos diagnozė: pagrindinės ir gretutinės ligos ir (ar) sveikatos sutrikimo kodas pagal TLK-10-AM: F10.3; F10.2; III.9; 149.3; H52.1; E78.5; N86; H35.0; J31.2; K01.

2015-02-25 Medicinos centras išdavė medicininę pažymą Nr. 2 dėl V. B. negalėjimo atvykti į darbą dėl ligos nuo 2015-02-25 iki 2015-02-27.

2015-02-26 Medicinos centras paštu (rašto Nr. 45R-420) išsiuntė Atsakovui Ligos liudijimą Nr. 423.

2015-03-02 Klaipėdos APT direktorius įsakymu Nr.6-25 „Dėl Klaipėdos APT Probacijos skyriaus inspektorės V. B. nubaudimo", vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 29 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-05-25 įsakymu Nr. 1R-116 patvirtintų Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų kvalifikacijos vertinimo komisijos nuostatų 77 punktu, 80.1 punktu bei atsižvelgdamas į Klaipėdos APT 2015-03-02 tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. 018-82 „Dėl Klaipėdos APT Probacijos skyriaus inspektorės V. B. tarnybinio nusižengimo", pripažino, kad Klaipėdos APT Probacijos skyriaus inspektorė V. B. 2014-10-27 padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 7 punkte, nes tarnybos metu būdama neblaivi savo poelgiu pažemino pareigūno vardą ir sulaužė pareigūno priesaiką, nesilaikė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004-03-29 įsakymu Nr.4/07-79, 3.4.1 punkte, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus 2006-03-06 įsakymu Nr. 4-15 patvirtintų Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos vidaus tvarkos taisyklių 10 punkte nustatytų reikalavimų. Antruoju šio įsakymo punktu Atsakovas skyrė Pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

Klaipėdos APT direktoriaus 2015-03-02 įsakymu Nr.6-26 „Dėl atleidimo iš tarnybos" Pareiškėja atleista iš tarnybos; nustatytas V. B. pareigūno tarnybos stažas - 17 metų 6 mėnesiai 7 dienos; tarnybos Lietuvos valstybei stažas – 16 metų 8 mėnesiai 21 diena.

2015-03-13 Klaipėdos APT direktorius įsakymu Nr. 6–31 pakeitė Klaipėdos APT direktoriaus 2015-03-02 įsakymo Nr.6–25 „Dėl Klaipėdos APT Probacijos skyriaus inspektorės V. B. nubaudimo" įžanginę dalį, kurią išdėstė taip: „Vadovaudamasis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 29 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 patvirtintų Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių 75 punktu, 81.1 punktu bei atsižvelgdamas į Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos 2015 m. kovo 2 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. 018-82 „Dėl Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus inspektorės V. B. tarnybinio nusižengimo".

2015-03-19 Klaipėdos APT direktorius įsakymu Nr. 6-32 „Dėl Klaipėdos APT direktoriaus 2015-03-02 įsakymo Nr. 6–26 „Dėl atleidimo iš tarnybos" pakeitimo”, atsižvelgdamas į nuo 2015-03-01 pasikeitusį teisinį reglamentavimą bei vadovaudamasis Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-02-27 įsakymu Nr. 1R-59, XIII skyriaus nuostatomis ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatatomis, pakeitė 2015-03-02 įsakymo Nr. 6-26 1-ąjį punktą ir išdėstė taip: “Atleidžiu iš tarnybos 2015 m. kovo 2 d. V. B., Probacijos skyriaus inspektorę, pataisos pareigūno II rangas”.

Dėl skundžiamo įsakymo pakeitimo

Nagrinėjamoje byloje aktualus prioritetinio teisės taikymo laike klausimas, t. y. klausimas, ar Pareiškėja gali (galėjo) būti atleista iš tarnybos pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą (kai negali eiti savo kaip pataisos pareigūno pareigų Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Medicinos centro išvadai) tuomet, kai jos atžvilgiu jau buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, ar Pareiškėja turėjo būti atleista iš tarnybos, kai paskirta tarnybinė nuobauda atleidimas iš tarnybos už tarnybinį nusižengimą, padarytą iki Medicinos centro išvados priėmimo dėl jos negalėjimo eiti savo pareigas dėl sveikatos būklės.

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėja V. B. 2014-10-27 darbo vietoje buvo neblaivi. Pažymėtina, jog tarp šalių nėra ginčo dėl tarnybinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, todėl teismas detaliau neaptars tarnybinio patikrinimo. V. B. į darbą neatvyko nuo 2014-10-28 iki 2015-02-27 dėl ligos (ligos buvo įvairios). Vasario 28 d. ir kovo 1 d. – poilsio dienos. 2015-03-02 surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada dėl Pareiškėjos 2014-10-27 padaryto tarnybinio pažeidimo ir 2015-03-02 Atsakovas paštu gavo CMEK Ligos liudijimą Nr. 423, jog V. B. pripažinta netinkama tolesnei tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės, liga ar sveikatos problema nesusijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje iki 2014 m. vasario 25 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A143-287/2014 priėmimo laikėsi pozicijos, jog nustatytų reikšmingų tarnybos santykiams faktų (veikų bei įvykių) teisinis vertinimas pagal teisės taikymo taisykles reiškia nuoseklų veiksmų (įvykių) kvalifikavimą pagal jų padarymo (vykimo) laiką. Todėl tuo atveju, kai dėl anksčiau (laiko prasme) vykusių veiksmų taikant teisę yra pagrindas neigiamoms teisinėms pasekmėms kilti <...> ir atleisti pareigūną iš tarnybos, kitų, vėlesnių, įvykių (dėl sveikatos būklės netinkamas vidaus tarnybai, pateikė prašymą išeiti iš tarnybos savo noru, dėl pensijos ir kt.) teisinis vertinimas atleidimo iš tarnybos pagrindų taikymo požiūriu tampa nereikšmingas. Tačiau iki 2014 m. vasario 25 d. vyravęs bendras principas dėl reikšmingų tarnybos santykiams faktų (veikų bei įvykių) teisinio vertinimo (kvalifikavimo) pagal jų padarymo (vykimo) laiką, būtent policijos pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 1, 7, 12, 14 punktų (paties prašymu, dėl pareigūno vardo pažeminimo ir tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos) pagrindu, tapo nebeaktualus, remiantis minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-287/2014 pateiktu Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1, 7, 12, 14 punktų, 55 straipsnio nuostatų aiškinimu.

Pažymėtina, jog aptartos pozicijos buvo laikomasi ir vėlesniuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose (2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-822/2014; 2014 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-245/2014; 2014 m.gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2306/2014).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (aktuali redakcija nuo 2014-01-01 iki 2015-03-01) 8 straipsnis numato, kad pareigūnų tarnyba Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose organizuojama statutinės drausmės pagrindais ir reglamentuojama įstatymuose, šiame statute ir kituose teisės aktuose. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis Statutas, o darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), pasisakydamas dėl teismo precedento, kaip teisės šaltinio, bei jo reikšmės, yra pažymėjęs (2001 m. liepos 12 d. nutarimas, 2003 m. gegužės 30 d. nutarimas, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, 2006 m. kovo 14 d. nutarimas, 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, 2007 m. spalio 24 d. nutarimas), jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Konstitucijoje įtvirtinta teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. Kai teismų praktikos koregavimas yra neišvengiamai, objektyviai būtinas, teismai gali nukrypti nuo juos ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir sukurti naujus, tačiau tai turi būti daroma deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant. Be to, nukrypdamas nuo ankstesnių precedentų teismas privalo ne tik deramai argumentuoti patį priimamą sprendimą (sukuriamą naują precedentą), bet ir aiškiai išdėstyti motyvus, argumentus, pagrindžiančius būtinumą nukrypti nuo ankstesnio precedento. Būtent tokį – tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, atliekamą ir visais atvejais deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamą – teismų praktikos koregavimą (nukrypimą nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimą) pagal savo kompetenciją turi užtikrinti atitinkamai Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad V.B. sirgo laikotarpiu nuo 2014-10-28 iki 2015-01-19, o nuo 2015-01-20 gydosi VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje Psichiatrijos departamente, 2015-02-05 išdavė Pareiškėjai siuntimą atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę Nr. I-84. Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299, 10.1 punkte numatyta, kad pareigūnai ekspertizei siunčiami, kai dėl ligos, traumos ar kito pakenkimo sveikatai, likusių sveikatos sutrikimų negali atlikti pareigų ir tai patvirtina Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinės komisijos išvada, ar yra kitų objektyvių duomenų, kai pareigūnai negalės tęsti vidaus tarnybos. Taigi, Atsakovas pradėjo procedūrą, susijusią su tuo, ar Pareiškėja dėl sveikatos būklės galės atlikti pareigas. CMEK atliko ekspertizę ir Atsakovui pateikė sprendimą - Ligos liudijimą Nr. 423.

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) naikina darbdavių sprendimus atleisti pataisos pareigūną iš tarnybos, kurie grindžiami CMEK išvada, motyvuodamas, kad CMEK išvada buvo skubota (2013-02-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-552-769/2013, 2014-04-14 sprendimas administracinėje byloje Nr.A-492-425/2014). Pažymėtina, jog nurodytose bylose buvo kitokios aplinkybės nei šioje byloje. Administracinėje byloje Nr. A-552-769/2013 sprendimo priėmimui esminę reikšmę vaidino pareiškėjai nustatyta diagnozė F43.2 (adaptacijos sutrikimai), kuri pripažinta nesuderinama su tarnyboje keliamais reikalavimais. Esant tokiam sveikatos sutrikimui, koks buvo diagnozuotas pareiškėjai M. J., dėl pareigūno tinkamumo tęsti tarnybą sprendžiama individualiai. Netaikius pareiškėjai M. J. gydymo psichiatrijos stacionare ir nesant objektyvių įrodymų, kad pareiškėja atsisakė gydytis, vengė tai daryti arba nebendradarbiavo su psichiatrijos specialistais, CMEK išvada, kad M.J. netinkama tarnybai dėl sveikatos būklės, yra nepakankamai pagrįsta. Pripažinus neteisėta CMEK išvadą, tampa neteisėtu bei nepagrįstu ir ginčijamas Įsakymas, kuris tiesiogiai grindžiamas minėta CMEK išvada (administracinė byla Nr. A-552-769/2013).

Pažymėtina, jog trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teisme nurodė, jog Medicinos centre nustatyta, kad pareiškėja V. B. serga liga, dėl kurios ji nebegali eiti savo kaip pareigūno pareigų dėl sveikatos būklės, susirgo dar iki tarnybinio pažeidimo padarymo, minėtą tarnybinį pažeidimą padarė dėl ligos ir ji dėl savo ligos jau niekada nebegalės dirbti valstybės tarnyboje.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, jog pareiškėja iš tarnybos turėjo būti atleista pagal Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą - kai negali eiti savo kaip pareigūno pareigų Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose dėl sveikatos būklės (kai yra tai patvirtinanti Medicinos centro išvada), todėl keistinas skundžiamas įsakymas.

Dėl atleidimo datos ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėjos atstovo teigimu Pareiškėja turėjo būti atleista 2015-02-26, nes Medicinos centras Atsakovui Ligos liudijimą Nr. 423 pateikė fakso aparatu 2015-02-25 14 val. 05 min.

Medicinos centras Pareiškėjos atstovui advokatui į jo 2015-03-09 prašymą dėl duomenų pateikimo atsakė, jog 2015-02-25 Ligos liudijimą Atsakovui išsiuntė faksu Nr. 846 310028, kuris buvo nurodytas Klaipėdos APT siuntime atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę, faksomilės šaknelės kopiją pateikė su atsakymu į prašymą ir ji pateikta teismui. Iš faksomilės šaknelės kopijos matyti, kad 2015-02-25 14 val. 05 min. fakso aparatu gautas raštas, tačiau jis neįskaitomas, teismas neturi galimybės nustatyti jo turinį.

Atsakovas 2015-05-21 raštu Nr. 1-211 teismui nurodė, jog Klaipėdos APT nėra faksu gavusi 2015-02-25 CMEK Ligos liudijimo Nr. 423. Įstaigoje 2015-02-26 faksu gauta ir užregistruota 2015-02-25 Medicinos centro medicininė pažyma Nr. 2 (dokumento registro Nr. 2-222) dėl V. B. nedarbingumo. CMEK Ligos liudijimas Nr. 423 originalas įstaigoje gautas 2015-03-02.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Medicinos centro atstovė paaiškino, jog Medicines centras 2015-02-25 Atsakovui faksu išsiuntė Ligos liudijimą Nr. 423, tačiau nesiuntė medicininės pažymos dėl Pareiškėjos neatvykimo į darbą.

Iš Atsakovo pateiktos 2015-02-25 Medicinos centro medicininės pažymos Nr. 2 matyti, kad ji Klaipėdos apygardos probacijos tarnyboje gauta faksu 2015-02-26, reg. Nr. 222.

Iš nurodytų aplinkybių matyti, jog nėra objektyvių įrodymų, kad Atsakovas Ligos liudijimą Nr. 423 faksu gavo 2015-02-25, galimai per apsirikimą vietoje Ligos liudijimo faksu išsiųsta Medicinos centro medicininė pažyma Nr. 2. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažįstama, jog Pareiškėjos atleidimo iš tarnybos data turi būti 2015-03-02.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 37 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog pataisos pareigūnui, kuris atleidžiamas iš tarnybos pagal šio statuto 33 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 4, 17, 19, 21 ir 22 punktus, išmokama jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, apskaičiuojama atsižvelgiant į nepertraukiamą jo tarnybos stažą Kalėjimų departamente (Pataisos reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje bei policijos komisariato pataisos darbų inspekcijoje) arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje; kai stažas yra nuo 10 iki 20 metų – 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, Atsakovas įpareigotinas išmokėti pareiškėjai V. B. 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką.

Dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas

Pareiškėja patikslintu prašymu prašo priteisi iš Atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį, išlaidų atlyginimą iš kitos šalies turi teisę gauti ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Prašymo dėl išlaidų atlyginimo padavimo ir išnagrinėjimo tvarka numatyta Lietuvos ABTĮ 45 straipsnyje.

Iki bylos išnagrinėjimo nepateikti duomenys apie Pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis prašymas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendė:

tenkinti pareiškėjos V. B. patikslintą prašymą:

pakeisti Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos 2015 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. 6-26, nurodant, jog V. B., Probacijos skyriaus inspektorė, pataisos pareigūno II rangas, atleista iš tarnybos pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą (kai negali eiti savo kaip pataisos pareigūno pareigų Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Medicinos centro išvadai);

įpareigoti atsakovą Klaipėdos apygardos probacijos tarnybą išmokėti pareiškėjai V. B. 4 (keturių) vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoką.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė