Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-12-10 · Byla Nr. Ik-502-422/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-502-422/2012Sprendimas · 2012-12-10Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-06-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-10
Bylos Nr.
Ik-502-422/2012
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00978-2011-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
Z. B.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai
Juzefa Brinevičienė
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-502-422/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00978-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 6.3.1; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės,

sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,

dalyvaujant pareiškėjai Z. B. , jos atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, vertėjai Valentinai Boculo,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovėms Linai Jančiauskienei ir Skirmutei Maksimaitienei,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Z. B. patikslintu skundu teismo prašo panaikinti: 1) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno miesto Pensijų poskyrio Valstybinės socialinio draudimo pensijos paskirtos iki 1995-01-01 PERSKAIČIAVIMO SPRENDIMĄ (Bylos Nr. 445170) ( toliau – ir Sprendimas), 2) įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti naują sprendimą dėl valstybinės socialinio draudimo pensijos, paskirtos Z. B. nuo 1995 m. sausio 1 d. perskaičiavimo ir šio sprendimo pagrindu mokėti Z. B. 1372,80 Lt dydžio senatvės pensiją, 3) priteisti Z. B. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) 63 373,82 Lt žalos atlyginimą, atsiradusį dėl atsakovo neteisėtų veiksmų neteisingai perskaičiuojant paskirtą senatvės pensiją iki 1995 m. sausio 1 d. ( I t., b.l. 122-123).

Pareiškėja skunde nurodė, jog nuo 1992-03-13 yra senatvės pensininkė. 1992-03-13 jai buvo paskirta 120 rublių pagrindinė pensija ir 13 rublių kaip priedas už stažą, bendra pensijos suma 133 rubliai. Nuo 1995-01-01 įsigaliojus naujam pensijų įstatymui ( Nr.I-549) buvo vykdomas pensijų perskaičiavimas. Jos pensija buvo perskaičiuota neteisingai, sumažinant pagrindinę pensiją nuo 1,33 Lt iki 1,20 Lt, nes taip įrašyta pakartotinai išrašytame pensininko pažymėjime ir neteisingai paskaičiuotas koeficientas, kuris turi būti 1,76 o ne 1,2767, kaip paskaičiavo atsakovas. Pareiškėja nurodė, jog daug kartų kreipėsi į atsakovą, kad šis atliktų teisingą pensijos paskaičiavimą, tačiau iki šiol atsakovas to nepadarė. Pagal Konstitucijos 52 straipsnį Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės pensiją, todėl ji privalo užtikrinti tinkamą teisės gauti teisingai apskaičiuotą pensiją įgyvendinimą bei teisinį gynimą. Pensija yra vertinama kaip nuosavybė, todėl ji privalo būti saugoma ir ginama, kaip numato Konstitucijos 23 str. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno miesto Pensijų poskyrio Valstybinės socialinio draudimo pensijos paskirtos iki 1995-01-01 perskaičiavimo sprendimas yra neteisėtas, neteisingas, nes priimtas neobjektyviai išnagrinėjus visas pensijos perskaičiavimo aplinkybes, todėl turi būti panaikintas, o atsakovas įpareigotinas per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti naują sprendimą dėl valstybinės socialinio draudimo pensijos paskirtos Z. B. iki 1995-01-01 perskaičiavimo (ABTĮ 89 str. 1 d. 3p., 90 str.). Po teisingo jos senatvės pensijos perskaičiavimo jos dydis turėtų būti lygus 1372,80 Lt. Atsakovas nuo 1995-06-01 neišmokėdamas jai visos pensijos, nepagrįstai praturtėjo 63 373,82 litais, todėl ši suma priteistina iš atsakovo kaip teisingas žalos atlyginimas, atsiradęs dėl atsakovo neteisėtų veiksmų neteisingai perskaičiuojant paskirtą senatvės pensiją pareiškėjai (CPK 6.271 str.).

Pareiškėja teismo posėdžio metu pažymėjo, jog pensijos perskaičiavimas atliktas neteisingai, nes ji duomenis apie savo 1993-1994 m. uždarbį VSDF Kauno skyriui pateikė 1994m. gruodžio mėnesį, todėl jos pensija turėjo būti paskaičiuota pagal iki 1995 m. galiojusį įstatymą, atsižvelgiant į padidėjusį stažą, taikant 156,65 Lt sumą, nes būdama pensininke ji dar išdirbo beveik 3 metus, todėl jos pensijos dydis padidėjo nuo 132 Lt iki 156,65 Lt. Nurodė, jog dar 1992-03-13 buvo Valstybinio socialinio draudimo pažymėjime buvo padarytas įrašas apie 132 Lt senatvės pensijos dydį. Tuo tarpu atsakovas perskaičiuodamas jos pensiją, nepagrįstai rėmėsi naujuoju įstatymu, jos pensijos dydį sumažindamas nuo 132 Lt iki 120 Lt ir perskaičiavimą atlikdamas nuo 120 Lt sumos, kuri buvo klaidingai nurodyta pensininko pažymėjime ( 1 Lt 20 cnt).

Atsiliepimas

Atsakovas prašė skundą atmesti. Atsiliepimuose į skundą ( I t., b.l.37-39, 139-141) ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovės nurodė, jog pareiškėjai Z. B. senatvės pensija paskirta nuo 1992-03-13 pagal TSRS 1956 metų liepos 14 dienos Valstybinių pensijų įstatymą, galiojusį iki 1995-01-01. Pagal šio įstatymo 13 straipsnį maksimalus senatvės pensijos dydis buvo 120 rublių per mėnesį. Pareiškėjos pagrindinė pensija buvo 120 rublių per mėnesį, o už ilgametį nepertraukiamą stažą prie jos buvo priskaitytas 20% priedas (12 rublių) pagal minėto įstatymo 14 str. Vėliau pensija buvo indeksuojama ir jos dydis keitėsi. Įsigaliojus naujam Pensijų įstatymui, visos valstybinio socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos, paskirtos iki 1995-01-01 turėjo būti perskaičiuotos vadovaujantis Pensijų įstatymo 45-48 straipsnių nuostatomis. Pagal šių straipsnių nuostatas perskaičiuotos senatvės pensijos dydis priklauso nuo asmens įgyto valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo ir uždarbio, pagal kurį apskaičiuojamas draudžiamųjų pajamų koeficientas. Remiantis pareiškėjos pensijos byloje esančiais dokumentais, pareiškėjai pensija paskirta, perskaičiuota ir mokama teisingai, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, įsigaliojusiais nuo 1995-01-01. Pareiškėjos pensija perskaičiuota, įvertinus visą jos turimą stažą, įgytą iki 1994-12-31, atsižvelgiant į pensijos byloje fiksuotus darbo užmokesčio duomenis ir 1,2767 draudžiamųjų pajamų koeficientą, apskaičiuotą iš uždarbio, gauto dirbant po pensijos paskyrimo nuo 1993-01-01 iki 1994-12-31, vadovaujantis Pensijų įstatymo 48 str. nuostatomis. Nurodė, jog pareiškėjos senatvės pensijos perskaičiavimas yra teisingas, jo teisėtumas daug kartų buvo patikrintas tiek VSDFV Kauno skyriuje, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - ir Fondo valdyba) 2002, 2003, 2006, 2007, 2008 2010, 2011 metais, šių atsakymų pareiškėja neginčija, atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėja neįrodė, todėl skundas turėtų būti atmestas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į skundą ( I t., b.l. 41-44) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, o bylą dalyje dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti 63 373,82 Lt pensijos skirtumą nutraukti. Nurodė, jog pareiškėja daug kartų kreipėsi tiek į VSDFV Kauno skyrių, tiek į Fondo valdybą dėl nuo 1995-01-01 apskaičiuotos senatvės pensijos teisingumo. Buvo nustatyta, jog senatvės pensija perskaičiuota teisingai, pareiškėja priimtų sprendimų teisme neginčijo, jos reikalavimas dėl 63 373,82 Lt pensijos priteisimo yra pareikštas praleidus ABTĮ 32 str. 1dalyje nustatytą apskundimo terminą.

Skundas netenkinamas.

Pareiškėja ginčija 1995 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno miesto Pensijų poskyrio Valstybinės socialinio draudimo pensijos paskirtos iki 1995-01-01 perskaičiavimo sprendimą (Bylos Nr. 445170), kuriuo buvo perskaičiuota jai 1992-03-13 paskirta senatvės pensija ir nuspręsta mokėti 153,08 Lt valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, teisėtumą ( I t., b.l.124).

Įstatymo nustatytas terminas šiam sprendimui ginčyti buvo atnaujintas 2012-09-12 Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi (I t., b.l. 124).

Šalies argumentai

Pareiškėja iš esmės nesutinka su sprendimu dėl to, kad, jos teigimu, perskaičiuojant pensiją buvo netinkamai paskaičiuotas draudžiamųjų pajamų koeficientas, atsakovas taikė nuo 1995m. įsigaliojusį įstatymą, tuo tarpu jos pensija buvo uždirbta iki 1994-12-31, pateikti duomenys pensijų poskyriui iki 1995 metų, todėl turėjo būti apskaičiuojama pagal iki 1995-01-01 galiojusį įstatymą, Sodra pritaikė koeficientą tik bazinei pensijai (75 Lt), o kita jos dalis( 57 Lt) liko neindeksuota.

Administracinės bylos ir Z. B. pensijos bylos Nr. 121403 duomenys patvirtina, jog pareiškėjai Z. B. senatvės pensija paskirta nuo 1992-03-13 pagal tuo metu galiojusį TSRS 1956 metų liepos 14 dienos Valstybinių pensijų įstatymą. Pagal minėto įstatymo 13 straipsnį pareiškėjai buvo paskirtas maksimalus senatvės pensijos dydis – 120 rublių per mėnesį, o už ilgametį nepertraukiamą stažą prie pensijos buvo priskaitytas 20% priedas (12 rublių), remiantis šio įstatymo 14 straipsniu. Pensijos paskyrimo dieną užfiksuotas 32metų 10 mėnesių 25 dienų darbo stažas. Administracinėje byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra.Vėliau pensija buvo indeksuojama ir jos dydis keitėsi. Įsigaliojus naujam Pensijų įstatymui, visos valstybinio socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos, paskirtos iki 1995-01-01 turėjo būti perskaičiuotos, vadovaujantis 1994-07-18 LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (Nr. I-549, įsigaliojo nuo 1995-01-01) (toliau- ir Pensijų įstatymas) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai), patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. Nr. 1156 ( įsigaliojo nuo 1995-01-01).

Pensijų, paskirtų iki įstatymo įsigaliojimo, perskaičiavimą reglamentavo Pensijų įstatymo 45-48 straipsnių nuostatos. Pagal Pensijų įstatymo 45 str. 1dalį asmenims, kuriems valstybinės socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos buvo paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, jos perskaičiuojamos pagal šį įstatymą remiantis pensijos byloje fiksuotais uždarbio ir stažo duomenimis (47 straipsnis). Jeigu pensininkai pageidauja, iki šio įstatymo įsigaliojimo jie gali papildyti pensijos byloje esančius duomenis apie valstybinio socialinio pensijų draudimo ir jam prilyginamą stažą. Duomenys apie uždarbį, esantys byloje, nepildomi. Pensijų įstatymo 47 straipsnyje nurodoma, jog visas pensijos byloje fiksuotas darbo stažas, buvęs iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, laikomas asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažu, įgytu dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Laikotarpiai, kurie buvo įskaityti į stažą padidinta trukme, įskaitomi kalendorine trukme.

Šioje administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjai senatvės pensija paskirta 1992-03-13. Po pensijos paskyrimo pareiškėja nenutraukė darbo santykių ir laikotarpiu nuo 1992-03-13 iki 1995-03-06 toliau dirbo. Pagal pareiškėjos Pensijos byloje esamus duomenis AB „(duomenys neskelbtini)“ uždarbio pažymos Nr. 202 dėl šio laikotarpio buvo išduotos 1995-03-03, tai patvirtina minėtos įmonės spaudas, todėl pareiškėjos argumentai dėl jų pristatymo pensijų poskyriui iki 1995 m. pradžios atmestini, nes jos negalėjo būti pristatytos anksčiau negu išduotos. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu minėti pareiškėjos uždarbio duomenys būtų pateikti anksčiau, įtakos pensijos perskaičiavimui uždarbio duomenys už laikotarpį nuo 1995-01-01 iki 1995-03-06 neturi, nes pagal Pensijų įstatymą, asmenims, kuriems valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos buvo paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, pensijos perskaičiuojamos pagal šį įstatymą remiantis pensijos byloje fiksuotais uždarbio ir stažo duomenimis iki 1995-01-01 ( 45 str. 1d.). Pareiškėjos Pensijos bylos Nr. 121403 duomenys leidžia spręsti, jog Sprendimas dėl pensijos perskaičiavimo buvo priimtas 1995-05-28, nepažeidžiant Pensijų įstatymo 45str. 5 dalyje numatyto termino. Perskaičiuojant pareiškėjos pensiją buvo įtraukti jos Pensijos byloje fiksuoti uždarbio ir stažo duomenys iki 1995-01-01, tai patvirtina Sprendimas ir jo priedai ( pensijos byloje fiksuoti duomenys apie pajamas, detalizuoti duomenys apie asmens draudžiamąsias pajamas, stažo laikotarpiai).

Asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimo tvarką reglamentavęs 48 straipsnis numatė, jog perskaičiuojant paskirtas pensijas, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas pagal pensijos byloje fiksuotus duomenis. Tuo atveju, jei pensija paskirta pagal asmens uždarbio po 1991 metų sausio 1 dienos duomenis, tai byloje fiksuoti mėnesiniai uždarbiai dalijami iš atitinkamų metų to mėnesio vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje ir visų taip apskaičiuotų dalmenų vidurkis laikomas draudžiamųjų pajamų koeficientu. Šiuo atveju iki 1991 metų sausio 1 dienos vidutinis kiekvieno mėnesio darbo užmokestis laikomas lygiu tų metų vidutiniam mėnesiniam darbo užmokesčiui Lietuvoje ( 48 str. 2d.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal pensijų įstatymo 45-48 straipsnių nuostatas perskaičiuotos senatvės pensijos dydis priklauso nuo asmens įgyto valstybinio socialinio draudimo stažo ir uždarbio, pagal kurį apskaičiuojamas draudžiamųjų pajamų koeficientas. Sistemiškai vertinant Pensijų įstatymo nuostatas, perskaičiuojant pensijas turi būti vadovaujamasi formule B+0,005*S*K*D, numatyta Pensijų įstatymo 21 straipsnyje, kuri taikoma apskaičiuojant valstybinės socialinio draudimo pensijos papildomos dalies dydį. Pagal minėtą formulę B - pagrindinė pensijos dalis (bazinė pensija), kurios dydį tvirtina Vyriausybė; S -stažas, įgytas iki 1994-12-31; K-asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, paskaičiuotas pagal pajamas, turėtas iki 1994-12-31; D - vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos, kurias iki 2000-08-01 tvirtino Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba, o nuo šios datos - Vyriausybė.

Administracinėje byloje nėra ginčo, jog ginčijamo Sprendimo priėmimo metu pareiškėjos bazinė pensija, tvirtinama Vyriausybės, sudarė 75 Lt, draudžiamosios pajamos -352 Lt, stažas – 34,75m.

Konkrečiu atveju pareiškėjai senatvės pensija buvo paskirta pagal jos uždarbio po 1991metų sausio 1 dienos duomenis, todėl perskaičiuojant jos dydį draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimui turi būti taikoma Pensijų įstatymo 48 straipsnio 3 dalis, įpareigojanti byloje fiksuotus mėnesinius uždarbius dalinti iš atitinkamų metų to mėnesio vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje ir visų taip apskaičiuotų dalmenų vidurkis laikomas draudžiamųjų pajamų koeficientu. Nuostatų 25 punkte konkretizuota nurodant, jog, jeigu apskaičiuojant draudžiamųjų pajamų koeficientą įskaitomos pajamos, gautos laikotarpiu nuo 1991 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d., tai 1991m., 1992m., 1993m. metiniai koeficientai apskaičiuojami padalijus atitinkamų metų kiekvieno mėnesio draudžiamąsias pajamas iš atitinkamų metų to mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, buvusio Lietuvos Respublikoje. Visų taip apskaičiuotų dalmenų vidurkis laikomas atitinkamų metų metiniu koeficientu. Nuostatų 2 priede numatytas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, taikytinas draudžiamųjų pajamų koeficientui apskaičiuoti.

Pareiškėjos Pensijos byloje buvo fiksuoti 1991-1994 metų uždarbio duomenys. Draudžiamųjų pajamų koeficiento paskaičiavimas Pensijos byloje, jų paskaičiavimas 2012-11-09 teismui pateiktoje pažymoje Nr. (1.14)S-68335 ( I t., b.l.192-195) patvirtina, jog apskaičiuojant koeficientą, buvo paimtas palankiausias piniginiu požiūriu po pensijos paskyrimo laikotarpis nuo 1993m. sausio- iki 1994m. gruodžio. Koeficientas apskaičiuotas kiekvieno mėnesio uždarbį dalinant iš to paties mėnesio vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje vadovaujantis Nuostatų 2 priedu, apskaičiuotų dalmenų vidurkį laikant draudžiamųjų pajamų koeficientu, laikantis Pensijų įstatymo 48 str., Nuostatų 2p. reikalavimų, todėl teismas daro išvadą, jog draudžiamųjų pajamų koeficientas( 1,2767) paskaičiuotas teisingai.

Ta aplinkybė, jog buvo klaidingai nurodytas pensijos dydis pareiškėjos pensininko pažymėjime -1,20 Lt ( I t., b.l.158), ginčijamam sprendimui neturi, nes kaip matyti iš paskaičiavimų, atsakovas iki pensijos perskaičiavimo ir ją perskaičiuodamas rėmėsi 132 Lt suma.

Pareiškėjos senatvės pensijos dydis, kuris sudaro 153,08 Lt 1995 m. sausio 1 dienai apskaičiuotas teisingai pagal anksčiau nurodytą formulę B+0,005*S*K*D (75 +0,005 x 34,75 m. x 1,2767x 352) , todėl jos skundas dėl Sprendimo panaikinimo nepagrįstas, atmestinas. Atmetus skundą dėl Sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo dėl pensijos perskaičiavimo bei dėl 63373,82 Lt žalos atlyginimo priteisimo, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų ir nesant deliktinės atsakomybės sąlygų ( CK 6.271 str.).

Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo, pensijos dydis, ją perskaičiavus, padidėjo nuo 132,17 Lt iki 153,08 Lt, senatvės pensija toliau indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pakitusius bazinės pensijos ir vidutinių draudžiamųjų pajamų rodiklius ( I t., b.l. 194-195), papildomos pensijos dalies indeksavimo teisės aktai nenumato, todėl pareiškėjos argumentai, kad pensija, ją perskaičiavus 1995 m. sumažėjo, nes atsakovas pritaikė koeficientą tik bazinei pensijai, o kita pensijos dalis liko neindeksuota, yra nepagrįsti. Pareiškėjos paskaičiavimai neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl teismas jais nesiremia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Janina VitunskienėRimantas GiedraitisDaina Kukalienė