- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-06
- Bylos Nr.
- eB2-408-372/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00176-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo BUAB „Blitas“ nemokumo administratoriaus prašymą dėl BUAB „Blitas“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Nemokumo administratorius prašo BUAB „Blitas“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Jis nurodė, kad UAB „Blitas“ bankrotą pripažinti tyčiniu pareiškėja grindžia UAB „Blitas“ valdymo organų veiksmais (neveikimu) iki 2020 metų, t.y. iki JANI įsigaliojimo. Dėl šios priežasties šį prašymą pareiškėjas grindžia ĮBĮ nuostatomis.
2. UAB „Blitas“ neįvykdė įstatyminio reikalavimo - nepateikė finansinių ataskaitų rinkinių už 2017, 2018, 2019 ir 2020 metų laikotarpį Registrų centrui (ABI 37 str. 12 d. 2 p. ir 3 p.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai tvarkyti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį. Šių pareigų UAB „Blitas“ nevykdė, o visa tai sudaro pagrindą išvadai dėl netinkamo UAB „Blitas“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, t.y. tyčinio bankroto požymio.
3. UAB „Blitas“ buhalterinės apskaitos dokumentai, akivaizdu, yra neišsaugoti (tikėtina, prarasti ar sunaikinti). Pažymėtina, jog nei bendrovės vadovas, nei apskaitą organizavusi įmonė apskaitos dokumentų be svarbių priežasčių neperdavė teismo paskirtam nemokumo administratoriui. Tai, sutinkamai su minėta teismų praktika, taip pat sudaro pagrindą konstatuoti tyčinio bankroto požymį - teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netinkamą (galimai apgaulingą) tvarkymą.
4. UAB „Blitas“ 2016 m. finansinių ataskaitų duomenimis 2016- 12-31 dienai turėjo nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų 225 629 Eur sumai, iš jų nuosavas kapitalas sudarė -1 471 Eur, nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) -3 971 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 227 100 Eur, turtą - vos 225 629 Eur. Taigi, jau 2016 m. finansinių ataskaitų duomenimis UAB „Blitas“, tikėtina, buvo nemoki (IBĮ 2 str. 8 p.). Iš šio darytina išvada, jog UAB „Blitas“ ne vėliau kaip 2016-2020 m. laikotarpiu buvo privesta prie bankroto sąmoningai blogu valdymu, pasireiškusiu nuostolingų bei kreditorių teises pažeidžiančių sandorių sudarymu bei vykdymu.
5. Tuo tarpu UAB „Blitas“ apskaitos dokumentų neišsaugojimas, neperdavimas nemokumo administratoriui faktiškai užkerta kelią UAB „Blitas“ finansinės būklės įvertinimui, sandorių teisėtumo patikrinimui ir bent daliniam kreditorių reikalavimų patenkinimui. Taigi, bendrovės vadovui tenkančios pareigos (LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d.; ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.) nevykdymas faktiškai užkerta galimybę pasiekti bankroto proceso tikslus. Iš šio darytina išvada, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp sąmoningo apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo ir UAB „Blitas“ nemokumo (ar nemokios įmonės padėties pabloginimo), kaip tai apibrėžiama Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje.
6. Kreditorius VSDFV Panevėžio skyrius pritaria nemokumo administratorės UAB „Konsultacijų srautas“ prašymui dėl BUAB „Blitas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodo, kad Šiaulių apygardos teismui 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi iškėlus bankroto bylą, įmonėje dirbo 19 samdomų darbuotojų, kurie 2022 m. sausio – vasario mėnesiais buvo atleisti iš darbo. Nuo 2021 m. birželio mėnesio VSDFV Panevėžio skyrius taikė įmonei priverstinio poveikio priemonę - debeto mokėjimo nurodymus: 2021-06-25, 2021-07-23, 2021-08-24, 2021-09-23, 2021-10-04, 2021-11-23, 2021-12-23, kurie nebuvo išmokėti. Paskutinės lėšos iš BUAB „Blitas“ buvo gautos 2018 m. lapkričio 26 d. (3,17 Eur) debeto mokėjimo nurodymu nurašant jas iš įmonės sąskaitos. VSDFV Panevėžio skyrius 2021 m. rugsėjo 8 d. BUAB „Blitas“ siuntė raginimą sumokėti įsiskolinimą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, tačiau skola nebuvo padengta. VSDFV Panevėžio skyriaus nurodytos aplinkybės patvirtina nemokumo administratorės pateiktus faktus, kad įmonė 2021 metais buvo nemoki.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
7. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, privalo spręsti, ar byloje nustatytas vienas arba keli ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodyti požymiai (požymių visuma) įrodo bankrutuojančios įmonės vadovo, kitų įmonės kompetentingų asmenų siekį privesti įmonę prie bankroto ir yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, taip pat ar turinčių tyčinio bankroto požymių neteisėti veiksmai nėra mažareikšmiai, kad jų padarinius, nepripažįstant bankroto tyčiniu, galima būtų pašalinti kitais įstatymo nustatytais bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų gynybos būdais.
8. Teismas atkreipia dėmesį į tyčinio bankroto požymio, įtvirtinto ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, specifiką, kuri pasireiškia tuo, kad dėl apgaulingai ir (arba) netinkamai vykdytos buhalterinės apskaitos arba neišsaugotų buhalterinės apskaitos dokumentų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti šių aplinkybių, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai.
9. Esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria). Remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Dėl to ir šioje byloje būtina įvertinti, ar dėl bankroto administratorės nurodytų dokumentų neperdavimo nebeįmanoma nustatyti esminių aplinkybių, susijusių su įmonės veikla. ???
10. ??? Byloje nustatyta, kad BUAB „Blitas“ neperdavė nemokumo administratoriui ne tik turto, bet ir finansinių dokumentų. Nagrinėjamu atveju dėl bendrovės dokumentu trūkumo ir ilgalaikio pareigos sudaryti finansinės atskaitomybės dokumentus nevykdymo negalima nustatyti, kur yra bendrovės turtas, iš kurio galėtų būti patenkinta bent kreditorinių reikalavimų dalis, ir kokios yra bendrovės nemokumo priežastys, o suinteresuotas asmuo apie šias aplinkybes jokiu paaiškinimu neteikia, tai sudaro pagrindą konstatuoti tyčinį bankrotą pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytus požymius.
11. Teismų praktikoje išaiškinta, jog netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1-2 punktai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 290-291 straipsniais, Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, teismas
nutaria:
Pripažinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Blitas‘‘(įmonės kodas 304075206) bankrotą tyčiniu.
Pripažinti, kad tyčinio bankroto būklė susiklostė dėl neteisėtų buvusio BUAB „Blitas“ vadovo A. I. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) veiksmų/neveikimo.
Šios nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.