- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-21
- Bylos Nr.
- N-62-600-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2009 m. gruodžio 21 d. nutarimu A. B. paskirta 150 litų bauda už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje ir 183 straipsnio 1 dalyje, padarymą. A. B. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 11 d., apie 14.30 val., Kauno darbo biržoje, esančioje Kaune, Ožeškienės g. 37, 104 kabinete, viešoje vietoje, matant ir girdint darbo biržos darbuotojams ir lankytojams, garsiai šaukdamas, vartodamas necenzūrinius žodžius, įžeidžiamai kibo prie darbo biržos darbuotojo, tuo savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką.
Šalies argumentai
A. B. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas nuobaudą panaikinti ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad jis nurodytu laiku darbo biržos patalpose garsiai nešaukė, necenzūrinių žodžių nevartojo ir viešosios tvarkos nepažeidė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 3 d. nutarimu A. B. skundą tenkino iš dalies – Institucijos nutarimą panaikino, administracinę bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 183 straipsnio 1 dalyje, nutraukė, o už pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, padarymą skyrė A. B. 150 litų baudą. Teismas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime kaltinimas už viešosios rimties trikdymą (ATPK 183 str.) pareiškėjui nėra suformuluotas. Todėl teismas vertino, kad kaltinimo pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį esmė nekonkretizuota, nesurinkta jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę, neįvertinti pareiškėjo veiksmai, todėl šioje dalyje bylą nutraukė. Tai, kad A. B. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, nustatyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno V. G. tarnybiniu pranešimu, teisme apklaustų liudytojų R. B., A. U., M. G. parodymais. Teismas pažymėjo, kad liudytojų parodymai iš esmės nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems ir faktinėms bylos aplinkybėms, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog liudytojai būtų suinteresuoti pareiškėją nepagrįstai apkaltinti. Atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad A. B. paaiškinimai prieštarauja minėtiems įrodymams ir nepaneigia reikšmingų bylai aplinkybių, todėl juos atmetė ir vertino kaip bandymą išvengti atsakomybės.
II.
Apeliaciniu skundu A. B. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Sutinka su teismo nutarimo dalimi, kuria nutraukta administracinio teisės pažeidimo teisena dėl ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. Tačiau mano, kad yra nepagrįstai nubaustas už ATPK 174 straipsnio pažeidimo padarymą. Nurodo, jog policijos pareigūnas jokio triukšmo, necenzūrinių žodžių negirdėjo, A. B. pareigūno nurodymams nesipriešino, nekonfliktavo, o jam antrankius uždėjo tik Darbo biržos darbuotojų prašymu. Paaiškina, kad antrankių uždėjimas jam sukėlė didelių psichologinių ir sveikatos problemų. Apelianto manymu, pokalbis vyko ne viešoje vietoje, o 104 kabinete, kur pašalinių žmonių nebuvo, tad jo maldavimai netrikdė viešosios tvarkos ir kitų žmonių rimties. Mano, kad konfliktinės situacijos iš jo pusės nebuvo – buvo tik jo prašymas ir maldavimas dėl bedarbio statuso nenutraukimo, todėl Darbo biržos konsultantas A. U. neturėjo jokios teisės jo išmesti iš kabineto, ypač atsižvelgdamas į pareiškėjo 25 procentų darbingumą. Atkreipia dėmesį, kad į pagalbą A. U. pasikvietė savo draugus, į vieną iš jų kreipėsi vardu „Saulius“. Paaiškina, jog jo mama mirusi, o jam 300 litų gauta pašalpa yra dideli pinigai. Be to, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas ir Institucija nepagrįstai nevertino jo tą pačią dieną rašyto pareiškimo dėl to, kad jį užpuolė konsultantas A. U. kartu su draugais, kadangi būtent jis buvo užpultas, stumdomas ir voliojamas ant grindų. Nurodo, jog teismas be jokių ekspertų išvadų, neapklausęs dviejų A. U. draugų ir nesant kitų liudytojų, remdamasis tik A. U. ir įvykio nemačiusių pareigūnų vienašališkais parodymais, padarė nepagrįstas išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: II.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. B. pripažintas kaltu pagal ATPK 174 straipsnį, kuris numato, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.
Administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytame A. B. pagal ATPK 174 straipsnį, nurodyta, kad 2009 m. gruodžio 11 d., apie 14.30 val., Kauno darbo biržoje, esančioje Kaune, Ožeškienės g. 37, 104 kabinete, viešoje vietoje, matant ir girdint darbo biržos darbuotojams ir lankytojams, garsiai šaukdamas, vartodamas necenzūrinius žodžius, įžeidžiamai kibo prie darbo biržos darbuotojo, tuo savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką.
Iš A. B. apeliacinio skundo matyti, kad jis neigia savo kaltę. Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu asmuo taip pat aiškino nepadaręs pažeidimo (b. l. 9). Duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje A. B. pažeidimo nepripažino, nurodė, kad tai jis buvo stumdomas darbo biržos darbuotojo ir 2 kitų asmenų (b. l. 36). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai vienareikšmiškų ir neginčytinų A. B. kaltę dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo patvirtinančių įrodymų.
Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).
Tiek iš apeliacinio skundo (b. l. 96-98), tiek iš skundo pirmosios instancijos teismui (b. l. 3) turinio matyti, kad apelianto versija nesutampa su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kadangi jis nurodo kitokias konflikto kilimo aplinkybes. Naujos versijos kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju nauja pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, ištirta ir įvertinta. Todėl iš byloje esančių duomenų daryti vienareikšmiškos išvados, kad būtent A. B. tikrai vartojo necenzūrinius žodžius ir kibo prie darbo biržos darbuotojų, negalima. Byloje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas Ričardas Balsevičius nurodė, kad jam atvykus į darbo biržą, konflikto nebuvo, pareiškėjas sėdėjo ramiai (b. l. 37). Pareigūnas nurodė, kad apie A. B. neprognozuotumą žino iš darbo biržos darbuotojų. Tuo tarpu posėdyje apklaustas A. U. teigė, kad kai atvyko policijos pareigūnai, pareiškėjas bandė priešintis (b. l. 37). Iš byloje esančio A. B. pareiškimo Institucijos viršininkui (b. l. 15-16) matyti, kad asmuo siekė apskųsti darbo biržos konsultanto A. U. veiksmus. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, ar buvo atliekamas tyrimas, kokios aplinkybės nustatytos, kokia jo baigtis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme ši pareiškėjo versija apskritai nebuvo tiriama.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad byloje esančioje VšĮ Kauno Danavos poliklinikos pažymoje (b. l. 23) nurodyta, kad A. B. yra Dainavos poliklinikos PSC žinioje su diagnoze F60.0 (paranoidinio tipo asmenybės sutrikimas). Ši pažyma buvo pateikta ir pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas jos netyrė, nevertino, ar toks asmens sveikatos sutrikimas galėjo lemti jo veiksmus ir aplinkos suvokimą. Pažymėtina, kad atsakomybėn traukiamas asmuo tik tuomet, kai nustatomi visi keturi pažeidimo sudėties elementai, t. y. pažeidimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Šiuo atveju asmens psichinio santykio su veika nustatymas gali būti reikšmingas kaltės (subjektyvioji pusė) dėl padaryto pažeidimo konstatavimui. Šiai aplinkybei išsiaiškinti taip pat tikslinga rinkti papildomų įrodymų.
Apeliaciniame skunde A. B. nurodo, jog darbo biržos kabinetas negali būti laikomas vieša vieta. Toks apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N9-352/2004, N62-2800/2010 ir kt.). Šiuo atveju Kauno darbo birža yra valstybės įstaiga, joje turi teisę lankytis pašaliniai asmenys, tad tokia vieta laikoma vieša.
Dėl paminėtų priežasčių A. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarimą A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.