- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-15
- Bylos Nr.
- e2-1482-302/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00668-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė (pirm.)
- Ieškovas
- „Emilė“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „BK investicija“, SEB bankas, „BK investicija“, "Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Minera“, uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių banko turto fondas“, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris”, uždaroji akcinė bendrovė „OBER-HAUS“, "Ober-Haus nekilnojamasis turtas", Uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė "Colemont draudimo brokeris", bankrutuojanti "Acumen"
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „BK investicija“, antstoliui A. N., akcinei bendrovei SEB bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo bei pajamų priteisimo, tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Minera“, uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių banko turto fondas“, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris”, uždaroji akcinė bendrovė „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Acumen“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 12 d. sprendimu netenkino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „EMILĖ“ ieškinio.
Šalies argumentai
2. Ieškovė UAB „EMILĖ“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimo. Taip pat ieškovė prašė atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą iki Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo priėmimo. Prašymą grindė sunkia finansine padėtimi, nurodė, kad bendrovė turi laikinų finansinių sunkumų, jos turtas yra areštuotas, banko sąskaitos užblokuotos, tačiau ateityje jos finansinė situacija pagerės, kadangi bendrovė turi nekilnojamojo turto, kurį galės parduoti ir sumokėti žyminį mokestį, be to bendrovė vykdo nekilnojamojo turto nuomos veiklą ir iš to gauna pajamas. Ieškovė pažymėjo, kad minėtam turtui yra taikomas perteklinis areštas, tačiau ji teismui jau yra pateikusi prašymą dėl arešto masto sumažinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 16 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą ir nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – apmokėti apeliacinį skundą žyminiu mokesčiu.
4. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog jos turtinė padėtis pagerės, ieškovė grindžia tik niekuo nepagrįstais teiginiais, kad neva jos nekilnojamajam turtui taikytas arešto mastas yra perteklinis. Teismo vertinimu, vien ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji kreipėsi į teismą dėl arešto masto sumažinimo, nepagrindžia ieškovės teiginių dėl jos turtinės padėties pagerėjimo ateityje.
5. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti duomenys apie nekilnojamąjį turtą tik patvirtina, jog turtas yra apsunkintas hipoteka arba jam taikomi areštai, o duomenų apie ieškovės nuosavybės teise turimą ir hipoteka bei areštais neapsunkintą turtą ieškovė nepateikė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Ieškovė UAB „EMILĖ“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Jei atskirasis skundas nebūtų tenkintas, nustatyti naują terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
6.1. Ieškovės turtui yra taikomas areštas, jos banko sąskaitos yra užblokuotos, be to, banko sąskaitose ieškovė neturi pinigų. Ieškovės finansinė situacija yra apsunkinta ir dėl Lietuvos Respublikoje ir visame pasaulyje kilusios nepalankios epideminės COVID-19 situacijos. Viena iš ieškovės vykdomos veiklos sričių yra nekilnojamojo turto nuoma, o kilus minėtai situacijai, ieškovės pajamos iš nekilnojamojo turto nuomos ženkliai sumažėjo, ką patvirtina su skundu teikiami rašytiniai įrodymai. Ieškovės finansinė situacija šiuo momentu yra sunki, todėl žyminio mokesčio, kuris sudaro net 8 971 Eur, mokėjimas apsunkintų ieškovės galimybes kreiptis į teismą teisminės gynybos.
6.2. Ieškovė tinkamai vykdo įsipareigojimus valstybei, neturi jokių įsiskolinimų valstybės biudžetui, todėl atidėtą žyminį mokestį neabejotinai sumokėtų.
6.3. Tai, kad ieškovė pajėgs sumokėti žyminį mokestį ateityje, patvirtina ir ta aplinkybė, jog ieškovė turi daug nekilnojamojo turto, kurį galės ateityje realizuoti ir gauti pajamų. Nors minėtas nekilnojamasis turtas yra areštuotas, t. y. jam nepagrįstai taikomas perteklinis areštas, dėl ko rengiami atitinkami skundai, tačiau tai savaime nereiškia, kad jis negalės būti parduotas ateityje. Be to, pasibaigus nepalankiai situacijai šalyje, ieškovė vėl gaus pajamų iš nuomojamo nekilnojamojo turto.
Atsiliepimas
7. Atsakovas antstolis A. N. atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė nepateikė išsamios informacijos apie savo turtinę situaciją, todėl laikytina, kad nebuvo įrodyta, jog egzistuoja teisinis pagrindas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.
8. Atsakovė UAB „BK investicija“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
8.1. Ieškovės pateikti duomenys yra selektyvūs, o tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė nuo teismo slepia tikrąją savo finansinę situaciją. Ieškovės finansinė padėtis negali būti įvertinta net ir patikrinus viešąją informaciją, kadangi ieškovė nevykdo įstatymų reikalavimų teikti savo finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui.
8.2. Apeliantė nuolat teikia daug nepagrįstų ieškinių, pareiškimų, skundų, todėl ji pati savo veiksmais sukuria dideles teisminės gynybos išlaidas, kurias turi adekvačiai įvertinti ir prisiimti jų atsiradimo riziką.
9. Atsakovė AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
9.1. Vien tai, kad ieškovės finansinė situacija yra nepalanki, nesudaro pagrindo atidėti žyminio mokesčio mokėjimo vėlesniam laikui, kadangi ieškovė nepagrindė, jog jos finansinė situacija ateityje pagerės.
9.2. Ieškovė skunde remiasi naujomis aplinkybėmis, susijusiomis su epidemine situacija Lietuvoje ir pasaulyje, kuriomis nebuvo grindžiamas prašymas atidėti žyminį mokestį ir kurios tuo metu net neegzistavo.
9.3. Ieškovė su skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, nors įrodymų teikimas apeliacinės instancijos teismui yra netoleruotinas. Bet kuriuo atveju minėti nauji įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė ateityje turėtų objektyvias galimybes sumokėti žyminį mokestį. Nėra aišku, kokias pajamas iš nekilnojamojo turto nuomos ieškovė generuoja, be to, neaišku, ar šios pajamos nėra areštuotos, o ieškovės nurodomos aplinkybės apie perteklinį jos nekilnojamojo turto areštą yra niekuo nepagrįstos.
10. Trečiasis asmuo BUAB „Acumen“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Nurodo šiuos esminius argumentus:
Šalies argumentai
10.1. Tiek prašyme atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, tiek atskirajame skunde ieškovė detaliai nurodė visas faktines aplinkybes, patvirtinančias tiek faktinio, tiek teisinio pagrindo atidėti žyminį mokestį egzistavimą.
10.2. Jeigu apeliacinis skundas nebūtų tenkintas, ieškovė galėtų sumokėti žyminį mokestį, nes ji turi daug vertingo nekilnojamojo turto, kuris, reikalui esant, galėtų būti realizuotas. Be to, ieškovė tikisi gauti ir pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos.
10.3. Apeliantės finansinė situacija yra apsunkinta ir dėl karantino paskelbimo šalyje.
Atsiliepimas
11. Tretieji asmenys UAB „Šiaulių banko turto fondas“ ir UAB „Minera“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
11.1. Ieškovė neįrodė, kad jos finansinė situacija yra bloga. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jos banko sąskaitos areštuotos ir 2018 metų duomenis, patvirtinančius jos turto arešto faktą. Akivaizdu, kad ieškovė gauna pajamų, kadangi ji yra apmokėjusi visas sąskaitas, kurias jai yra pateikę jos advokatai, taip pat išankstinio apmokėjimo sąskaitą, kuri buvo pateikta už apeliacinio skundo parengimą. Be to, ieškovei šioje byloje atstovauja net du advokatai, o nuo 2016 metų ieškovė yra inicijavusi kelias dešimtis teisminių procesų, kuriuose jai taip pat visada atstovaudavo advokatai. Šios aplinkybės patvirtina gerą ieškovės finansinę situaciją.
11.2. Apsiribodama bendro pobūdžio teiginiais, kad ji valdo didelės vertės nekilnojamąjį turtą, ieškovė taip pat neįrodė, kad jos finansinė situacija gali pasikeisti.
Šalies argumentai
11.3. Ieškovė prašymą atidėti žyminį mokestį teikė, kai šalyje dar nebuvo įvestas karantinas, todėl, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas šio argumento net neturėtų vertinti. Bet kuriuo atveju ši aplinkybė dėl karantino įvedimo nepatvirtina nė vieno iš pagrindų atidėti žyminio mokesčio mokėjimą egzistavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
14. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkų sąrašą ir dviejų nuomininkų raštus, kuriais ieškovė informuojama, kad, įvedus šalyje karantiną, nebus mokamas nuomos mokestis
15. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
16. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės teikiami rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjamu klausimu dėl žyminio mokesčio atidėjimo, jie priimtini ir vertintini kitų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos finansinę situaciją, kontekste.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba. Tačiau teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).
18. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, numato atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus.
19. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė atidėti 8 971 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą iki Lietuvos apeliacinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo.
20. CPK 84 straipsnyje nurodoma, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
21. Taigi, sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti įrodytos dvi sąlygos: pirma, turtinė prašančiojo asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga; antra, finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1081-516/2019; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019; kt). Pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius patvirtinti minėtas aplinkybes, tenka prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą pateikusiam asmeniui.
22. Juridinio asmens turtinę padėtį apibūdina finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti aktualiu nagrinėjamam klausimui išspręsti laikotarpiu, taip pat kiti duomenys: informacija iš bankų, turtą registruojančių registrų. Realią turtinę padėtį leistų įvertinti ir tokie duomenys, kaip gaunamos iš ūkinės komercinės veiklos pajamos bei tokios veiklos sąnaudos (išlaidos), apibendrinti kasos duomenys, patvirtinantys piniginius srautus, mokesčių mokėtojo deklaracijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-347-178/2018).
23. Nagrinėjamu atveju prašymą atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą ieškovė grindė sunkia finansine padėtimi, nurodydama, kad bendrovės turtas yra areštuotas, banko sąskaitos užblokuotos, banko sąskaitose nėra pinigų, tačiau ateityje jos finansinė situacija pagerės, kadangi bendrovė turi vertingo nekilnojamojo turto, kurį, panaikinus nepagrįstai taikomą areštą, ateityje galės parduoti. Atskirajame skunde ieškovė papildomai nurodo, kad jos finansinė situacija yra apsunkinta ir dėl Lietuvos Respublikoje ir visame pasaulyje kilusios epideminės COVID-19 situacijos. Viena iš ieškovės vykdomos veiklos sričių yra nekilnojamojo turto nuoma, o kilus minėtai situacijai, ieškovės pajamos iš nekilnojamojo turto nuomos ženkliai sumažėjo.
24. Siekdama pagrįsti minėtas aplinkybes, ieškovė pateikė 2018 m. rugsėjo mėn. Hipotekos registro išrašą, 2018 m. rugsėjo mėn. Turto arešto aktų registro informaciją, banko sąskaitos, esančios Šiaulių banke, 2020 m. kovo 13 d. atliktų finansinių operacijų išrašą ir dviejų nuomininkų raštus, kuriais ieškovė informuojama apie tai, kad karantino laikotarpiu nebus mokamas nekilnojamojo turto nuomos mokestis.
25. Kaip ir buvo minėta, asmuo, prašantis atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, turi pateikti kuo išsamesnius rašytinius įrodymus, patvirtinančius sunkią jo finansinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė šios pareigos nagrinėjamu atveju tinkamai neįvykdė. Ieškovės pateikti duomenys yra fragmentiški ir akivaizdžiai nepakankami realiai jos finansinei situacijai atskleisti. Apeliantė nepateikė nei aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų, nei visų turimų banko sąskaitų išrašų už protingą laikotarpį, nei išsamių bei aktualių duomenų apie nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto sudėtį, nei jokių duomenų apie iš vykdomos ūkinės veiklos gaunamas pajamas, nors pati prašyme nurodo, kad verčiasi nekilnojamojo turto nuoma ir iš to gauna pajamas. Apeliantės nenoras atskleisti savo finansinę padėtį verčia abejoti jos teiginiais apie sunkią jos finansinę situaciją.
26. Atskirajame skunde apeliantės nurodomas bendro pobūdžio argumentas, kad tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje susiklosčiusi nepalanki epideminė situacija turėjo neigiamos įtakos jos vykdomai nekilnojamojo turto nuomos veiklai, situacijos vertinimo taip pat nekeičia, kadangi ieškovė nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima matyti, kokias pajamas ji gaudavo iš nekilnojamojo turto nuomos ir kiek jos sumažėjo tuo laikotarpiu, kai šalyje buvo įvestas karantinas. Be to, nebuvo pateikti ir rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovė atleido savo nuomininkus nuo nuomos mokesčio mokėjimo karantino laikotarpiu.
27. Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad ieškovė visą šios bylos nagrinėjimo laikotarpį naudojosi ir vis dar naudojasi mokamomis advokato paslaugomis ir apmoka advokatų išrašomas sąskaitas. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų, ieškovė mokamomis advokatų paslaugomis naudojasi ir kitose tiek jos pačios, tiek kitų asmenų inicijuotose bylose (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo nuomone, papildomai patvirtina išvadą, kad ieškovės finansinė padėtis nėra tokia sunki, kad ji negalėtų sumokėti valstybei įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį.
28. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantė neįrodė ir to, jog jos neva sunki finansinė situacija ateityje pagerės. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybę, kad jos turtinė padėtis pagerės, ieškovė grindžia tik niekuo nepagrįstais deklaratyviais teiginiais, jog neva jos nekilnojamajam turtui taikomas arešto mastas yra perteklinis ir kad ji yra kreipėsi į teismą dėl arešto masto sumažinimo. Pastebėtina, kad nors nuo skundžiamos nutarties priėmimo iki jos teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo apeliacine tvarka praėjo nemažai laiko, tačiau ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad turto arešto, taikomo jos nekilnojamajam turtui, mastas būtų sumažintas. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantė būtų pradėjusi kurio nors neareštuoto (ar kitaip neapsunkinto) nekilnojamojo turto objekto pardavimo procesą, siekdama gauti lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti, nors, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), prašymus atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už procesinių dokumentų įvairiose bylose pateikimą ieškovė teikia jau nuo 2018 metų pradžios.
29. Atmestinas kaip nepagrįstas ir prašyme atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ieškovės nurodytas argumentas, kad tai, jog jos finansinė situacija ateityje pagerės, patvirtina jos vykdoma nekilnojamojo turto nuomos veikla. Nekilnojamojo turto nuoma ieškovė užsiima jau ilgą laiką, todėl neaišku, kodėl tai tik ateityje nulems jos finansinės situacijos pagerėjimą. Apeliantė, apsiribodama tik bendro pobūdžio teiginiais, nepateikė jokių duomenų apie iš šios veiklos gaunamas pajamas ir ateityje prognozuojamas gauti pajamas, o su atskiruoju skundu pateikti duomenys tik patvirtina, jog dalis nuomininkų karantino laikotarpiu galimai nemokėjo nuomos mokesčio.
30. Pažymėtina, kad CPK numatyti atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai yra bendrųjų apmokestinimo žyminiu mokesčiu taisyklių išimtys, todėl jie negali būti aiškinami plačiai, kad nebūtų paneigti įstatymų leidėjo žyminio mokesčio nustatymu siekiami tikslai, tarp jų – asmenų lygiateisiškumo užtikrinimas, nepagrįsto bylinėjimosi mažinimas.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino ieškovės prašymo atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo bei nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – apmokėti apeliacinį skundą žyminiu mokesčiu bei pateikti teismui apmokėjimą patvirtinančius duomenis.
32. Atskirojo skundo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį yra pasibaigęs, todėl, remiantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, nustatomas naujas terminas šiam apeliacinio skundo trūkumui pašalinti (CPK 7 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „EMILĖ“ naują terminą iki 2020 m. rugsėjo 25 d. (įskaitytinai) pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartyje nurodytą apeliacinio skundo trūkumą ir pirmosios instancijos teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus, priešingu atveju, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.