- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- 1-1624-1122/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49622-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Kaltinamasis
- K. S.
- Nukentėjusysis
- E. J.
- Advokatai
- Elena Žilėnienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
sekretoriaujant Raimondai Bingelytei, Dianai Sabinai Bakaitytei, Karolinai Šlapšinskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (šiuo metu atlieka bausmę),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. S. 2020 m. gruodžio 19 d. apie 23.00 val., būdamas svečiuose, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įvykus žodiniam konfliktui, priėjęs prie E. J. vieną kartą kumščiu sudavė jam į dešinės akies sritį ir tuo padarė E. J. kraujosruvas dešinės akies srityje ir apatinėje lūpoje, t. y. taip mušdamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. J. sveikatą.
Tokiais veiksmais K. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis K. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2020 m. gruodžio 19 d. 23.00 val. (duomenys neskelbtini), buvo svečiuose pas mamą. Sukonfliktavo ir sudavė kumščiu E. J. į dešinės akies sritį. Įvykio metu buvo blaivus, nevartojo ir narkotikų. Žino, kad negerai (pasielgė), bet, anot jo, taip gavosi. Savo veiksmus vertina blogai, labai gailisi dėl šio įvykio. Atsiprašė nukentėjusiojo iškart po įvykio, kai išleido iš areštinės, jie susitaikė. Santykiai su mama geri. Nurodė, jog yra teistas 9 kartus, jo atžvilgiu yra dar viena nagrinėjama byla, bet, anot jo, turėtų būti išteisintas visiškai. Pridūrė, jog turi vaiką iš prieš tai buvusių santykių, prisideda prie jo išlaikymo pagal galimybes. Iki sulaikymo dirbo „A“. Ateityje planuoja toliau gyventi, tuoktis, kurti šeimą. Turi betonuotojo specialybę, dabar tęsia mokslus – būdamas Vilniaus pataisos namuose bando mokytis, ateina mokytoja iš gimnazijos, duoda užduotis. Prašo skirti kaip įmanoma švelnesnę bausmę, nesusijusią su areštu, nes ir taip turi nemažą bausmę.
Nukentėjusysis E. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jokių pretenzijų kaltinamajam neturi. K. S. atėjęs į namus iškart, kai išleido iš areštinės, atsiprašė ir jie susitaikė. Prašo nutraukti bylą, nes jis susitaikęs su kaltinamuoju. Neprašo jokio žalos atlyginimo. Pridūrė, jog su K. S. motina gyvena virš 20 metų. Pirmas toks atvejis buvo. Jų santykiai geri. Augino K. S. nuo mažens, tačiau nebuvo įsivaikinęs.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjai neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gruodžio 22 d. apklaustas įtariamuoju K. S. parodė, jog, kuo yra įtariamas, pilnai supranta. Savo kaltę jis pripažįsta pilnai, kad 2020 m. gruodžio 19 d. apie 23 val. būdamas bute (duomenys neskelbtini), sudavė vieną kartą kumščiu E. J., jo motinos J. S. sugyventiniui. Pataikė į akies sritį. Bet tai atsitiko tik dėl to, kad jis, būdamas neblaivus, išprovokavo konfliktą ir pirmas jam sudavė smūgį kumščiu į veidą. Butas nuosavybės teise priklauso jo motinai. Ji gyvena su sugyventiniu E. J. apie 25 metus. Jis nuo vaikystės gyvena kartu, jį visą gyvenimą vadino tėvu, nes jie kartu gyveno. Santykiai visą gyvenimą buvo normalūs. Paskutinius keturis metus jau nuolat su jais nebegyvena, tačiau jis kartais grįžta pas savo motiną trumpam pagyventi kelioms dienoms, arba savaitei. E. J. dažnai beveik nuolat išvyksta į komandiruotes į užsienį, į Norvegiją, keletui mėnesių. Paskutiniu metu, kai tik jis grįžta, jų šeimoje, tiksliau tarp jo, motinos ir E. J. kyla trintis. Tarp E. ir motinos yra geri santykiai, tačiau, kai jis grįžta iš užsienio, pradeda kabinėtis, o motina pasikeičia, matosi, kad E. prisibijo, o jo tuomet ji nepalaiko, jeigu ką nors jam sako, tai pašnibždomis, kad tik E. nesikabinėtų. E. J. grįžo iš užsienio prieš keletą dienų, berods šį antradienį. Jis tuo metu buvo laikinai apsistojęs pas mamą bute, nes turi savo kambarį. Butas yra trijų kambarių. Jis apsistojo motinos bute apie dvi savaites laikinai, nes apsipyko su uošviene, t. y. jo sužadėtinės I. K. motina, nes kartu gyvena (duomenys neskelbtini), kur nuolat ir gyvena su I. Šiuo adresu jis kas mėnesį deklaruoja savo gyvenamąją vietą. 2020 m. gruodžio 19 d. vakare jis su I. buvo motinos namuose, o E. J., kuris buvo išgėręs alkoholio, pradėjo kabinėtis prie jo, sakydamas, kad jo policija ieško. Jis E. atsakė, kad tai nesąmonė, bet tada E. jam pasakė, jo drabužiai kruvini, kad visi jo drabužiai purvini. Tarp jų kilo ginčas, E. jam pasakė, kad jis durnelis, kilo žodinis konfliktas ir E. jam trenkė kumščiu į kairiąją ir pataikė tuo pačiu smūgiu ir I. į galvą. Tuomet jis neišlaikė ir sudavė smūgį E. į akies sritį. Nori akcentuoti, kad pirmas E. jam trenkė į kairiąją akį ir dar pataikė tuo pačiu smūgiu I. į pakaušį. I. tuo metu stovėjo beveik tarp jų. Šiuo metu jam nesimato jokių žymių nuo E. smūgio jam į akį, pajuto tik fizinį skausmą. I. matė šį įvykį, tuo metu bute dar buvo pusbrolis L. S. Jam atrodo, kad jis matė šį įvykį. L. S. šiuo metu laikinai, apie savaitę laiko, gyvena jo motinos bute. Motina leido gyventi jam laikinai. O kai grįžo E. iš užsienio, prasidėjo nesutarimai, nes matėsi, kad jis dėl to nepatenkintas. Įtaria, kad jis ketina užvaldyti motinos butą, nes motina jo labai klauso ir netgi bijo. Dar nori papildyti, kad, kai kilo žodinis (konfliktas), jis pradėjo filmuoti mobiliuoju telefonu. Kai jam sudavė smūgį ir kai jis laikė telefoną rankoje. Jis buvo įvykio metu visiškai blaivus, o E. buvo išgėręs alkoholio. Kai išgeria, jis tampa priekabus. Dėl to ir įvyko šis konfliktas. Prašo apžiūrėti jo telefone užfiksuotą vaizdo įrašą, kuris yra išsaugotas. Nematė, kad E. būtų ką nors filmavęs telefonu. Po jo smūgio, E. atsitraukė, po to dar bandė su E. taikytis, sakė jam, kad jis pirmas pradėjo, bet E. atsisakė, tiesė jam ranką susitaikymui, bet E. nesitaikė. Jis nuėjo į savo kambarį, o E. į savo kambarį, galvojo tuo ir baigsis. E. policijos nekvietė tą vakarą. E. pats buvo neblaivus. Tačiau kitą rytą E. atsikėlęs išėjo iš namų su motina. Kaip suprato, jie nuėjo kreiptis į policiją, o vakare atvažiavo policija ir jį sulaikė namuose. Dar prašo patikrinti, ar motinos bute, tame kambaryje esanti vaizdo fiksavimo kamera, kuri yra ant spintos, buvo įjungta ir ar galėjo užfiksuoti šį konfliktą, o tuo pačiu įrodytų, kad E. jam pirmas trenkė į veidą. Jis dabar ketina grįžti gyventi pas savo sužadėtinę I., adresu (duomenys neskelbtini), kur nuolat gyvens. Pas motiną neketina grįžti. Paprašys motinos, kad surinktų iš savo buto jam priklausančius daiktus ir jam perduotų. Nuoširdžiai gailisi dėl to, kad sudavė smūgį, tačiau prašo atsižvelgti į tai, kad E. J. pats išprovokavo konfliktą ir pats pirmas jam trenkė (b. l. 59–62).
Kaltinamasis K. S. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. balandžio 20 d. apklaustas įtariamuoju parodė, jog dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažįsta iš dalies. Nori paaiškinti, kad apie savo padarytą nusikalstamą veiką jau yra davęs išsamius parodymus, juos prisimena ir patvirtina. Tačiau nori papildyti, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, kadangi E. J. jam trenkė pirmas, o jis tiesiog gynėsi. Prašo jo duotais parodymais vadovautis teisme (b. l. 72–73).
Nukentėjusysis E. J. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gruodžio 21 d. apklaustas liudytoju parodė, kad jis jau 26 metus gyvena su savo sugyventine J. S. jai priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Neretai bute gyvena ir J. sūnus K. S. Nors sūnus minėtame bute yra išregistruotas, tačiau labai dažnai ne tik pats ateina ir miega jame, tačiau ir atsiveda savo draugę I., jos duomenų nežino, su kuria kartu girtauja motinos bute. Nei jis, nei J. nenori, kad K. su I. ateitų į butą, tačiau K. motinos neklauso, vis tiek ateina, be to, neretai ir žodžiu pagrasina jiems, kad sudegins butą, išdaužys langus ir panašiai, todėl konfliktų su sūnumi vengia. 2020 m. gruodžio 19 d. apie 23.00 val. grįžo su J. į namus. Namuose rado visiškai neblaivius miegančius K. ir jo I. K. prabudo, pradėjo filmuoti juos bute (nes prieš tai J. juos nufilmavo miegančius neblaivius ir netvarkoje kambaryje). Jis, nenorėdamas, jog K. pradėtų konfliktuoti, norėdamas jį truputį pagąsdinti, pamelavo jam, kad neva jo ieško policija, pasakė, kad jis bute nepageidaujamas. Sakydamas šiuos žodžius jis pirštu jam pabaksnojo į galvą, tačiau tiesiog norėdamas atkreipti dėmesį, tai labiau buvo gestas nei fizinis veiksmas ir jokio skausmo šis pabaksnojimas K. tikrai negalėjo sukelti. Tada K. dėl šių pasakytų žodžių ir tokio jo gesto supyko ir jiems būnant buto koridoriuje, vieną kartą kumščiu sudavė jam į dešinę akį. Dėl šio smūgio jam skaudėjo, patyrė fizinį skausmą, išsigando, nuėjo į savo kambarį. Girdėjo, jog tada į koridorių išėjo J. ir pradėjo raminti K., kad jis taip elgiasi. Dėl įvykio į medikus, policijos pareigūnus nesikreipė. Šiuo metu medikų pagalba jam nereikalinga (b. l. 9).
Liudytoja J. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gruodžio 21 d. parodė, kad jai išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš artimą giminaitį, parodymus duoti sutinka. Ji jau dvidešimt šešis metus gyvena su sugyventiniu E. J. jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Jos sūnus K. S. iš minėto buto yra išregistruotas, kadangi veda asocialų gyvenimo būdą, girtauja, anksčiau naudojo narkotines medžiagas, vagiliavo iš namų. Ji jam ne kartą yra pasakiusi, kad namuose jis nepageidaujamas, tačiau jis vis vien ateina, atsiveda kažkokią savo merginą I., pavardės nežino, abu vartoja alkoholį namuose. Kai liepia K. išeiti iš namų, jis pradeda grasinti žodžiu, kad išdaužys langus, padegs namus ir panašiai. Prieš ją K. niekada nėra smurtavęs. 2020 m. gruodžio 19 d. kartu su E. grįžo iš svečių į namus apie 23.00 val. Namuose rado miegančius visiškai neblaivius sūnų K. ir tą jo merginą I. Ji norėdama vėliau, kai jau prasiblaivys, parodyti jiems abiem, kokiame girtame stovyje jie yra, nufilmavo juos savo mobiliuoju telefonu. Sūnus K. prabudo, pamatė, jog juos filmuoja, kaip suprato, supyko dėl to. Tada jis atsikėlė, pradėjo pats savo mobiliuoju telefonu filmuoti koridorių, ją, E. Ji, nenorėdama konflikto, nuėjo į savo kambarį, kas buvo toliau ji nematė. Po kelių minučių į kambarį atėjo E., pamatė, jog jam prie smilkinio dešinėje pusėje yra didžiulis guzas. E. paaiškino, jog K. jam trenkė. Ji pati šio smūgio nematė. Tada ji nuėjo prie sūnaus į koridorių ir išbarė jį, kad primušė E. Po to visi jie nuėjo į savo kambarius. Kur šiuo metu gali būti jos sūnus K., nežino, ryte jis dar buvo namuose su savo mergina. Vaizdo įrašą savo telefone turi, tačiau neturi techninių galimybių jo pateikti, pasižada saugoti namuose (b. l. 44–46).
Liudytoja I. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 22 d. parodė, kad ji kartu su K. gyvena jos bute, adresu (duomenys neskelbtini), jau apie 4 metus. Jų santykiai su K. mama J. ir K. patėviu E. buvo labai geri. Ji turi dukrą ir J. labai ją myli. Iki įvykio jie su K. labai dažnai atvažiuodavo pas J. ir jos vyrą E., adresu (duomenys neskelbtini), kartais ten pasilikdavo nakvoti. 2020 m. gruodžio 19 d. apie maždaug 15 val. jie kartu su K. atvažiavo pas J. ir E. į namus. Ji iš karto suprato, kad J. ir E. buvo išgėrę alkoholio. Ką jie gėrė tuo metu, pasakyti negali, nes nematė. Bet ji juos labai gerai pažįsta, todėl iš elgesio suprato, kad jie buvo neblaivūs. Tuo metu jie su K. buvo visiškai blaivūs, alkoholio nevartojo. Jiems būnant pas K., jie užmigo, kadangi buvo labai išsekę. Jiems miegant į kambarį įėjo J., ji tuo metu atsikėlė ir J. pradėjo juos filmuoti telefonu. Klausinėjo, kur jos dukra M. Po to J. išėjo iš kambario ir ji toliau užmigo. Jiems atsikėlus, jie su K. nuvažiavo paimti jos dukros iš darželio. Paėmus ją iš darželio, jie ją nuvežė jos mamai. Tuomet jie grįžo pas J. ir E. K. nusprendė išsiaiškinti, kodėl jo mama juos filmavo. Jis priėjo prie J., su telefonu pradėjo filmuoti J. ir pasakė „Mamukai, aš nesuprantu, kodėl tu čia filmavai?“. K. su savo mama J. kalbėjo ramiai, bet tuomet į jų pokalbį įsivėlė E. Jis pradėjo priekaištauti K. dėl buitinių dalykų. Tuomet E. su dešinės rankos kumščiu trenkė K. į kairės pusės skruostą. Ji tuo metu stovėjo tarp jų, ir kuomet E. trenkė K., jo smūgis iš kumščio prisilietė prie jos galvos. Tačiau pretenzijų dėl to E. neturi. K. iš karto E. su kairės rankos kumščiu trenkė į dešinę akį. Tuomet J. pradėjo priekaištauti K., kad jis smurtauja prieš savo patėvį. K. toliau žodžiu konfliktavo su mama. Ji jį švelniai pastūmė, kad jis grįžtų į savo kambarį. Grįžus į kambarį tą dieną daugiau su J. ir E. nebebendravo. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti neturi (b. l. 48–50).
Iš policijos įvykių registro išrašo (BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų) matyti, kad 2020 m. gruodžio 21 d. 11.48 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas E. J. pranešimas apie tai, kad namuose prieš jį smurtauja K. S., gimęs (duomenys neskelbtini), trenkė per veidą, pastūmė, veidas mėlynas, skauda galvą (b. l. 3–6).
Iš 2020 m. gruodžio 21 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmo atlikimo protokolo matyti, kad 2020 m. gruodžio 19 d. apie 23.00 val. pareiškėjo sugyventinės J. S., gimusios (duomenys neskelbtini), su kuria kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie 26 metus, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), sūnus K. S., gimęs (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu vieną kartą kumščiu jam sudavė į dešinę akį, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Prašo šį įvykį ištirti, jam padaryta fizinė žala (b. l. 8–10).
Iš 2020 m. gruodžio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Viename iš kambarių sujaukti daiktai, buitinė netvarka, maisto, alkoholinių gėrimų likučiai, kitos buto patalpos tvarkingos, bute yra E. J., ant kurio dešinės akies, aplink ją yra mėlynė (b. l. 22–27).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. gruodžio 22 d. specialisto išvados Nr. G 3689-2020 (01) matyti, kad E. J. po įvykio 2020 m. gruodžio 19 d. nustatytos kraujosruvos dešinės akies srityje ir apatinėje lūpoje, sužalojimai galėjo atsirasti nuo smūgių sudavimo. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. E. J. traumos metu galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 32–33).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo K. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (paties kaltinamojo, nukentėjusiojo E. J., liudytojų J. S. ir I. K. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmo atlikimo protokolas, specialisto išvada ir kita baudžiamosios bylos medžiaga), bei teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo duoti parodymai, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Minėti duomenys bei asmenų parodymai apie įvykio aplinkybes yra ganėtinai nuoseklūs ir neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis K. S. žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė E. J. į dešinės akies sritį, dėl ko atsirado kraujosruvos dešinės akies srityje ir apatinėje lūpoje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Sužalojimai patvirtinti 2020 m. gruodžio 22 d. specialisto išvada, kurioje nustatyta, jog E. J. po įvykio 2020 m. gruodžio 19 d. nustatytos kraujosruvos dešinės akies srityje ir apatinėje lūpoje, sužalojimai galėjo atsirasti nuo smūgių sudavimo, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, E. J. traumos metu galėjo jausti fizinį skausmą. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad K. S. veika – panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį E. J., tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais – nežymiu nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu.
Vertinant kaltinamojo K. S. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, spręstina, jog panaudodamas fizinį smurtą, jis veikė tiesiogine tyčia.
Esant pirmiau nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, kaltinamojo K. S. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo K. S.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. J. pareiškė, kad susitaikė su kaltinamuoju, pretenzijų K. S. neturi ir prašo nutraukti bylą.
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis K. S. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris savo pobūdžiu laikytinas nesunkiu (BK 11 str.). Teisiamojo posėdžio metu K. S. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nurodė, jog atsiprašė nukentėjusiojo, jie susitaikė. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog atleido kaltinamajam, sutinka, kad kaltinamajam baudžiamoji byla būtų nutraukta. Valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras nepritarė BK 38 straipsnio nuostatų taikymui K. S. atžvilgiu. Pastebėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžiu K. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal minėtą nuosprendį, anksčiau daug kartų buvo teistas, jo atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, dėl šių priežasčių teismas neturi pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog K. S. šioje byloje neatitinka BK 38 straipsnio 1 dalies sąlygų ir jam netaikytinas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju.
Už BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Skirdamas kaltinamajam K. S. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai.
Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiuo atveju yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).
Teismas, skirdamas bausmę K. S., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, nevedęs, nedirbantis (b. l. 100), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 101), ne kartą teistas (b. l. 76–79), per 5 metus 22 kartus baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 80–98), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.
Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti K. S. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą, kurio dydis nustatytinas didesnis nei vidurkis, t. y. 75 parų arešto bausmė.
Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis šiuo atveju nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Kadangi K. S. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 50 parų arešto bausmės.
Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, K. S. atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. priimtas nuosprendis, kuriuo K. S. paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir K. S. paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. gruodžio 21 d. 14.28 val. iki 2020 m. gruodžio 22 d. 13.00 val. (viena diena) (b. l. 56, 66), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikta dalis.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 63) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bylą nagrinėjant teisme buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. spalio 14 d. ir 2021 m. lapkričio 18 d. pažymos dėl teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam K. S. baudžiamojoje byloje, išlaidų apskaičiavimo.
Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.
Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam K. S. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, paskirtas dėl to, kad kaltinamasis laikomas Vilniaus pataisos namuose, todėl nuspręsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, kadangi būnant įkalinimo įstaigoje be gynėjo pagalbos K. S. teisės ir teisėti interesai nebus reikiamai ginami, t. y. pripažinus būtinu kaltinamojo K. S. gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą. Nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą.
Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, taip pat į tai, kad šiuo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo K. S. netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. S. paskirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirti K. S. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. gruodžio 21 d. 14.28 val. iki 2020 m. gruodžio 22 d. 13.00 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliktą dalį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.