Kauno apygardos teismo nutartis

2016-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-699-238/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-01
Bylos Nr.
1S-699-238/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Algirdas Remeika, Ramūnas Antanavičius
Nuteistasis
T. P.
Kategorijos
Nr. 1S-699-238/2016;
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Algirdo Remeikos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo T. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. kovo 29 d. nutarimą taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2006-04-26 nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 11 punktą, 137 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų. Bausmės pradžia – 2005-03-28, bausmės pabaiga – 2019-03-28. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 4 dienos (Komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstomas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2016-03-24).

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2016-03-29 nutarimu Nr. 93-215 nutarta nuteistajam T. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 4 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis T. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo laikotarpiu 5 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, už ką 4 kartus buvo baustas drausmine tvarka, tačiau 12 kartų skatintas, pataisos įstaigoje dirba, mokėsi, po paleidimo turės gyvenamąją vietą ir galimybę įsidarbinti, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi teismo priteistą civilinį ieškinį, neformaliąsias nuteistųjų bendrijos tradicijas vertina kaip neišvengiamus tarpusavio santykius didelėje žmonių grupėje, teigia, kad pats jų nesilaiko. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė (51 balas pagal „OASys“ metodiką), vykdant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 59 balų iki 51 balo, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos rekomendacijas, todėl jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016-04-29 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo T. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog nuteistasis T. P. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra žymi ir pakankama, kad leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis T. P. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Skunde nuteistasis T. P. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-04-29 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimą, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė padarytų veikų pobūdžiui, pavojingumui ir nepakankamai dėmesio skyrė nuteistojo elgesį bausmės atlikimo vietoje charakterizuojančioms aplinkybėms, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, todėl nepagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo sprendimas tinkamai ir pagrįstai, kaip to reikalauja įstatymas, neišaiškintas, kadangi pagal „OASys“ metodiką jo pakartotinio elgesio rizika vidutinė, jis yra atlikęs daugiau negu 3/4 laisvės atėmimo bausmės, kurios metu aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau teismas nurodo, kad buvo padarytas sunkus nusikaltimas ir jis gali nusikalsti dar kartą. Jis anksčiau buvo teistas, tačiau visi teismo skirti įpareigojimai buvo įvykdyti, tvarka nebuvo pažeista nei karto.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas visiškai nepaaiškino, kas yra jo mąstymas, kuris trukdo pasinaudoti lygtiniu paleidimu, kai tuo labiau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę palaikė ir palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, stengiasi elgtis nepriekaištingai, pakartotinio nusikalstamumo rizika žema, teigiamai žiūri į darbą, galiojančių nuobaudų neturi, savo nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas, pripažino ir gailisi juos padaręs, subkultūros apraiškų netoleruoja ir nesilaiko. Nutartyje nurodoma, kad jis yra atlikęs tik 2/3 jam skirtos bausmės, tačiau realiai jis yra atlikęs kiek daugiau negu ¾, todėl akivaizdu, kad teismas išsamiai neišnagrinėjo ir dėl šių priežasčių nepatenkino Komisijos nutarimo paleisti jį į laisvę. Taip pat atkreipia dėmesį, kad jis atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, laisvalaikiu sportuoja, skaito daug knygų, dalyvauja įvairiuose projektuose, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Lygtinai paleistas iš pataisos namų planuoja iš karto įsidarbinti, o būdamas laisvėje gyvens nepažeisdamas socialinių normų, t. y. gyvens iš teisėtų pajamų ir nedarys nusikaltimų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. P. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

LR BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad T. P. priklauso vidutinės rizikos grupei – 51 balas. Taigi sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju turi būti įvertinta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad nuteistasis T. P. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir yra sumažėjusi nuo 59 iki 51 balo, tačiau, skirtingai nei nurodoma skunde, išlieka vidutinė ir dar nėra artimai žemai. Nuteistasis už tyčinius nusikaltimus anksčiau yra teistas tris kartus, ir nors paskutinės nusikalstamos veikos padarymo metu jo teistumas buvo išnykęs, jis nusikalto ir padarė naują labai sunkų nusikaltimą – nužudė bejėgiškos būklės žmogų, siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą. Vienas iš nusikaltimų, už kurį nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę (nužudymas), yra sunkesnis už ankstesnius nusikaltimus. Iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, jog bausmės atlikimo metu jis penkis kartus buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, iš jų keturis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, dvi iš jų už grubius pažeidimus, dėl ko nuteistasis buvo uždarytas į baudos izoliatorių. Nors nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo skatintas 12 kartų, šiuo metu nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau po paskutinės paskirtos nuobaudos jis buvo skatintas tik 2 kartus. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, tai daro tik nuo 2016 metų, nors bausmę atlieka net apie 11 metų. Taip pat nustatyti ir reikšmingi kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimai, mąstymas ir elgesys (gyvenime dominuoja smurtinis elgesys, ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas, neapgalvoja savo veiksmų pasekmių, yra linkęs veikti greitai, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe), taip pat smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, nuostatos. Nuteistasis turi priteistą civilinį ieškinį, tačiau jo nedengia, nuteistajam trūksta lėšų tvarkymo patirties. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad šiuo metu nuteistasis kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta iš dalies, ne visada savikritiškai analizuoja nusikaltimo situaciją sąlygojusias aplinkybes, linkęs savo vaidmenį sumenkinti (pripažįsta, kad padėjo slėpti lavoną, tačiau smurtinius veiksmus prieš auką neigia), nuteistasis labai gerai save vertina, ypač kompanijoje, kurios vertybės yra panašios. Priešingai, nei teigiama skunde, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis kriminalinio pasaulio neformaliąsias tradicijas palaiko gana adekvačiai, atsižvelgdamas į bendrą kolektyvizmo sampratą, jas palaiko siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą, taip pat vadovaudamasis nuteistųjų subkultūros tradicijomis išsako diskriminacines nuostatas žemesnės kastos nuteistiesiems, o tai, teismo nuomone, taip pat itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Manytina, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog T. P. neabejotinai daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kuomet byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė.

Skunde nuteistasis nurodo, kad jis yra atlikęs ne 2/3 jam skirtos bausmės, kaip nurodė teismas, o kiek daugiau negu ¾ jam skirtos bausmės, todėl akivaizdu, kad teismas išsamiai neišnagrinėjo ir dėl šių priežasčių nepatenkino Komisijos nutarimo paleisti jį į laisvę. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vadovaujamasi LR BVK 157 straipsnio nuostatomis, kurio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo, faktiškai bus atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, kad T. P. paskirta bausmė yra 14 metų laisvės atėmimo, teismas privalėjo atsižvelgti tik į LR BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą minimalią atliktą bausmės dalį, t. y. ar nuteistasis yra atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir tuomet įvertinti, ar nuteistasis atitinka šį formalųjį bausmių vykdymo įstatyme numatytą reikalavimą. Šiuo atveju konstatuota, kad T. P. yra atlikęs privalomąją paskirtos bausmės dalį, tačiau nenustatyta kitų būtinų pagrindų nuteistojo lygtiniam paleidimui.

Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis T. P. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo T. P. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-04-29 nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo T. P. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėTeisėjai Ramūnas AntanavičiusAlgirdas Remeika