- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-19
- Bylos Nr.
- 1A-83-533-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-49-1-00273-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Dovidaitis (pirm.), Stasys Punys, Ryšardas Skirtunas
- Nuteistasis
- A. S.
- Kategorijos
Pranešėjas Viktoras Dovidaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-83/12
Teisėjas R. Rainys Teisėjas Algirdas Baliulis Teisminio proceso Nr. 1-49-1-00273-2010-0
2012 m. sausio 19 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Dovidaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., 2 d. ir nuteistas pagal BK 259 str. 2 d. 10 (dešimt) parų arešto; pagal BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu trims mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant su Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi, prie neatliktos bausmės dalies iš dalies pridėjus šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę A. S. paskirta – laisvės atėmimas dvejiems metams ir septyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 str., į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas sulaikymo išbūtas laikas nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki 2011 m. birželio 1 d. (vieną dieną) ir laikotarpį nuo Kaišiadorių apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutarties lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos priėmimo dienos iki faktinio paleidimo dienos, t.y. nuo 2008 m. balandžio 16 d. iki 2008 m. balandžio 22 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. nuteistas už tai, kad jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2010 m. rugpjūčio 8 d., apie 8 val., Vilniaus mieste, čigonų tabore, iš nenustatyto asmens aštuoniose kapsulėse neteisėtai įgijo 0,352 g psichotropinės medžiagos - tramadolio, kurį automobiliu „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno į Visaginą ir laikė šio automobilio daiktinėje iki 2010 m. rugpjūčio 8 d. 22 val. 30 min., kol Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato pareigūnai sulaikė ir psichotropinę medžiagą paėmė, t.y. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., padarymą.
Be to, A. S. nuteistas ir už tai, kad jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2011 m. gegužės 28 d., laikotarpyje tarp 14 ir 15 val., Vilniaus mieste, čigonų tabore, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 0,080 g narkotinės medžiagos – heroino, kurį laikė prie savęs, o 2011 m. gegužės 31 d., apie 21 val. 50 min., važiuodamas kaip keleivis automobiliu „BMW 318“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) Ignalinoje, (duomenys neskelbtini) gatve neteisėtai gabeno, kol Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės pareigūnai sulaikė ir narkotinę medžiagą paėmė, t.y. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., padarymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendį ir paskirtos teismo nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas detaliai išaiškino visas bylos aplinkybes, apibūdinančias jo sveikatos būklę, nuteistojo norą ir realius veiksmus atsikratyti priklausomybės nuo narkotikų, tačiau, skirdamas galutinę bausmę, vadovavosi formaliu kriterijumi bei netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo bendros dalies normas, todėl neteisingai paskyrė bausmę. Teigia, kad yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, tuo tarpu narkomanija yra psichikos liga, kuri paūmėja dėl depresijos ar kitų faktorių, kurie susiję su pastarojo antra liga – fizinio funkcionalumo sumažėjimu 50 procentų dėl 2007 metais jam atliktos mitrinio širdies vožtuvo operacijos bei virškinimo trakto ligų. Nuteistasis pažymi, jog kai nepadeda gydytojo išrašyti vaistai antidepresantai, asmuo yra priverstas ieškoti būdų gauti narkotikų ir juos vartoti, kad palengvinti savo fizines ir dvasines kančias. A. S. pabrėžia, jog nuo 2011 m. liepos 7 d. iki 2011 m. liepos 14 d. atliko detoksikaciją Vilniaus priklausomybės ligų centre, o nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki šiol gydosi VšĮ (duomenys neskelbtini). Pradėtas gydymas duoda gerus rezultatus, tai patvirtina byloje esančios pažymos, VšĮ (duomenys neskelbtini) socialinio darbuotojo R. T. parodymai teisme. Nurodo, jog asmenys, atlikę 12-24 mėnesių reabilitaciją sėkmingai atsikrato priklausomybės nuo narkotikų, integruojasi ir tampa naudingi visuomenei. Tačiau apylinkės teismo nuosprendis tokią galimybę iš jo atima ir grąžina jį į užburtą ratą, kai asmenys išėję iš įkalinimo įstaigų vėl ieško narkotinių medžiagų. Apeliantas prašo pritaikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, o būtent bausmės vykdymą atidėti ir įpareigoti gydytis nuo narkomanijos bei užbaigti pradėtą reabilitacijos kursą VšĮ (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį, jog nepadarė žalos kitiems asmenims, nedarė kitų nusikalimų, o narkotikų įsigijimui naudojo savo uždirbtus pinigus. Skunde nurodomas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 28 d. nuosprendis, kuriuo asmeniui, nuteistam pagal BK 259 str. 1 d. ir neseniai paleistam lygtinai neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, praeityje teistam 6 kartus, turinčiam teistumą, pritaikė BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėjo 2 metamas, įpareigojus nuteistąjį gydytis nuo narkomanijos ir nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo.
Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Kaip matyti iš apelianto skundo, A. S. neginčija savo kaltės dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., 2 d., padarymo, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė tam tikras baudžiamojo įstatymo normas ir paskyrė neteisingą bausmę, prašo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams. Tačiau tokia pastarojo pozicija nėra pagrįsta, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas galioti.
Pažymima, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.
Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad A. S. niekur nedirba, baustas administracine tvarka, praeityje teistas, tame tarpe už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, neišnykus teistumui, lygtinio paleidimo metu padarė naują tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. Vėliau padarė dar baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 str. 2 d. Nustatytos aplinkybės rodo, jog apeliantas linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas, todėl jam kaip recidyvistui, pirmosios instancijos teismas, paskyręs laisvės atėmimo bausmę už nesunkų nusikaltimą, Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos nepažeidė.
Nustatydamas paskirtos bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas, įvertino ne tik aukščiau paminėtas aplinkybes, bet ir tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, ką pagrįstai įvertino kaip A. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tuo tarpu nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, apylinkės teismas atsižvelgė taipogi į nuteistojo sveikatos būklę, t.y. pastarajam nustatytą 50 procentų darbingumo lygį, ir įvertinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, pagrįstai nuteistajam už padarytą nesunkų nusikaltimą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, o už baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmę, kurių dydžiai yra minimalūs įstatyme numatyti. Taip pat pirmosios instancijos teismas, bendrindamas šias bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos už labai sunkų nusikaltimą bei neatliktos bausmės dalimi, tinkamai taikydamas BK 64 straipsnio nuostatas, parinko ir palankesnį bausmių subendrinimo būdą ir, sudėjęs jas iš dalies, subendrintą galutinę bausmę paskyrė nežymiai didesnę nei bausmės dalis, kurios neatlikus nuteistasis buvo lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, t.y. apylinkės teismas prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridėjo mažiau nei du mėnesius.
Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju nėra aplinkybių, dėl kurių A. S. galėtų būti paskirta švelnesnės rūšies bausmė. Tokia aplinkybe negali būti pripažįstama ir tai, jog nuteistasis šiuo metu gydosi priklausomybių reabilitacijos centre VšĮ (duomenys neskelbtini). Be to, priešingai nei mano apeliantas, šiuo atveju taipogi nėra galimybės paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
Pažymima, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., jei pilnametis nuteistasis yra padaręs kelis nusikaltimus, tai bausmės vykdymas gali būti atidedamas tada, kai padaryti keli nesunkūs ir (ar) apysunkiai nusikaltimai ir už juos paskirta galutinė subendrinta bausmė jam neviršija trejų metų laisvės atėmimo arba kai padaryti keli neatsargūs nusikaltimai ir galutinė subendrinta bausmė už juos neviršija šešerių metų laisvės atėmimo, arba kai padaryti nesunkus ir (ar) apysunkis nusikaltimas (nusikaltimai) bei neatsargus nusikaltimas (nusikaltimai) ir bausmė už tyčinį nusikaltimą (nusikaltimus) neviršija trejų metų laisvės atėmimo, o galutinė subendrinta bausmė už visas veikas neviršija šešerių metų laisvės atėmimo. Teismų praktikoje pripažįstama, jog klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo gali būti sprendžiamas tik tada, kai kaltininko padaryti nusikaltimai pagal BK 11 straipsnį negali būti prilyginami sunkių nusikaltimų kategorijai, o už juos paskirta atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmė. Nurodytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos yra imperatyvios, kartu jos nustato ir BK 75 straipsnio taikymo ribas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą viena iš tokių pilnamečiams nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ribų yra sunkaus (labai sunkaus) nusikaltimo padarymas, savaime panaikinantis galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Todėl visais atvejais, kai pilnamečio kaltininko veikoje, be kitų nusikaltimų, yra ir sunkaus (labai sunkaus) nusikaltimo sudėtis, BK 75 straipsnio taikymas apskritai negalimas. Tuo tarpu šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, ankstesniu nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmė, kurios neatlikta dalis subendrinta su skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, paskirta už labai sunkų nusikaltimą (BK 260 str. 3 d.), dėl ko negalimas A. S. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas BK 75 straipsnio prasme.
Be to, naujų tyčinių nusikaltimų padarymas lygtinio paleidimo metu rodo, kad A. S. nepateisino jam pareikšto pasitikėjimo ir paskirtos galutinės bausmės vykdymo atidėjimas nepadės pasiekti BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, kuriais, be kita ko, siekiama taip paveikti nusikaltusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Taigi, nagrinėjamu atveju taipogi negalima daryti išvados, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ar keisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti nuteistojo A. S. apeliacinį skundą.