Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Aušrai Gylytei, nukentėjusiajam Š. N., jo atstovui advokatei R. Ž.

Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, mokosi Utenos (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų bei pažeidė viešąją tvarką

Šios nusikalstamos veikos padarytos tokiomis aplinkybėmis: V. A. 2011 m. rugpjūčio 30 d., apie 23.00 val. viešoje vietoje, Utenoje, Smėlio g. 9 numeriu pažymėto daugiabučio namo laiptinėje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matant pašaliniams asmenims, iš chuliganiškų paskatų sudavė nukentėjusiajam Š. N. ne mažiau kaip keturis smūgius į įvairias kūno vietas, tuo dėl dešinio skruosto ir kairio skruosto nubrozdinimų, kairės akies viršutinio voko – antakio srities kraujosruvos, apatinės lūpos gleivinės kraujosruvos, apatinio žandikaulio abipusio lūžimo padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą bei tokiu savo įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką,

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų jų vertinimo, veikos kvalifikavimo

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, datos tikslia neprisimena, gali būti, kad 2011-08-30, jis su draugais išvažiavo į vasarnamį. Venas iš draugų pasakė, kad nukentėjusysis rašinėja jam grasinančias žinutes. Tada nusprendė nuvažiuoti į Uteną pas nukentėjusįjį. Nuvyko su S. V., D. Š., O. D.. Jau buvo vėlus paros metas. Nuėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, kuriame gyvena Š.. V. S. telefonu paprašė Š. išeiti. Pro duris išėjo Š. brolis, o po jo ėjo nukentėjusysis. Jis stovėjo prie laiptinės durų ir pamatęs nukentėjusįjį, jam smogė ranka į veidą, o pastarajam pargriuvus kelis kartus įspyrė. Ir tada greitai išėjo iš laiptinės. Mano, kad jis pasielgė „kvailai“.

Nukentėjusysis Š. N. davė tokius pačius parodymus kaip kaltinamasis.

Liudytojas M. N. ikiteisminio tyrimo metu ( parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. siekiant patikrinti kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus ) parodė, kad 2011 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, tikslios datos neprisimena, apie 23.00 val. jis kartu su savo broliu Š. N. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Broliui telefonu paskambino jo bendraklasis V. S. ir pakvietė nusileisti į apačią, t. y. išeiti į lauką pasikalbėti. Į lauką išėjo abu su broliu. Jis iš laiptinės išėjo pirmas, o brolis Š. N. ėjo iš paskos. Tik atidaręs laiptinės duris lauke prie laiptinės pamatė 5 ar 6 asmenis, tiksliai neprisimena kiek. Tarp jų buvo ir jam iš matymo pažįstami R., kurio pavardės nežino, Š. S., V. S., M. Č.. Už durų kairėje, kiek suprato pasislėpęs stovėjo V. A., kurį pažįsta iš matymo. Tik išėjus į lauką, į laiptinės vidų iš už durų įbėgo V. A., kuris iš karto pradėjo mušti jam iš paskos ėjusį brolį Š. N.. Laiptinės durys neužsidarė, nes kažkuris iš lauke buvusių jas laikė, tiksliai neprisimena kuris. Laiptinėje degė šviesa ir jis atsisukęs matė, kai tik įėjęs į laiptinę V. A. sudavė kumščiais bent penkis smūgius Š. N. į veidą, po ko Š. N. pargriuvo ant žemės, kiek suprato neteko sąmonės. Visa tai buvo prie pat laiptinės durų, viduje. Atsisukęs į laiptinę, kur buvo brolis Š. pamatė kaip V. A. įspyrė šiam du kartus. Jam tiksliai iš lauko nesimatė į kurias kūno vietas spyrė, bet tikrai matė du spyrius. Tai pamatęs V. A. pasakė : „ką čia darai, baik“. Tuomet V. A. išėjo į lauką ir pradėjo jam smūgiuoti, tačiau nepataikė. Po to paėmęs už galvos bandė su keliu įspirti į veidą, bet jis užsidengė rankomis. V. A. vienas spyris keliu jam praslydo prie ausies, daugiau jam jokių smūgių nepataikė. Tuomet V. A. liovėsi, o jis nuėjo už namo. Apėjęs aplink namą, per kitoje namo pusėje esančias duris užėjo į laiptinę. Nei vieno iš aukščiau minėtų asmenų nebebuvo. Buvo tik brolis Š. N., kuris atsistojo ir abu nuėjo į namus. Š. N. iškvietė policiją. Dar laiptinėje matė, kad visas Š. N. veidas buvo kruvinas. Daug kraujo buvo ir laiptinėje. Muštynių metu negirdėjo, kad kas nors iš lauke buvusių ką nors sakytų, taip ir nesuprato dėl kokių priežasčių V. A. puolė mušti brolį. Jam nebuvo padaryti jokie sužalojimai ar kokie sumušimai, dėl to į medikus nesikreipė ir nesikreips (b.l. 20-21).

Liudytojas Š. S. ( parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. siekiant patikrinti kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus ) parodė, 2011 m. rugpjūčio 30 d., pas pažįstamą sodyboje, kuri yra prie (duomenys neskelbtini) ežero, su draugais vartojo alkoholinius gėrimus. V. A. tada negėrė. Naktį, tikslaus laiko neprisimena, O. D. pasakė, kad draugui, kurio neįvardino, grasina Š. N.. Tuomet mes visi sugalvojo važiuoti į Uteną ir pasikalbėti su Š. N., taip pat reikėjo į naktinę parduotuvę nusipirkti alkoholinių gėrimų. Važiavo penkiese: du blaivūs, tai V. A. ir D. Š., kuris vairavo automobilį ir trys, kurie buvo išgėrę, tai jis, brolis V. S. ir R. M.. Jis tiksliai neprisimena kelintą valandą jie atvyko į Uteną. Pakeliui visi sutarė, kad važiuos pas Š. N., jis žinojo, kad N. gyvena (duomenys neskelbtini) name, Utenoje. Nuvažiavę sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje prie „Vyturių“ prekybos centro ir keturiese, tai jis, brolis, V. S., R. M. ir V. A. nuėjo prie Smėlio g. 9-to namo, Utenoje, o D. Š. liko laukti automobilyje. Kai buvo prie minėto namo, jo brolis V. S. paskambino Š. N. ir pasakė, kad reikia su juo pasikalbėti apie rugsėjo 1-ąją ir apie grasinimus. Jis pats pokalbio negirdėjo, nes tuo metu buvo nuėjęs susitvarkyti „gamtos reikalų“. Jam vėliau pats brolis pasakė, kad skambino Š. N.. Tuomet stovėjo prie Smėlio g. 9-to namo laiptinės. Jis stovėjo ant antro ar trečio laipto, V. A. stovėjo prie pat laiptinės durų, kiti prie bibliotekos turėklų. Tuomet jis pamatė kaip atsidarė laiptinės durys ir į lauką išėjo Š. N. brolis M. N.. Tuomet pamatė tarpduryje ir Š. N., bet labai trumpai, nes tuo metu V. A. greitai įėjo į laiptinę. Kas buvo toliau nieko nematė. Daugiau Š. N. tą vakarą nematė. M. N. nulipo ir stovėjo prie laiptų. Jis stovėjo toje pačioje vietoje, laiptinės durys buvo nepilnai užsidariusios, t. y. buvo nedidelis tarpas, tačiau nieko iš laiptinės nesigirdėjo. V. A. iš laiptinės išėjo labai greitai, tiksliai negali pasakyti po kiek laiko. Tuo metu kai V. A. buvo laiptinėje visi būdami lauke kalbėjosi kaip važiuos į naktinę parduotuvę, aptarinėjo ką pirks. Kai V. A. išėjo iš laiptinės, nieko nesakė ir visi nuėjo link mašinos. Tik mašinoje V. A. pasakė, kad sudavė Š. N. du smūgius, neminėjo nei kur sudavė, nei kaip. Jis nieko daugiau ir neklausinėjo. Vėliau nuvažiavo į naktinę parduotuvę, paskui grįžo atgal į sodybą. Jis galvoja, kad V. A. sudavė smūgius Š. N. už tai, kad šis grasino O. D. draugui (b.l. 22-24).

Liudytojas V. S. ( parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. siekiant patikrinti kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus ) parodė, 2011 m. rugpjūčio 30 d., pas pažįstamą sodyboje, kuri yra prie Alaušo ežero, gėrė alkoholinius gėrimus. Naktį, tikslaus laiko neprisimena, O. D., prie stalo pasakė, kad skambino „Č.“, kuris pasakė, kad grasina Š. N.. „Č.“, tai pravardė O. D. klasioko, kurio vardas M., pavardės nežino. Tiksliai neprisimena po kiek laiko, kažkas sugalvojo, kad reikia važiuoti į parduotuvę nusipirkti dar alkoholinių gėrimų. Į Uteną važiavo pilna mašina, penkiese, tai yra jis, brolis Š. S., R. M., D. Š., kuris vairavo, nes buvo blaivus ir V. A., kuris kiek prisimena taip pat buvo blaivus. Važiuodami į Uteną pakeliui kalbėjosi įvairiomis temomis. Atvykus į Uteną, neprisimena kiek tuo metu buvo valandų, kažkuris iš jų, neužsifiksavo kuris, pasakė „važiuojam į Smėlio mikrorajoną, pasikalbėsime su Š. N.“. Jis nieko blogo neįtarė, galvojo pasikalbės ir tiek. Automobilį paliko prie „Vyturių“ prekybos centro ir keturiese, tai yra jis, brolis Š., R. M. ir V. A. nuėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, Utenoje, kuriame žinojo, kad gyvena Š. N.. D. Š. liko laukti automobilyje. Kai buvo prie namo, kažkuris, tiksliai neprisimena kuris, paprašė jo paskambinti Š. N., kad šis išeitų į lauką pasikalbėti. Jo prašė, nes Š. N. yra bendraklasis, taip pat jis vienintelis turėjo Š. N. telefono numerį. Jis paskambino Š. N. ir pasakė, kad šis išeitų į lauką pasikalbėti apie rugsėjo 1-ąją ir apie grasinimus. Š. N. pasakė, kad tuoj nulips. Pokalbis buvo draugiškas, nes iki tos dienos jų santykiai buvo gan geri. Visi stovėjo prie laiptinės, V. A. atsistojo prie laiptinės durų, kiti stovėjo prie laiptų. Matė kaip atsidarė laiptinės durys ir išėjo Š. N. brolis M. N.. Matė, kad iš paskos ėjo ir Š. N., tačiau iš laiptinės išeiti nespėjo, kadangi į laiptinę užėjo V. A.. Kas buvo viduje jis nieko nematė, nes laiptinės durys užsidarė, negali pasakyti ar pilnai, ar buvo likęs dar mažas tarpelis. V. A. iš laiptinės išėjo labai greitai, gal po pusės minutės, ar po minutės. Išėjęs iš laiptinės V. A. pasakė, „einam“. Pakeliui link mašinos kažkuris paklausė kas buvo, V. A. atsakė, kad „pratrenkė porą“, t. y. sudavė du smūgius Š. N.. Minėjo, kad vieną smūgį iš rankos, kitą – iš kojos. Daugiau nieko nepasakojo, jis nelabai ir gilinosi. Vėliau nuvažiavo į naktinę alkoholinių gėrimų parduotuvę, po tu sugrįžo atgal į sodybą. Tuo metu, kai V. A. įėjo į laiptinę jis visai negalvojo, kad suduos smūgius Š. N.. Skambindamas Š. N. ir kviesdamas į lauką, jis galvojo, kad pasikalbės ir viskas tuo baigsis, todėl jam buvo netikėti tokie V. A. veiksmai (b.l. 25-27).

Liudytojas R. M. ( parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. siekiant patikrinti kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus ) parodė, 2011 m. rugpjūčio 30 d., vakare, kartu su draugais būnant sodyboje prie Alaušo ežero, O. D. paskambino M. pravarde „Č.“, kuris pasakė, kad šiam grasina Š. N.. Praėjus kuriam laikui, visi sugalvojo važiuoti į Uteną ir dar nusipirkti alkoholinių gėrimų. Automobilį kiek pamena tą kart vairavo D. Š.. Viso į Uteną važiavo penkiese, t.y. jis, D. Š., V. S., V. A., Š. S.. Atvažiavus į Uteną, kažkuris iš jų, nepamena kuris, pasiūlė važiuoti pas Š. N. ir pasikalbėti dėl anksčiau minėtų grasinimų. D. Š. liko laukti automobilyje, kurį pastatė „Vyturių“ parduotuvės aikštelėje, o jis su V. S., V. A. ir Š. S. nuėjo prie (duomenys neskelbtini) namo. V. S. savo telefonu paskambino Š. N., kurio paprašė išeiti į lauką, kadangi kaip sakė, nori pasikalbėti. Į lauką Š. N. išėjo kartu su savo broliu M. N., kuris iš laiptinės į lauką išėjo pirmas. V. A. stovėjo ant laiptų, arčiau durų, jis su kitais draugais žemiau. V. A. išėjus Š. N. pro duris, kažką pasakęs, sudavė šiam vieną smūgį kumščiu į veidą. Po smūgio abu kažkaip atsidūrė laiptinėje ir kas ten toliau vyko nebematė, kadangi durys buvo privertos. V. A. iš laiptinės išėjo minutės bėgyje ir visi kartu grįžo link mašinos. Ką konflikto metu darė Š. N. brolis jis nepamena, kadangi tą vakarą buvo neblaivus ir neatkreipė į tai dėmesio. Sugrįžę į automobilį važiavo atgal į sodybą. V. A. vėliau užsiminė, kad Š. N. sudavė vieną ar du smūgius, tiksliai nepamena. Daugiau apie konfliktą su V. A. nieko nekalbėjo ir nieko nežino(b.l. 28).

Liudytojas O. D. ( parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. siekiant patikrinti kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus ) parodė, 2011 m. rugpjūčio 30 d., dvi dienos prieš rugsėjo pirmąją, su draugais buvo pas pažįstamą sodyboje, kuri yra prie (duomenys neskelbtini) ežero. Naktį, tikslaus laiko neprisimena, jam paskambino buvęs bendraklasis M. Č., kuris paklausė ar jis pažįsta Š. N.. Jam atsakius, kad pažįsta, Č. pasakė, kad Š. N. grasina, jog primuš ar kažką panašaus. Jis M. Č. pasakė, kad nebijotų ir tiek. Smulkiau nelabai ir prisimena ką kalbėjosi. Po pokalbio jis prie stalo girdint kitiems pasakė, kad skambino jo buvęs bendraklasis ir pasakė, kad draugui grasina Š. N.. Pasakė tiesiog šiaip, palaikydamas pokalbį, tai girdėjo ir R. M., D. Š., V. A., V. S. ir Š. S.. Niekas nieko neatsakė ir bendravo toliau kitomis temomis. Maždaug po pusvalandžio visi aukščiau paminėtieji kažkur išvažiavo, kaip suprato į Uteną. Jam niekas nieko nesakė, o jis nei vieno neklausė kur šie važiuoja. Kai sugrįžo, matė, kad minėti draugai turėjo alaus, iš to suprato, kad buvo nuvažiavę nusipirkti alkoholinių gėrimų. Jis pats tą vakarą negėrė ir buvau blaivus. Kai grįžo R. M., D. Š., V. A., V. S. ir Š. S., nieko nepasakojo kur buvo, ką darė, jis pats nieko neklausinėjo. Maždaug po savaitės laiko, V. A. jam papasakojo, kad tą naktį, kai buvo Utenoje, primušė Š. N.. V. A. jam paaiškino, kad Š. N. parašė pareiškimą (b.l. 31).

Liudytojas D. Š. ( parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. siekiant patikrinti kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus ) parodė, 2011 m. rugpjūčio 30 d., antradienį jis kartu su draugais buvo pas pažįstamą sodyboje, kuri yra prie (duomenys neskelbtini) ežero. Tikslaus laiko jis neprisimena, kai O. D. pasakė, kad skambino jo bendraklasis M., kurio jis pats nepažįsta ir pasakė, kad grasina Š. N.. O. nieko daugiau nepaaiškino, o jis pats ir nesigilino, nes tai nelabai domino. Kiek vėliau, tiksliai neprisimena kada, jo draugas V. A. pasakė, kad važiuos į Uteną. Jis pagalvojo, kad reikės važiuoti pirkti alkoholinių gėrimų. Paprašė pavairuoti, nes jis buvo blaivus. Tą vakarą taip pat negėrė ir V. A.. Į Uteną važiavo penkiese. Jis vairavo, automobiliu taip pat vyko V. A., V. S., R. M. ir Š. S.. Atvykus į Utenos miestą visi pasakė, kad važiuoti į Smėlio mikrorajoną. Tiksliai negali pasakyti, kuris tai pasiūlė, nes kalbėjo visi. Jam pasakė sustoti prie „Vyturių“ prekybos centro esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Visi kiti keturi kartu važiavę asmenys išlipo ir jam paaiškino, tiktai tai, kad trumpam reikia išeiti. Jis liko laukti automobilyje. V. A., V. S., R. M. ir Š. S., greitai grįžo, maždaug po kelių minučių. Jis paklausė ką šie darė, bet nieks atsakė. Jis daugiau nieko ir neklausinėjo, nes jam buvo neįdomu. Kiek tuo metu buvo valandų jis neprisimena. Vėliau nuvyko į naktinę parduotuvę, dar vėliau į degalinę, o po to grįžo atgal į sodybą prie (duomenys neskelbtini) ežero. Po kelių dienų V. A. jam papasakojo, kad tą vakarą, tai yra 2011-08-30, kai buvo atvažiavę į Uteną sumušė Š. N.. V. A. paaiškino, kad sudavė Š. N. vieną kartą į veidą, o kai tas pargriuvo, vieną kartą įspyrė, kur tiksliai nepaaiškino. V. A. nesakė dėl kokių priežasčių taip pasielgė. Spėja, kad dėl to, kad Š. N. grasino pusbrolio O. bendraklasiui M.. Taip pat V. A. minėjo, kad Š. N. dvejose vietose sulaužytas žandikaulis. (b.l. 29-30).

Iš 2011-09-06 Utenos ekspertinio poskyrio teismo medicinos eksperto išvados matyti, kad Š. N. padaryti šie sužalojimai dešinio skruosto ir kairio skruosto nubrozdinimai, kairės akies viršutinio voko – antakio srities kraujosruvos, apatinės lūpos gleivinės kraujosruvos, apatinio žandikaulio abipusio lūžimo apatinio žandikaulio lūžimas. Š. N. dėl apatinio žandikaulio lūžimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų (b.l. 13 ).

Kaip matyti iš nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, jie tiesiogiai nurodė kaltinamąjį kaip asmenį, kuris sumušė nukentėjusįjį. Teismo medicinos specialistas nukentėjusiojo nurodytas sumušimo aplinkybes patvirtino. Kaltinamasis šias aplinkybes pripažino. Tokiu būdu kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų nurodytos sužalojimo aplinkybės esmingai sutampa. Kaltinamasis šias aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, pripažino. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis pasinaudojęs menkaverte dingstimi ( ką pripažino ir pats kaltinamasis) sudavė smūgius nukentėjusiajam į veidą dėl ko buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tai patvirtina kaltinamąjį veikus dėl chuliganiškų paskatų ir tiesiogine nekonkretizuota tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis viešoje vietoje, daugiabučio namo laiptinėje, matant pašaliniams asmenims sudavė smūgius nukentėjusiajam dėl ko pastarajam. Kaltinamojo veiksmai vertinti kaip įžūlūs dėl kurių buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Toks kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir siekius, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiu būdu aukščiau aptartais įrodymais pilnai įrodyta, kad kaltinamasis padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 str. 1 d. 2 p. ). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad jis padarė baigtus nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, juos padarė tiesiogine tyčia, administracine tvarka nebaustas. (b.l. 69), iš Utenos Dauniškio gimnazijos charakterizuojamas teigiamai (b.l. 71) į psichiatro ir priklausomybių įskaitas neįrašytas (b.l.70) neteistas (b.l. 68), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir daro išvadą, kad pagal BK 284 str. jam skirtinas areštas, o pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., kaip ir numato baudžiamasis įstatymas laisvės atėmimas. Teismas, įvertindamas kaltinamojo asmenybę bei tai, kad jis mokosi, o realus bausmės atlikimas nutrauks šiuos socialiai vertingus ryšius, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realus bausmės atlikimo. Todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 75 str.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis pareiškė 346,44 Lt civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo bei 7000 Lt civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo ( b. l. 14 ).

Kaltinamasis civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pripažino, o civilinį ieškinį dėl neturinės žalos atlyginimo pripažino iš dalies. Jo nuomone nukentėjusiajam padaryta 5000 L neturtinė žala.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš 2011-09-06 Utenos ekspertinio poskyrio teismo medicinos eksperto išvados matyti, kad Š. N. padaryti šie sužalojimai dešinio skruosto ir kairio skruosto nubrozdinimai, kairės akies viršutinio voko – antakio srities kraujosruvos, apatinės lūpos gleivinės kraujosruvos, apatinio žandikaulio abipusio lūžimo apatinio žandikaulio lūžimas. Š. N. dėl apatinio žandikaulio lūžimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų (b.l. 13 ).

Nukentėjusiojo sužalojimų pobūdis įrodo, kad jis patyrė fizinį skausmą, bendravimo nepatogumus, įprasto aktyvaus gyvenimo būdo pasikeitimą. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Tai yra aplinkybės dėl kurių ieškinys turi būti tenkintinas ( CK 6.250 str. 1 d. ).

Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis tyčiniais veiksmais sužalojo nukentėjusįjį, sukėlė fizinį skausmą, jį pažemino kitų asmenų akivaizdoje. Nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, jis neturi turto, tačiau šios aplinkybės nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kaltinamojo išsilavinimas ir amžius nėra tokie, kurie leistų daryti išvadą, kad ateityje jo turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti. Teismas atsižvelgia į tai, kad pagal sužalojimų pobūdį nukentėjusiajam nėra jokio pagrindo nuogąstauti, kad dėl šio sveikatos sutrikdymo ateityje galimas sveikatos būklės pablogėjimas, taip pat nėra duomenų, kad ateityje būtinos chirurginės intervencijos ar specialios procedūros. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į formuojamą teismų praktiką į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad nukentėjusiajam nustatytinas 5000 Lt neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas iš kaltinamojo ( CK 6. 250 str. 2 d. ).

Valstybinė ligonių kasa pareiškė 3036,09 Lt civilinį ieškinį (b.l. 34-40).

Kaltinamasis ieškinį pripažino.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl ko pastarasis gydėsi VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje. Jo gydymo išlaidos sudaro 3036,09 Lt. Ši suma priteistina Valstybinei ligonių kasai iš kaltinamojo ( Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 9, 30 ir 31 straipsniai ).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., ir paskirti

- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. vienerius metus laisvės atėmimo;

- pagal BK 284 str. 1 d. dvidešimt parų arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę vienerius metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. V. A. skirti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos jis privalo atlikti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo Š. N. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkinti ir priteisti iš V. A. tris šimtus keturiasdešimt šešis litus 44 centus nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui Š. N. naudai.

Nukentėjusiojo Š. N. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš V. A. penkis tūkstančius litus nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui Š. N. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos ieškinį patenkinti ir priteisti iš V. A. tris tūkstančius trisdešimt šešis litus 9 centus gydymo išlaidų Valstybinės ligonių kasos naudai.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.