Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-06-16 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1839-1057/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-06-16
Bylos Nr.
e1-1839-1057/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16945-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
D. I.
Kategorijos
  • 1.2.25.4.3Kvalifikuotas kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str. 2-7 d.)
Baudžiamoji byla Nr. e1-1839-1057/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16945-2020-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje D. I. (D. I.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav., Lietuva, deklaruota gyv. vieta(duomenys neskelbtini) Lietuva, nevedęs, dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, pardavėjas - konsultantas, teistas:

1) 2019-04-08 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 135 str. 1 d., paskirta bausmė 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. I. 2020 m. gegužės 2 d., apie 21.00 val., Vilniuje, Kairėnų gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,97 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais D. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281¹ str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu D. I. parodė, kad sutinka duoti parodymus, parodymus duos lietuvių kalba. Neregistruotas narkologo, psichiatro įskaitoje. Nėra turėjęs galvos traumų. Neturi teisės vairuoti transporto priemonės, baigęs vairavimo kursus ruošėsi laikyti egzaminus Regitroje. Automobilis „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, bet dar nespėjo jo užregistruoti savo vardu. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį vėliau pateiks ikiteisminį tyrimą atliekančiai tyrėjai. 2020-05-02 apie 21.00 val. kartu su draugu E. B., automobiliu „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo tuo metu būdamas blaivus, važiavo jo (D. I.) namų link. Važiuodamas Kairėnų gatvėje, Vilniuje, sankryžoje norėdamas pasukti į dešinę, nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldęs automobilio „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio į griovį, apgadino savo automobilio priekinį bamperį. Tada pradėjo skambinti draugams, kad kažkas atvažiuotų bei padėtų ištraukti automobilį. Paskambinęs pažįstamui T. (pavardės nežino, jeigu reikės vėliau galės pateikti jo telefono numerį), pastarasis nurodė, kad yra išgėręs, todėl negali atvažiuoti. Susinervinęs dėl to, kad nėra kam padėti ištraukti automobilio, išgėrė vieną butelį vieno litro talpos alaus, 7,5 proc. stiprumo. Tuščias butelis turėjo likti automobilyje. Praėjus 15 minučių nuo to laiko, kai nuvažiavo į griovį, prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Nežino, kas iškvietė policiją. Paaiškino policijos pareigūnams, kas atsitiko, po ko pastarieji pasiūlė papūsti į alkotesterį. Į alkotesterį pūtė du kartus, bet kokį girtumo laipsnį jam nustatė neatsimena. Jo draugas E. taip pat buvo išgėręs, bet kur jis vartojo alkoholį nežino. Nori patikslinti, kad automobilį vairavo būdamas blaivus, bet pasielgė neatsakingai po avarijos vartodamas alkoholį. Dėl įvykio gailisi (t. 1, b. l. 39-40).

Papildomos įtariamojo apklausos metu D. I. parodė, kad prie ankstesnės apklausos nori pridėti, kad po įvykio praėjus laikui, suvokė savo poelgio neatsakingumą ir tai, kad nusižengė, nori pasakyti, kad su draugu važiavo link Liepkalnio, namo. Važiavo iš Bezdonių, pakeliui išgėrė 3 litrus stipraus alaus. Vairavo jis (D. I.). Pripažįsta, kad vairuodamas gėrė. Kai padarė avariją, skambino draugams, prašė atvažiuoti, padėti ištraukti automobilį iš griovio. Atvykusiems pareigūnams pasakė, kad išgėrė po to, kai nesuvaldęs automobilio nuvažiavo į griovį, nes buvo labai piktas ant savęs, bijojo baudžiamosios bylos, todėl neigė vairavęs girtas. Dabar kaltę pripažįsta visiškai, nori atsakyti už padarytą nusikalstamą veiką. Vairavo automobilį be teisių, nors vairavimo mokykloje jau baigė ir teoriją ir praktinius vairavimus, tačiau nespėjo išsilaikyti teisių dėl karantino. Sutinka tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu. Baudą mokėti gali, yra oficialiai dirbantis. Prie apklausos prideda automobilio pirkimo pardavimo sutartį. Dėl savo poelgio labai gailisi (t. 1, b. l. 47, 49).

Liudytojas M. G. parodė, kad 2020-05-02, apie 20:45 val., Vilniuje, Kairėnų g., jam bevažiuojant dviračiu, pro jį dideliu greičiu pravažiavo automobilis BMW, valstybinių numerių neįsidėmėjo, bet automobilis buvo įvairiaspalvis, kiek pamena, šviesios spalvos, o automobilio galas ir priekis buvo perdažyti į kažkokią tamsesnę spalvą. Buvo paliję, slidu, šiek tiek buvo rūkas, dar buvo šviesu. Šis automobilis, pravažiavęs pro jį, labai dūmyjo. Kuomet automobilis pravažiavo pro jį ir dingo iš matymo vaizdo, jis toliau važiavo dviračiu ir pravažiavęs apie 1 km atstumą, privažiavo kelio išsišakojimą ir pamatė, kad šis automobilis BMW, kuris jį aplenkė, yra nuvažiavęs nuo kelio. O būtent, automobilis buvo ties nusukimu į dešinę pusę ir buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą bei atsirenkęs į medį. Kažkokių stabdymo žymių ant asfalto nelabai matė, tik kiek matė pravažiuodamas, ant pačios žolės buvo stabdymo žymės, ties tuo medžiu, į kurį ir įsitrenkė šis automobilis. Laiko tarpas, kuris buvo praėjęs nuo šio automobilio dingimo ir pamatymo, kuomet jis įsitrenkė į medį, buvo iki 5 min., tikrai ne daugiau. Kiek matė, automobilyje buvo du asmenys. Jie jo nuomone buvo gan jauni. Kiek tiksliai jaunuoliams metų, ūgio ir veido bei kitų bruožų nurodyti negalėtų, nes su šiais jaunuoliais nebuvo bendravęs. Jaunuolių atpažinti negalėtų, nes prie jų nestojo, jie pasirodė agresyvūs, nelabai norėjo eiti ir su jais bendrauti, tiesiog kiek matė, abu asmenys atrodė sveiki, be sužalojimų. Kuomet pamatė šį automobilį nulėkusį nuo kelio, matė, kad būtent automobilio BMW keleivis yra išlipęs iš automobilio, vaikšto aplink jį ir kažkam skambina. Kitas jaunuolis, kuris buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, sėdėjo už automobilio BMW vairo. Niekur nelipo. Ar jis vartojo alkoholį po avarijos ar buvo jau neblaivus prieš avariją tiksliai pasakyti negali, nes automobilio vairuotojas nebuvo išlipęs iš automobilio. Tik mano, kad jis galėjo būti neblaivus, nes kiek matė automobilio keleivis, kuris kiek pamena, buvo apsirengęs šviesesniais drabužiais, vaikščiojo aplink automobilį ir kažkam skambino, pasirodė neblaivus. Jo eisena buvo nelygi, šiek tiek svirduliavo. Tačiau nori dar kartą paminėti, kad prie pat priėjęs jaunuolių nebuvo, su jais nebendravo. Todėl tiksliai garantuoti, ar abu jaunuoliai yra neblaivūs, negali. Aplink, šalia automobilio nepastebėjo jokių išmėtytų daiktų, nei alkoholinių gėrimų, nei jokių kitų daiktų. Kad kažkas iš šių asmenų vartotų alkoholį nematė. Jis vietoje nelaukė, tiesiog pravažiavo ir paskambino policijai. Kada atvyko policijos pareigūnai nežino. Kažko daugiau pasakyti negali (t. 1, b. l. 16-17).

Liudytojas E. Z. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Patrulių rinktinės, 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2020-05-02 dirbo pagal iš anksto nustatytą grafiką kartu su vyriausiu patruliu B. S. su priskirtu šaukiniu 1715. 2020-05-02 apie 20:50 val. patruliuojant gavo iš operatyvaus valdymo skyriaus pranešimą, kad Kairėnų gatvėje yra eismo įvykis kuriame dalyvauja galimai neblaivus vairuotojas. Atvykus į nurodytą vietą, pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prie automobilio stovėjo du jaunos išvaizdos vaikinai. Priėjus prie jų, prisistatė ir paklausė, kas vairavo automobilį. Vienas iš vaikinų pateikė asmens tapatybės dokumentą ir pasakė, kad minėtą automobilį vairavo jis. Iš pateikto dokumento paaiškėjo, kad automobilį vairavo D. I., gim. (duomenys neskelbtini). Iš D. I. sklido aitrus alkoholio kvapas, todėl nusprendė asmenį patikrinti alkotesterio matuokliu jo blaivumui nustatyti. Prieš tikrinant ir bendraujant su D. I., jis pasakė, kad iš karto po eismo įvykio išgėrė vieną litrą alaus „Brolijos“, kuris buvo 7,5 % stiprumo. Išgėrė dėl to, kad padaręs eismo įvykį apgadino savo automobilį. Patikrinus alkoholio matuokliu asmens blaivumą, pirmu pūtimu nustatytos 2,02 promilės, praėjus daugiau negu 15 min., antru pūtimu nustatytas 1,97 promilės girtumas. D. I. taip pat parašė paaiškinimą savo ranka, kurioje prisipažino vairavęs transporto priemonę ir padaręs eismo įvykį bei iš karto po eismo įvykio vartojęs alkoholį. D. I. buvo sulaikytas, o transporto priemonė BMW 318 priverstinai nuvežta į saugojimo aikštelę (t. 1, b. l. 20).

Vilniaus m. 1 PK atliktas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d. dėl to, kad 2020 m. gegužės 2 d., apie 21:00 val., Vilniuje, Kairėnų gatvėje, D. I. gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 318i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,97 promilės etilo alkoholio koncentracija (t. 1, b. l. 1-2, 3, 4, 5).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad patikrinus alkotesteriu D. I. 2020-05-03 nustatytas 21.10 val. pirmu patikrinimu 2,02 promilės etilo alkoholio, antru patikrinimu 21.25 val. nustatytas 1,97 promilės etilo alkoholio ( b.l. 6-8).

VĮ Regitra duomenimis, automobiliis „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra išregistruotas (t. 1, b. l. 13, 14).

Iš transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties, matyti, kad automobilį BMW „318“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) 2020-04-16 įsigijo D. I. (b. l. 49)

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Nors iš pradžių ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, jog alkoholio vartojo tik po to kai automobilis nuvažiavo į griovį, tačiau papildomai apklaustas pripažino, jog alkoholį vartojo vairuodamas automobilį (b. l. 47). Kaltinamasis teigė, jog vairuodamas išgėrė 3 litrus stipraus alaus. Taip pat pripažino, kad automobilį vairavo jis.

Liudytojas E. Z. patvirtino, jog atvykus į įvykio vietą, prie automobilio stovėjo du jaunuoliai. Paklausus, kuris iš jų vairavo autombilį, D. I. pripažino, kad automobilį vairavo jis. Liudytojas patvirtino, kad nuo jaunuolio sklido aitrus alkoholio kvapas, ir tikrinant asmens blaivumą, pirmuoju pūtimu nustatyta 2,02 promilių girtumas, antruoju – 1,97 promilių girtumas (b. l. 20-21)

Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“ duomenys (b. l. 7-8), kad D. I. nustatytas 2,02 prom. girtumas, antruoju bandymu nustatytas 1,97 promilių girtumas. Iš visų šių duomenų matyti, kad būtent D. I. vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pats kaltinamasis tą taip pat pripažino, kaltinamasis taip pat pripažino, jog alkoholį vartojo vairavimo metu, todėl nekyla jokių abejonių, kad jis automobilį vairavo būdamas neblaivus (nustatytas 1,97 promilių neblaivumas). Taigi kaltinamasis suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Nors kaltinamasis automobilį vairavo neturėdamas tam teisės, tačiau tuo metu jis buvo baigęs vairavimo kursus, todėl turėjo žinoti kelių eismo reikalavimus, keliamus vairuotojams, draudžiančius esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tik vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, todėl jo veiksmai buvo tyčiniai. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad D. I. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. I. su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 72).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skirdamas bausmę teismas privalo įvertinti BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Jis anksčiau teistas (b. l. 54-55), administracine tvarka baustas daug kartų, taip pat ir už šiurkščius kelių eismų taisyklių pažeidimus, kai vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 57-68), baudos nemokamos, dirbantis. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo kaltinamajam skirti 75 MGL (3750 eurų), vadovaujantis BK 64¹ str. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą. Teismo vertinimu prokuroro siūloma bausmė ir jos dydis yra proporcingi padarytai veikai.

Todėl teismas skiria D. I. BK 281¹ str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, artimą minimaliam baudos už nesunkius nusikaltimus dydžiui.

Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitomas D. I. laikiname sulaikyme nuo 2020 m. gegužės 2 d. 21.10 val. iki 2020 m. gegužės 3 d. 11.42 val. (b.l. 32,44) išbūtas laikas (viena para), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama 2 MGL dydžio baudai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalį, baudos bausmė turi būti įvykdoma per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Kaltinamasis nėra išreiškęs prašymo išdėstyti baudos mokėjimą ilgesniam laikotarpiui, tačiau nors kaltinamasis ir dirbantis, tačiau mokant visą baudą iš karto jam gali kilti neproporcingai dideli finansiniai sunkumai, todėl atsižvelgdamas į kaltinamojo prašymą, teismas nustato 12 mėnesių laikotarpį paskirtai baudai sumokėti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė taikoma ir tais atvejais, kai kaltinamasis padaro nusikalstamą veiką nebūdamas teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs atitinkamą teisę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2012).

D. I. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Jis elgėsi itin neatsakingai, vairuodamas neblaivus netgi sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala jo paties turtui, tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo jis pats ir kiti asmenys. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, alkoholio koncentracija D. I. iškvėptame ore (1,97 promilės) ne itin žymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Atkreiptinas dėmesys, kad D. I. yra baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą, neturint tam teisės, tačiau D. I. dėl savo ankstesnio elgesio nepadarė reikiamų išvadų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismų praktikoje yra pažymima, kad automobilis, kuris yra naudojamas daryti BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135-697/2018). Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilis, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122-699/2018).

Byloje yra pateikta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, iš kurios mayti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2020 m. gegužės 2 d. , automobilis BMW, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė D. I..

Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Kadangi byloje nustatyta, kad D. I. nusikalstamą veiką padarė, vairuodamas jam nuosavybes teise priklausantį automobilį BMW, valst. nr. (duomenys neskelbtini), todėl automobilis „BMW 318“, valst. nr. agt 667, konfiskuotinas.

Kiti procesiniai klausimai

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti D. I. (D. I.) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 75 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti D. I. laikiname sulaikyme nuo 2020 m. gegužės 2 d. 21.10 val. iki 2020 m. gegužės 3 d. 11.42 val. išbūtą laiką (vieną parą), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama 2 MGL dydžio baudai ir nustatyti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 48 MGL (2400 Eur ) dydžio bauda.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui, šį laikotarpį skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu konfiskuoti D. I. nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje UAB „Sauda“, Minsko pl. 21, Vilniuje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti D. I., kad:

Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per 12 mėnesių, skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas); LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: