Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, išsilavinimas aukštesnysis, bedarbė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji I. Ž. 2016 m. gruodžio 10 d., 06.15 -06.22 val., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pranešė bei sutikusi duoti parodymus prieš savo šeimos narį sutuoktinį V. Ž., 2016-12-10 buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str. ir 2016-12-10, 06.22 - 06.45 val. davė melagingus parodymus apie svarbias, esminės reikšmės bylai turinčias aplinkybes, tai yra apie tai, kad 2016-12-10, apie 2.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jos atžvilgiu smurtavo sutuoktinis V. Ž., tai yra ją stumdė bei kumščiu daugiau kaip penkis kartus sudavė jai smūgius į įvairias kūno vietas ir tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą, nors joks fizinis smurtas jos atžvilgiu naudotas nebuvo bei jokie smūgiai jai suduoti nebuvo ir fizinis skausmas sukeltas nebuvo, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 236 str. 1 d.

Kaltinamoji I. Ž. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 str. 1 d., pripažino visiškai ir parodė, kad pilnai prisipažįsta melagingai įskundusi bei davusi melagingus parodymus apie tai, kad 2016-12-10 apie 02.00 val. namuose prieš ją smurtavo jos sutuoktinis V. Ž.. Ji gyvena kartu su savo sutuoktiniu V. Ž. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Gyvena dviese jau 30 metų. 2016-12-09 ji grįžo į namus, prieš tai kartu su V. svečiavosi pas draugus (duomenys neskelbtini). V. grįžo į namus anksčiau, tai yra 2016-12-08, o ji grįžo namo 2016-12-09 apie 19.00 val. Ji buvo neblaivi, jautėsi apsvaigusi. V. taip pat buvo girtas. Tarp jų nakties metu kilo konfliktas, dėl kokios priežasties neprisimena, galimai dėl to, kad V. neranda darbo ir jiems trūksta lėšų pragyvenimui. Jie barėsi. Kadangi buvo girta, tai visų konflikto aplinkybių neprisimena. Prisimena, kad ėjo supykusi iš namų ir laiptinėje nugriuvo ant laiptų. Jos niekas nepastūmė. Tiesiog susipynė kojos ir griūdama susižalojo. Jos sutuoktinis nemušė, jis jai jokių smūgių nesudavė. Taigi tvirtai teigia, kad V. prieš ją nesmurtavo, jai smūgių nesudavė. 2016-12-10, 06.15-06.22 buvo pareigūnės įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą, sutiko duoti parodymus prieš savo sutuoktinį V. Ž. Davė melagingus parodymus apie tai, kad prieš ją neva tai smurtavo sutuoktinis, nors joks fizinis smurtas jos atžvilgiu naudotas nebuvo, jai nebuvo suduoti jokie smūgiai ir jai nebuvo sukeltas fizinis skausmas. Susižalojo pati neblaivi griūdama laiptinėje. Taigi ji labai gailisi davusi melagingus parodymus, sutinkanti su sutrumpintu įrodymų tyrimu, sutinkanti, kad jai būtų skirta bausmė-viešieji darbai (b. l. 68-69).

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina jos parodymuose nurodytas aplinkybes visiškai atitinkantys baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai:

2016-12-10 įspėjimas, iš kurio matyti, kad I. Ž. buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą ir jai išaiškintos teisės (b. l. 23, 25); 2016-12-10 pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kur užfiksuota, jog I. Ž. parodė, kad gyvena kartu su savo vyru V. Ž., su kuriuo veda bendrą ūkį. Su V. Ž. buvo išvažiavę pas draugus (duomenys neskelbtini). Vyras V. Ž. į namus grįžo viena diena anksčiau nei ji pati, t. y. 2016-12-08. Ji pati grįžo 2016-12-09, apie 19.00 val. Tada ir įvyko žodinis konfliktas. 2016-12-10 nakties metu apie 2.00 val. V. Ž. pradėjo pareiškėją stumdyti ir tuo pačiu su kumščiu sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, suduodamas daugiau nei 5 smūgius, taip sukeldamas fizinį skausmą. Dėl patirtų sužalojimų medikai ją pristatė į Kauno klinikas (b. l. 21-22); 2016-12-10 nutarimas, kuriuo I. Ž. buvo pripažinta nukentėjusiąją (b. l. 24); 2016-12-10 įtariamojo apklauso protokolas, iš kurio matyti, kad V. Ž., apklaustas kaip įtariamasis, kaltu neprisipažino, parodė, kad gyvena kartu su sutuoktine I. Ž., veda bendrą ūkį, nors vaikų neturi. 2016-12-09, apie 15.00 val. I. Ž. grįžo namo iš Jurbarko, buvo girta, ją parvežė jo draugai. Pats taip pat buvo girtas. I. Ž. grįžus, nuėjo miegoti, o ką veikė I. Ž., nežino. Apie 6.00 val. pabudo, kai kažkas pradėjo belsti į duris. Pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. I. Ž. tuo metu namuose nebuvo, kada ir kur ji išėjo, nežino. Prieš sutuoktinę jokio smurto nenaudojo, nežino kas ją sumušė. Kadangi ji serga epilepsija, gali būti, kad nugriuvusi susižalojo pati (b. l. 52); liudytojo apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad 2016-12-14 papildomai apklausta I. Ž. parodė, kad 2016-12-10 naktį sutuoktinis V. Ž. prieš ją fizinio smurto nenaudojo, buvo tik žodinis konfliktas, abu su sutuoktiniu buvo girti. Ji pati būdama girta, nugriuvo laiptinėje ir susižalojo. Niekas jos nestūmė ir jokie smūgiai jai suduoti nebuvo. Ji policijos nekvietė, ką kalbėjo būdama girta neprisimena, neskaičiusi dokumentų, ant kurių pasirašė (b. l. 31-32).

Teismo ištirtų įrodymų visuma, o taip pat pačios kaltinamosios visiškas prisipažinimas patvirtina, kad kaltinamoji I. Ž., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą bei sutikusi duoti parodymus prieš savo šeimos narį – sutuoktinį V. Ž., tyčia pareigūnams davė melagingus parodymus apie žinomai nebūtą nusikaltimą savo sutuoktinio atžvilgiu, todėl jos padaryta nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 236 str. 1 d. Ji kalta ir baustina.

BK 236 str. 1 d. sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 str. 1 d.).

Prokuroras 2017-03-01 pranešė kaltinamajai apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir, kaltinamajai sutikus, priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu; kaltinamoji sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi – viešaisiais darbais ir jų dydžiu bei pasižadėjo juos atidirbti (b. l. 72-74).

Prokuroras teismui pateikė 2017-03-09 pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuris teisme gautas 2017-03-10. Teisę surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str. 2 d.).

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams, procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kuris yra nuosprendis (BPK 29 str. 2 d., 41 str., 418 str. 1 d., 420 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamosios I. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajai individualizavimo ir skyrimo teismas nėra suvaržytas prokurorės pasiūlytos bausmės rūšies ir dydžio, o atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus: kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos rūšį, jos pobūdį, motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę (BK 54 str.): kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos rūšis – nesunkus (BK 236 str. 1 d.) nusikaltimas, stadija – nusikalstama veika baigta, pobūdis – kaltės forma tyčia, motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamosios asmenybę.

Vertinant kaltinamosios I. Ž. asmenybę, pažymėtina, kad ji neteista (b. l. 58), administracine tvarka nebausta (b. l. 59), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruota (b. l. 62), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 63), nedirbanti (b. l. 57), šeiminė padėtis – ištekėjusi.

Įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes, teismas iš esmės sutinka su prokuroro kaltinamajai siūloma skirti bausmės rūšimi – viešaisiais darbais ir jos dydžiu, nes su viešųjų darbų bausme sutinka pati kaltinamoji (BK 46 str. 1 d.; b. l. 72-74), tokia bausmė atitinka bausmių skyrimo principus, numatytus baudžiamajame įstatyme.

Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajai paskirta viešųjų darbų bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai kardomoji priemonė nepaskirta ir iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str.,

nusprendžia:

I. Ž. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 str. 1 d., ir jai paskirti viešųjų darbų bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ str., šią bausmę sumažinti vienu ir paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

I. Ž. išaiškinti, kad: 1) jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę; 2) jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas; 3) jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu; 4) jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

I. Ž. kardomosios priemonės neskirti.

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.