Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. J. nežymiai sužalojo savo šeimos narį ir sukėlė jam fizinį skausmą, o būtent 2022 m. kovo 31 d. apie 14.50 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su savo šeimos nariu – sutuoktine V. J. – metu, tyčia, užsimojo rankoje laikytu batu, metė jį į V. J. ir pataikė į jos kairę ausį, abiem rankomis sugriebė už V. J. tuo metu vilkėtų marškinėlių ir tempė ją savęs link, dėl ko ši neišlaikė pusiausvyros ir griuvo, slysdama kulnimis, bei ne mažiau kaip vieną kartą stūmė V. J. nuo laiptų, dėl ko ši neišlaikė pusiausvyros ir griuvo, taip fiziškai smurtaudamas prieš V. J., sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė jai kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, kraujosruvą kaklo kairėje, kas sukėlė nežymų V. J. sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis 2022 m. kovo 31 d. apie 14.50 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su savo šeimos nariu – sutuoktine V. J. – metu, tyčia, žodžiu jai sakė „tau šį kartą tai rimtai trenksiu“, „užmušiu tave“, tokiu būdu grasino sunkiai sutrikdyti V. J. sveikatą ir ją nužudyti, sudarė pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes prieš pagrasindamas ir iš karto po to, kai pagrasino, jis prieš V. J. panaudojo fizinį smurtą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Visas konfliktas kilo dėl rakto. Nukentėjusioji neleido važiuoti nusipirkti dar alkoholio ir būdami rūsyje jiedu apsistumdė, galimai metė batą į ją, traukė už rūbų, ji parkrito. Pripažįsta, kad sužalojo žmoną, taip pat galimai sakė jai, kad užmuš, tačiau tokių ketinimų tikrai neturėjo. Policijos pareigūnus iškvietė dukra, kuriai yra 18 metų. Šiuo metu jis gyvena kartu su nukentėjusiąja, jos atsiprašė. Jei jis būtų buvęs blaivus, konfliktas nebūtų įvykęs, jis pasižadėjo žmonai daugiau nebegerti ir po įvykio alkoholio nebevartojo.

Be kaltinamojo A. J. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. J. yra jos sutuoktinis. Pastaruoju metu gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini). Kai A. J. būna blaivus, jokių konfliktinių situacijų nebūna. 2022 m. kovo 31 d. nuo ryto namuose A. J. gėrė degtinę. Išgėrė vieną mažą butelį. Ji prašė jo negerti alkoholio, nes rytoj po pietų jis buvo sutaręs važiuoti padėti savo draugui, tačiau A. J. jos neklausė. Jis pasakė, kad nori alaus ir kad eis į parduotuvę. Prašė jo neiti, o jis vis tiek pasakė, kad eis. Buvo neblaivus, ji nenorėjo, kad jis pamestų pultelį nuo automatinių vartų, todėl jo paprašė bent pultelį palikti namuose, jo nesinešti, siūlėsi jam pati pulteliu atidaryti vartus, bet jis jos neklausė. Jai ir A. J. būnant namo rūsyje, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis tapo agresyvus, paėmė savo batą, užsimojo ir metė tą batą į ją. Ji buvo netoliese, maždaug metro atstumu. Batą jis aiškiai metė tyčia, nes užsimojo, batą metė tiesiai į ją, norėdamas ją sužeisti. Jis tuo batu pataikė į jos kairę ausį, kuri patino, paraudo. Be to, kai ji stovėjo ant laiptų aukščiau jo, jis – žemiau, jis priėjo prie jos, tyčia abiem rankomis sugriebė jai už marškinėlių ir tyčia traukė ją savęs link, o tuo pačiu nuo laiptų, dėl ko ji neišlaikė pusiausvyros ir slydo kulnimis, jas užsigaudama. Dėl šio jo veiksmo jai taip pat skaudėjo. Dukra L. J. iškvietė pagalbą. Atvykę policijos pareigūnai klausė, ar jai reikia skubios medikų pagalbos, tačiau ji atsisakė. Jai skaudėjo, bet galvojo, jog išgers vaistų nuo skausmo ir praeis, žinojo, kad į medikus gali kreiptis bet kada. Tai ne pirmas kartas, kai A. J. prieš ją smurtavo. 2018 m. jis taip pat smurtavo prieš ją fiziškai, dėl ko buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis labai gailėjosi, žadėjo taisytis, juo patikėjo ir jam atleido, todėl tą kartą tyrimas buvo nutrauktas jiems susitaikius. Kai būna blaivus, A. J. yra labai rūpestingas, šeimyniškas, padeda, dirba namuose. Tą dieną ji patyrė ne tik skausmą, bet ir stresą, šoką, nes A. J. keikėsi necenzūriniais žodžiais rusų kalba, įžeidžiančiai vadino ją ir grasino su ja susidoroti tuojau pat, dar vykstančio konflikto metu. Jis jai sakė: „tau šį kartą tai rimtai trenksiu“, „užmušiu tave“. Šiuos grasinimus jis išsakė piktai, įtūžęs, šaukdamas ir elgdamasis grėsmingai, po to, kai jai trenkė batu į kairę ausį. Kadangi po šių žodžių jis smurtavo prieš ją toliau, tuo metu tikrai bijojo ir tikėjo, kad savo grasinimus jis įvykdys. Dalį jo veiksmų matė ir jų dukra L. J., kuri ramino savo tėvą, prašė jo liautis, sakė, kad iškvies policiją. Bet jis nenurimo, kėlė grėsmę jos sveikatai ir net gyvybei, todėl dukrai pasakė, kad kviestų pagalbą, nes A. J. nebevaldomas. Jis tikrai galėjo sukelti padarinius, kuriais jai grasino. Dukra jai padėjo atsikelti, kai ji dėl jo nugriuvo, guodė ją, bet pati tą kartą nuo A. J. nenukentėjo. Netrukus atvyko dukros iškviesti policijos pareigūnai. Tik tada ji pasijautė saugi (1 t., b. l. 73-74, 78-79).

Liudytoja L. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. kovo 31 d. apie 14.50 val., jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdama savo kambaryje, ji išgirdo iš namo rūsio sklindantį triukšmą. Girdėjo, kaip jos tėtis A. J. šaukia ant jos mamos V. J., ją plūsta necenzūriniais žodžiais, taip pat girdėjosi trenksmai, garsus dunksėjimas, todėl ji nedelsiant nuėjo ir, atsidariusi rūsio duris, pamatė, kaip tėtis mamos link metė batą ir jai pataikė į kairę ausį. Jis metė iš savo darbinio sportinio bato. Tada ji pasakė, kad tėtis nustotų triukšmauti, šaukti ant mamos ir prieš ją smurtauti, nes ji kvies policiją. Tada girdėjo, kaip mama jam pasakė, kad jis atiduotų vartų pultelį, tačiau jis dar labiau įtūžo ir dar garsiau plūdosi necenzūriniais žodžiais. Jai pasakius, kad kviečia policiją, mama su tuo sutiko. Tuo metu ji vėl nubėgo į savo kambarį pasiimti savo telefono ir vėl girdėjo, kad tėtis mamą plūsta necenzūriniais žodžiais, sakydamas „tau šį kartą tikrai trenksiu“, ir vėl girdėjosi dunksėjimai, pagal tą garsą ji suprato, kad galimai jie stumdosi. Jai iškvietus policiją ir vėl nuėjus į rūsį, pamatė, kaip tėtis stūmė mamą nuo laiptų. Jis jau buvo užlipęs laiptais, o mama laiptais lipo link jo, tada jis mamą stūmė nuo laiptų žemyn. Mamai nukritus, ji nubėgo ją pakelti, tačiau, kiek matė, jokių išorinių sužalojimų nesimatė, ji greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Tėčiui pasakė, kad jau iškvietė policiją ir jis iš namų pasišalino. Po kiek laiko ji pamatė, kad paraudusi mamos kairė ausis, į kurią tėtis metė ir pataikė savo batą. Konflikto metu jos tėtis buvo neblaivus, jis vartojo alkoholį jau nuo 2022 m. kovo 26 d., o mama buvo išgėrusi vieną butelį vyno. Tėtis prieš mamą smurtauja ne pirmą kartą – maždaug 2018 metais ji pati kvietė policiją, nes tėtis tada taip pat smurtavo prieš mamą ir prieš ją (1 t., b. l. 105-106).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 17-18), Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 20-25).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie įvykį pranešė kiti šeimos nariai – dukra L. J., gyv. (duomenys neskelbtini). Smurtą patyręs asmuo – V. J.. Smurtą patyrusio asmens dėl jo fizinės būklės nebuvo galimybės apklausti. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai ir jų vieta: kraujosruva kairės ausies srityje. Smurtą patyrusio asmens būsena: akivaizdi baimė, neblaivi (1,20 promilės neblaivumas). Smurtu įtariamas asmuo – A. J.. Smurtu įtariamo asmens būklė: akivaizdžiai neblaivus (2,35 promilės neblaivumas). Atvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), lauke pasitiko L. J., kuri paaiškino, jog jos tėvas A. J., konfliktavo su motina V. J., bei naudojo prieš ją fizinį smurtą bei po to pasišalino iš namų. V. J. nurodė, jog tarp jų kilo konfliktas, kurio metu A. J., nusimovęs batą, vožė jai į ausies sritį, ko pasekoje atsirado paraudimas, po to, per prievartą V. J. nustūmęs nuo laiptų, išėjo iš namų. Atlikus įtariamojo paieškos veiksmus, netoli (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankirtos, buvo pastebėtas apibūdinimus atitinkantis asmuo, kaip vėliau paaiškėjo – A. J.. A. J. prisipažino sukonfliktavęs su žmona, tačiau neigė, jog naudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną, esą tik pastūmęs, jog ši pasitrauktų į šalį. Namų aplinka buvo tvarkinga, nesimatė girtavimo požymių, taip pat nebuvo pastebėta konflikto ar grumtynių žymių. Nukentėjusioji V. J. greitosios medicinos pagalbos atsisakė (1 t., b. l. 27-30).

Policijos registruojamų įvykių registre informacijoje apie įvykį ROIK 0122000188342 nurodyta, kad gautas L. J. pranešimas, kad dabar namuose, (duomenys neskelbtini), motiną muša tėvas, girdisi triukšmas, stumdosi. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Nepilnamečių nėra. Praneša dukra. Pranešėjos skambučio pradžios data ir laikas: 2022 m. kovo 31 d. 14.55 val. (1 t., b. l. 31-33).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti vyriški sportiniai batai. Batai yra tamsiai mėlynos spalvos, ant jų yra baltos spalvos užrašas „Puma“ (1 t., b. l. 37-38). Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 40-42).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. kovo 31 d. apie 15.10 val. nuvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), ir atliekant informacijos patikslinimą pagal ROIK 0122000188342 dėl smurto artimoje aplinkoje, ant pareiškėjos V. J. kūno vizualiai matėsi fiziniai sužalojimai, t. y. paraudusi kairė ausis ir rankos nubrozdinimas, todėl siekiant užfiksuoti galimo smurto faktą padarytos jos išorinių fizinių sužalojimų fotonuotraukos (1 t., b. l. 46, 48-50).

Asmens testo alkoholiui išraše Nr. 1030 nurodyta, kad 2022 m. kovo 3 d.1 15.26 val. atlikus V. J. testą alkoholiui, jai nustatyta 1,20 promilės girtumas (1 t., b. l. 51).

Asmens testo alkoholiui išraše Nr. 1029 nurodyta, kad 2022 m. kovo 31 d. 15.24 val. atlikus A. J. testą alkoholiui, jam nustatyta 2,35 promilės girtumas (1 t., b. l. 52).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 588/2022 (02) nurodyta, kad V. J. nustatyta kraujosruva kairės ausies kaušelyje, kraujosruva kaklo kairėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu (1 t., b. l. 58-59).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia. Nusikaltimo, numatyto šioje dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Straipsnio dispozicijoje yra nurodyti veiksmai, kuriais sukeliamos minėtos pasekmės: mušimu arba kitokiu smurtavimu. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimas gali būti išreikštas žodžiu, raštu, tam tikru bauginančiu elgesiu, gali būti išsakytas nukentėjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis ar viešus pasisakymus. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimas yra realus kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Šį faktą gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės kurioms esant grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-341/2010, Nr. 2K-410-693/2015, 2K-238-699/2016). Šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. J. padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje inkriminuotas nusikalstamas veikas, pasitvirtino. Byloje nustatyta, kad jis nežymiai sužalojo savo šeimos narį ir sukėlė jam fizinį skausmą, o būtent 2022 m. kovo 31 d. apie 14.50 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su savo šeimos nariu – sutuoktine V. J. – metu, tyčia, užsimojo rankoje laikytu batu, metė jį į V. J. ir pataikė į jos kairę ausį, abiem rankomis sugriebė už V. J. tuo metu vilkėtų marškinėlių ir tempė ją savęs link, dėl ko ši neišlaikė pusiausvyros ir griuvo, slysdama kulnimis, bei ne mažiau kaip vieną kartą stūmė V. J. nuo laiptų, dėl ko ši neišlaikė pusiausvyros ir griuvo, taip fiziškai smurtaudamas prieš V. J., sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė jai kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, kraujosruvą kaklo kairėje, kas sukėlė nežymų V. J. sveikatos sutrikdymą. Be to, jis tyčia, žodžiu jai sakė „tau šį kartą tai rimtai trenksiu“, „užmušiu tave“, tokiu būdu grasino sunkiai sutrikdyti V. J. sveikatą ir ją nužudyti, sudarydamas pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes prieš pagrasindamas ir iš karto po to, kai pagrasino, jis prieš V. J. panaudojo fizinį smurtą. Kaltinamasis dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiosios V. J. parodymai ir liudytojos L. J. parodymai, kurie patvirtina, jog A. J. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, metė į ją batą, tampė už vilkėtų marškinėlių, stūmė V. J. nuo laiptų, grasino sunkiai sutrikdyti sveikatą arba ją nužudyti. Tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad dėl smurto artimoje aplinkoje buvo kviečiami policijos pareigūnai, kuriuos kvietė liudytoja L. J.. Specialisto išvada patvirtina, kad V. J. buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nukentėjusioji yra kaltinamojo sutuoktinė, todėl konstatuotina, kad ji atitinka BK 248 straipsnyje numatytą šeimos nario sąvoką.

Kaltinamasis A. J., panaudodamas tyčinius smurtinius veiksmus, nežymiai sutrikdė savo sutuoktinės sveikatą ir išsakydamas grasinamojo pobūdžio žodžius „tau šį kartą tai rimtai trenksiu“, „užmušiu tave“, grasino sunkiai sutrikdyti jos sveikatą arba ją nužudyti ir suvokė, tokie žodžiai buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl konstatuotina, kad jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl susitaikymo instituto taikymo ir bausmės paskyrimo.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji V. J. ir kaltinamasis A. J. pasirašė susitaikymo aktą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad atleidžia kaltinamajam, pastarasis įsipareigojo nebevartoti alkoholio.

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kaltinamasis A. J. prokuroro 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja. Nuo minėto nutarimo priėmimo šio nuosprendžio priėmimo metu dar nėra praėję keturi metai, todėl A. J. šioje byloje negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, A. J. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalis ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmė.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. J. padarė du nesunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia. A. J. praeityje neteistas (1 t., b. l. 143), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 144-145), SODROS duomenimis, jis niekur nedirba (1 t., b. l. 146), registruojasi Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 148). VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 151). Priklausomybių ligų centre nesigydė nesilankė (1 t., b. l. 152)

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis atsiprašė nukentėjusiosios ir ji jam atleido, į tai, kad jis praeityje neteistas, į nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybes, teismas sprendžia, kad siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, kaltinamajam turi būti skirta BK 140 straipsnio 2 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino ir gailėjosi, nusikalstamos veikos padaryta būnant namuose, intensyvi priežiūra jam neskirtina, teismo vertinimu, būtent paskirti įpareigojimai padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Bausmių terminai nustatytini atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamojo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, norą taisytis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrinamos, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai.

Kaltinamajam A. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 131-132), iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina. Civilinis ieškinys nebuvo pareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 302-308 straipsniais, 312, straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir A. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kaltinamajam A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.