- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-06
- Bylos Nr.
- N-575-279-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 15 d. nutarties Ž. B. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato specialistas 2007 m. gruodžio 17 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Ž. B., UAB „Grifs AG“ apsaugos tarnybos vadovui, už tai, kad 2007 m. rugsėjo 19 d. UAB „Grifs AG“ apsaugos darbuotojai P. R., A. S., J. P., J. V. saugomame objekte – statybų aikštelėje, esančioje duomenys neskelbiami, Vilniuje, vykdė saugos funkcijas, neturėdami nustatyta tvarka išduotų apsaugos darbuotojų pažymėjimų. 2007 m. lapkričio 20 d. UAB „Grifs AG“ apsaugos darbuotojai Ž. K. ir T. P. saugomame objekte – statybų aikštelėje, esančioje duomenys neskelbiami, Vilniuje, vykdė saugos funkcijas, neturėdami nustatyta tvarka išduotų apsaugos darbuotojų pažymėjimų. 2007 m. lapkričio 20 d. UAB „Grifs AG“ darbuotojas N. P. vykdė saugos funkcijas, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto apsaugos darbuotojo pažymėjimo. Nurodyta, kad tuo UAB „Grifs AG“ apsaugos tarnybos vadovas Ž. B. pažeidė Asmens ir turto saugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 172 straipsnio 1 dalyje.
Vilniaus m. VPK VP VTT viršininkas 2007 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. N289053 Ž. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 172 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 500 litų baudą.
II.
Ž. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Paaiškino, jog ATP protokole nurodyti UAB „Grifs AG“ darbuotojai dirbo pagal darbo sutartis kandidatų į apsaugos darbuotojus pareigose bei atitinkamai pagal užimamas pareigas turėjo kandidatų į apsaugos darbuotojus pažymėjimus. Šie darbuotojai atlikdami savo pareigas vadovavosi kandidato į apsaugos darbuotojus pareiginiais nuostatais, darbo metu dėvėjo nustatyto pavyzdžio uniformas ir atitinkamai darbo metu turėjo pareigas atitinkančius pažymėjimus. Pagal įstatymą apsaugos darbuotojui yra išduodamas apsaugos darbuotojo pažymėjimas. Pažymėjimus išduoda teritorinė policijos įstaiga per 40 kalendorinių dienų nuo visų reikiamų dokumentų pateikimo. Todėl galiojantis teisinis reglamentavimas sukuria situaciją, kai saugos tarnyba, priėmusi į darbą apsaugos darbuotoją, privalo sudaryti su juo darbo sutartį, tačiau mažiausiai 40 dienų neturi teisės pavesti jam vykdyti Asmens ir turto saugos įstatyme nustatytų apsaugos darbuotojo funkcijų. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad nei Asmens ir turto saugos įstatymas, nei poįstatyminiai aktai nedraudžia asmenims, su kuriais saugos tarnyba sudarė darbo sutartį bei dėl kurių pateikė prašymą išduoti apsaugos darbuotojo pažymėjimą, tačiau dar neturintiems apsaugos darbuotojų pažymėjimų, dirbti kandidatais į apsaugos darbuotojus arba stažuotis apsaugos darbuotojo pareigose. UAB „Grifs AG“ direktorius 2005 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 2005-08-01/03 patvirtino darbuotojų pareigybes. Buvo nustatyta, kad asmuo priimtas dirbti į bendrovę pirmiausiai priimamas į kandidato į apsaugos darbuotojo pareigas, vėliau, kada jam teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas apsaugos darbuotojo pažymėjimas, šis asmuo perkeliamas dirbti į apsaugos darbuotojo pareigas, kadangi turėdamas apsaugos darbuotojo pažymėjimą, jis gali visa apimtimi atlikti Asmens ir turto saugos įstatyme nustatytas pareigas bei turėti įstatymo nustatytas teises. Tiek kandidato į apsaugos darbuotojus, tiek apsaugos darbuotojo atliekamas pareigas reglamentuoja atitinkami bendrovės pareiginiai nuostatai. Kandidatai į apsaugos darbuotojus nevykdo Asmens ir turto saugos įstatyme nustatytų apsaugos darbuotojo funkcijų. Kandidatų į apsaugos darbuotojus ar apsaugos darbuotojų paskirstymą į atskirus objektus nulemia atitinkamų objektų saugumui keliami reikalavimai, t. y. ar pakanka tik stebėjimo su paraleliai vykdoma technine apsauga, kurią gali atlikti kandidatas į apsaugos darbuotojus, ar reikalinga vykdyti asmens ir turto saugą, kurią gali atlikti apsaugos ar vyr. apsaugos darbuotojas. Kandidatai į apsaugos darbuotojus vykdo atitinkamo objekto stebėjimą ir pasyvią kontrolę. Darbuotojai P. R., A. S., J. P., J. V., Ž. K., T. P. ir N. P. nevykdė Asmens ir turto saugos įstatyme numatytų apsaugos darbuotojų funkcijų, todėl užimdami kandidatų į apsaugos darbuotojus pareigas neprivalėjo turėti apsaugos darbuotojų pažymėjimų, o visiems bendrovės darbuotojams nustatyto vienodo pavyzdžio uniformos dėvėjimas darbo metu nesietinas vien tik su apsaugos darbuotojų pareigų vykdymu. Pažymėjo, kad 2005 m. vasario 2 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 116 patvirtintos „Ginkluotos ir neginkluotos asmens ir turto saugos licencijavimo taisyklės“ bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-619 patvirtintos „Apsaugos darbuotojų pažymėjimų išdavimo ir panaikinimo taisyklės“ prieštaringai bei dviprasmiškai nustato apsaugos darbuotojų pažymėjimų išdavimo tvarką, ko pasekmė – galimas Asmens ir turto saugos įstatymo nuostatų nesavalaikis vykdymas, dirbtinai nepalankios situacijos sukūrimas ir nepagrįstos atsakomybės taikymas. Remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 15 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-244-5/2007.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 15 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjo skundo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Ž. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad būdamas UAB „Grifs AG“ apsaugos tarnybos vadovu, leido 2007 m. rugsėjo 19 d., 2007 m. lapkričio 20 d. kandidatams į apsaugos darbuotojus (stažuotojams), neturintiems apsaugos darbuotojo pažymėjimų, vykdyti saugomame objekte asmens ir turto apsaugą. Teismas nustatė, kad Ž. B. neneigė, jog UAB „Grifs AG“ teikia asmens ir turto saugos paslaugas. Ž. B. neginčijo, jog ATP protokole nurodyti asmenys nurodytu laiku buvo priimti dirbti ir dirbo asmens ir turto apsaugos paslaugas teikiančioje UAB „Grifs AG“ kandidatais į apsaugos darbuotojus ir neturėjo apsaugos darbuotojo pažymėjimų, tačiau paaiškino, kad šie asmenys vykdė kandidato į apsaugos darbuotojus pareiginiuose nuostatuose numatytas funkcijas, todėl administracinė atsakomybė jam neturėtų būti taikoma. Ž. B. rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiomis nutartimis administracinių teisės pažeidimų bylose, tačiau Ž. B. paminėtos apygardų administracinių teismų nutartys nebuvo apskųstos apeliacine tvarka. Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsniu, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 1 d. nutartyje Nr. N3-292/2007 nurodoma, kad atsakingas asmuo, leisdamas vykdyti apsaugą kandidatams į apsaugos darbuotojus, kurie dirbdami saugomame objekte ir dėvėdami uniformą realiai vykdė objekto apsaugą, neturintiems apsaugos darbuotojo pažymėjimų, pažeidė nustatytą vykdomos komercinės – ūkinės veiklos tvarką. Asmens ir turto sauga yra specifinė ūkinės – komercinės veiklos rūšis, ji yra detaliai reglamentuota Asmens ir turto saugos įstatymu (toliau – Įstatymas). Įstatymas nenumato, kad asmens ir turto apsaugą gali vykdyti apsaugos darbuotojai – stažuotojai, kuriems nekeliami paminėti įstatymo reikalavimai. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad A. S., P. R., J. P. ir J. V. 2007 m. rugsėjo 19 d. dirbo UAB „Grifs AG“ saugomame objekte duomenys neskelbiami, Vilniuje, Ž. K. ir T. P. 2007 m. lapkričio 20 d. dirbo UAB „Grifs AG“ saugomame objekte duomenys neskelbiami, Vilniuje, N. P. 2007 m. lapkričio 20 d. dirbo UAB „Grifs AG“ saugomame objekte Fabijoniškių g., Vilniuje, neturėdami apsaugos darbuotojo pažymėjimų, nors darbo metu dėvėjo uniformą su UAB „Grifs AG“ skiriamaisiais ženklais ir realiai vykdė objekto apsaugą. Saugomame objekte su paminėtais darbuotojais apsaugos darbuotojų, turinčių apsaugos darbuotojo pažymėjimą, nebuvo. Tai paliudijo teismo posėdyje liudytojais apklausti Vilniaus m. VPK VP VTT pareigūnai Egidijus Bujanauskas, Jevgenij Kavalčiuk ir Olegas Radvilavičius, taip pat ir teisme apklausti UAB „Grifs AG“ darbuotojai J. P., T. P., P. R., Ž. K., J. V.. Dalis teisme liudytojais apklaustų UAB „Grifs AG“ darbuotojų teigė, kad apsaugos darbuotojai, turintys apsaugos darbuotojo pažymėjimus, yra tik budinčiuose ekipažuose, dalis – kad tokie apsaugos darbuotojai būna objektuose tik iki 17.00 val. Tuo tarpu pareigūnai objektus tikrino po 17.00 val. (liudytojų parodymai, rašytinis 2007-11-20 Ž. K. paaiškinimas, b. l. 53). Šių faktinių aplinkybių neginčija ir administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. B. Teismo nuomone, ginčo esmė – ar kandidatų į apsaugos darbuotojus vykdomos funkcijos yra susijusios su asmens ir turto sauga. Į bylą pateikti kandidato į apsaugos darbuotojus pareiginiai nuostatai neįrodo, kad kandidatai į apsaugos darbuotojus nevykdė saugomo objekto apsaugos. Teismas konstatavo, kad posėdžio metu liudytojų J. P., T. P., P. R., Ž. K. ir J. V. duoti parodymai leidžia daryti išvadą, kad šie asmenys realiai vykdė apsaugos darbuotojo funkcijas. Visi šie liudytojai patvirtino, kad dirbo vieni, t. y. kad su jais nebuvo apsaugos darbuotojo, turinčio apsaugos darbuotojo pažymėjimą, jiems nebuvo paaiškinta apie darbo funkcijas. Liudytojų parodymai tik patvirtina, kad realiai jie vykdė apsaugos darbuotojo pareiginiuose nuostatuose nustatytas funkcijas, nes saugomame objekte tikrinimo metu dirbo tik kandidatai į apsaugos darbuotojus. Vykdydami tik objekto stebėjimą ir pasyvią kontrolę šie darbuotojai negalėtų užtikrinti tinkamos saugomo objekto apsaugos, o tokių funkcijų, kaip įvažiuojančių ir išvažiuojančių mašinų tikrinimas, pažeidėjų sulaikymas ir kt. negalima laikyti pasyviu stebėjimu. Be to, kandidatai į apsaugos darbuotojus dėvėjo aprangą su skiriamaisiais UAB „Grifs AG“ ženklais. Reikalavimas viešoje vietoje dėvėti aprangą su aiškiai matomais saugos tarnybos ar saugos padalinio skiriamaisiais ženklais (Įstatymo 8 str. 7 p.) yra siejamas su apsaugos darbuotojo tarnybinių funkcijų atlikimu ir jam suteiktų specialių įgaliojimų oficialumu. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtina, kad tikrinimo metu P. R., A. S., J. P., J. V., Ž. K., T. P., N. P., saugomame objekte dirbdami be apsaugos darbuotojo, turinčio apsaugos darbuotojo pažymėjimą, priežiūros, vykdė asmens ir turto saugą. Todėl Ž. B., leisdamas šiems asmenims vykdyti saugomame objekte asmens ir turto apsaugą, pažeidė Asmens ir turto saugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 172 straipsnio 1 dalyje.
IV.
Apeliaciniu skundu Ž. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 15 d. nutartį ir patenkinti jo skundą – panaikinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 2007 m. gruodžio 28 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde išdėsto tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Taip pat nurodo, kad byloje nustatytas leidimų režimo vykdymas (darbuotojai įleisdavo automobilius, turinčius atitinkamą leidimą), nėra funkcija priskirta tik apsaugos darbuotojui (turinčiam apsaugos darbuotojo pažymėjimą). Nustatyto pavyzdžio uniformą UAB „GRIFS AG“ dėvi tiek kandidatai į apsaugos darbuotojus, tiek apsaugos ar vyr. apsaugos darbuotojai, o darbuotojų užimamas pareigas lemia darbo sutartyje aptartos ir nustatytos pareigos. Taip pat nurodo, kad ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N18-1475/2007 padarė išvadą, kad kandidatai į apsaugos darbuotojus tokios veiklos, už kurią numatyta atsakomybė, nepadarė, todėl Ž. B. nubausti pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį pagrindo nebuvo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai vertino įrodymus bei priėjo pagrįstą išvadą, jog Ž. B. padarė ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą. Kolegija, patikrinusi bylą, neturi pagrindo nesutikti su šia išvada.
Asmens ir turto sauga yra specifinė ūkinės – komercinės veiklos rūšis, ji yra detaliai reglamentuota Asmens ir turto saugos įstatymu. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad saugos vadovu ir apsaugos darbuotoju gali būti Lietuvos Respublikos, taip pat užsienio valstybių, kurios yra ES ir (ar) NATO narės arba EEE susitarimo dalyvės, pilietis, sulaukęs 18 metų, tinkamos sveikatos, išlaikęs apsaugos darbuotojo egzaminą ir gavęs apsaugos darbuotojo pažymėjimą. Įstatymas nenumato, kad asmens ir turto apsaugą gali vykdyti apsaugos darbuotojai – stažuotojai, kuriems nekeliami paminėti įstatymo reikalavimai.
Šioje byloje nustatyta, kad 2007 m. rugsėjo 19 d. UAB „Grifs AG“ apsaugos darbuotojai P. R., A. S., J. P., J. V. saugomame objekte – statybų aikštelėje, esančioje duomenys neskelbiami, Vilniuje, 2007 m. lapkričio 20 d. UAB „Grifs AG“ apsaugos darbuotojai Ž. K. ir T. P. saugomame objekte – statybų aikštelėje, esančioje duomenys neskelbiami, Vilniuje bei 2007 m. lapkričio 20 d. UAB „Grifs AG“ darbuotojas N. P. vykdė saugos funkcijas, neturėdami nustatyta tvarka išduotų apsaugos darbuotojų pažymėjimų. Minėti darbuotojai įstatymo nustatyta tvarka nebuvo gavę apsaugos darbuotojo pažymėjimų, todėl byloje yra teisingai konstatuota, jog Ž. B., leisdamas vykdyti apsaugą asmenims, neturintiems apsaugos darbuotojo pažymėjimų, pažeidė nustatytą vykdomos komercinės – ūkinės veiklos tvarką. Tokie jo veiksmai atitinka ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo požymius ir yra kvalifikuoti teisingai.
Apelianto pateikti UAB „GRIFS AG“ kandidato į apsaugos darbuotojus pareiginiai nuostatai neįrodo, kad minėti darbuotojai nevykdė saugomo objekto apsaugos. Be to, iš minėtų nuostatų matyti, kad į apsaugos darbuotojo – stažuotojo pareigas įeina: stebėti, kad Objekto teritorijoje nebūtų vagiamas ar gadinamas Objekto turtas <...> (13 p.), perduoti teisėsaugos pareigūnams asmenis, įvykdžiusius vagystę ar pažeidusius viešąją tvarką Objekto teritorijoje (14 p.), fiksuoti Objekto turto vagystės ar sugadinimo, teisės normų, vidaus tvarkos pažeidimo faktus <...> (15 p.), atidaryti bei uždaryti Objektą, įjungti bei išjungti signalizaciją (16 p.), kontroliuoti Objekto apsaugos sistemos darbą (18 p.) ir kt. (b.l. 13). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šių funkcijų negalima atlikti vien pasyviu stebėjimu. Taip pat tiek apklausti darbuotojai (b. l. 90-92), tiek pažeidimą fiksavę pareigūnai (b. l. 88-90) parodė, kad stažuotojų darbo metu po 17 val. kartu su jais nebuvo apsaugos darbuotojų, turinčių apsaugos darbuotojo pažymėjimus, todėl jie realią turto apsaugą vykdė savarankiškai, neprižiūrimi apsaugos darbuotojų, turinčių policijos institucijos išduotų pažymėjimų.
Apeliaciniame skunde nurodyta Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N18-1475/2007 nėra reikšminga nagrinėjant šią bylą, kadangi apelianto nurodytoje byloje nebuvo išspręstas klausimas iš esmės. Be to, tai, kad minėtoje byloje buvo nurodyta, jog apsaugos darbuotojo uniformos vilkėjimas neleidžia daryti išvados, kad darbuotojas realiai vykdė apsaugos darbuotojo funkcijas, nėra reikšminga. Nagrinėjamoje byloje kandidatų į apsaugos darbuotojų vykdytas realias turto apsaugos funkcijas patvirtina tiek jų pareiginė instrukcija, tiek pačių darbuotojų rašytiniai paaiškinimai (b. l. 47, 53), tiek jų parodymai teismo posėdžio metu (b. l. 90-92).
Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įstatymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ž. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 15 d. nutartį Ž. B. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.