Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, sekretoriaujant Simonai Baranauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Č. N., teismo posėdyje išnagrinėjo Č. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, turinčio 8 klasių išsilavinimą, vedusio, nedirbančio, senatvės pensininko, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. N. 2016 m. sausio 19 d. apie 11.15 val. Alytuje, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, netoli pastato Nr. 11, vykdė pavienio asmens akciją, kurios metu apsipylė raudonos spalvos skysčiu, nurodydamas, kad tai kiaulės kraujas, tuo pažeisdamas dorovės, geros moralės ir etikos normas. Tokiais veiksmais Č. N. pažeidė Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188⁷ str. 1 d.

Č. N. pripažino, kad jis viešoje vietoje surengė akciją, kurios metu dainavo apie alkoholio daromą žalą žmogui, jo sveikatai, ir siekdamas sustiprinti įspūdį, matant jo akciją stebintiems pašaliniams asmenims, apsipylė save raudonos spalvos skysčiu, pasakydamas, kad tai kiaulės kraujas. Tačiau jo nuomone tokie veiksmai įstatymo nedraudžiami, nes jis turi pilietinę teisę reikšti savo nuomonę dėl visų negerovių, kurios vyksta Lietuvoje.

Teismo posėdyje dalyvavęs liudytojas R. S. parodė, kad policijos budėtojo nurodymu buvo nuvykęs prie Alytaus miesto savivaldybės pastato, esančio Alytuje, Rotušės a. 4A, nes iš savivaldybės buvo gautas pranešimas apie kažkokį protestuojantį žmogų, apsipylusį dažais, kuris galimai nori užsidegti; įvykio vietoje pamatė Č. N., kuris buvo apsipylęs drabužius raudonos spalvos skysčiu, ant sniego prie Č. N. irgi matėsi raudonos spalvos skysčio pėdsakų. Aplink būriavosi žmonės, vieni juokėsi, kiti piktinosi. Č. N. paaiškino, kad jis protestuoja prieš Lietuvos Respublikoje esančią netvarką, neteisybę, daromus nusikaltimus ir todėl apsipylė atsineštu kiaulės krauju.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad Č. N. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 188⁷ str. 1 d. surašytas pagrįstai ir jo kaltė yra įrodyta. Tokią išvadą teismas daro, remdamasis Č. N. paaiškinimais teisme, liudytojo R. S. parodymais, taip pat ir kitais administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno R. S. tarnybiniu pranešimu. ATPK 188⁷ str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už Susirinkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) pažeidimą. Taigi, ATPK 188⁷ str. 1 d. numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį, privalu remtis Įstatymu. Įstatymo paskirtis apibrėžta 1 str., kur nurodyta, kad Įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamas teisės rinktis be ginklo į taikius susirinkimus užtikrinimo sąlygas ir valstybės bei visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, žmonių sveikatos ir teisės aktuose įtvirtintų dorovės principų, kitų asmens teisių ir laisvių apsaugos tvarką organizuojant susirinkimus ar vykdant pavienio asmens akciją, taip pat atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. Įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad susirinkimo ar pavienio asmens akcijos metu draudžiama pažeisti dorovės, geros moralės ir etikos normas. Be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 str. nustatyta, jog negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Reguliuodamas Konstitucijos 36 str. įtvirtintą piliečių laisvės rinktis tik be ginklo ir tik į taikius susirinkimus įgyvendinimą, įstatymų leidėjas turi diskreciją nustatyti šios laisvės įgyvendinimo tvarką, tačiau jokiu būdu nepaneigdamas pačios susirinkimų laisvės esmės (Lietuvos Respublikos K. T. 2000-01-07 nutarimas). Taigi, asmenys, siekiantys pasinaudoti teise rinktis į taikius susirinkimus ir vykdyti pavienio asmens akcijas, turi paisyti įstatymų leidėjo nustatytų šios teisės įgyvendinimo sąlygų, nepažeisti viešosios tvarkos, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Iš to taip pat seka, kad šia teise asmenys turi naudotis sąžiningai bei atsakingai, laikydamiesi geros moralės ir dorovės nuostatų, gerbdami kitų asmenų teises ir laisves.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Č. N., viešai reikšdamas savo nuomonę ir siekdamas atkreipti kitų dėmesį į problemas, susijusias su smurto šeimoje naudojimu ir girtavimu, vykdė pavienio asmens akciją, kurios metu apsipylė neaiškios kilmės raudonos spalvos skysčiu, nurodydamas, kad tai yra kiaulės kraujas. Toks jo elgesys viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, yra socialiai nepriimtinas, prieštaraujantis visuotinai pripažintoms elgesio normoms bei principams, šokiruojantis aplinkinius bei pažeidžiantis viešąją tvarką. Todėl teismas daro išvadą, kad Č. N. veiksmuose yra ATPK 188⁷ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, taip pat pažeidėjo asmenybę. Č. N. nebaustas administracine tvarka, neteistas. Jis padarė teisės pažeidimą būdamas vyresnis nei 65 metų amžiaus, ši aplinkybė laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Č. N. nedirba, yra senatvės pensininkas, pragyvena tik iš gaunamos pensijos, kuri minimali, kitų pajamų neturi. Teisės pažeidimas truko trumpą laiką, jis nesukėlė sunkių padarinių. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad Č. N. padarė pažeidimą, siekdamas įgyvendinti savo teisę viešai išreikšti nuomonę dėl Lietuvoje esančių problemų, o žodžio laisvė yra ypatinga vertybė, ginama Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, vadovaujantis protingumo bei teisingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas Č. N. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-05 nutartis byloje Nr. N575-709/2012). Šiuo atveju ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, paskyrus Č. N. mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Č. N. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188⁷ str. 1 d., skirti 15 Eur (penkiolikos eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutarimą priėmusį teismą.