Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, nedalyvaujant ieškovui K. S., dalyvaujant jos atstovei advokatei Giedrei Martinėnaitei, atsakovei J. S., jos atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, institucijos teikiančios išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Zinaidai Eglinskienei, nedalyvaujant trečiųjų asmenų UAB „Ūkio banko lizingas“ atstovui, Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, atstovui, Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovei J. S., institucijai, teikiančiai išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, tretiesiems asmenims UAB „Ūkio banko lizingas“, Lindorff Oy, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas savo reikalavimus grindžia tuo, kad santuoka sudaryta 1985-08-17, šalys nustojo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį 2009 m. Santuoka iširo dėl jo kaltės, nes vartojo alkoholį. Kadangi vaikai lieka su motina, turtą palieka atsakovei. Nurodo, kad prievolės yra jo asmeninės

Atsakovė su ieškiniu sutinka.

Sutikimas grindžiamas tuo, kad ieškovas 2009 metais paliko šeimą ir išėjo iš namų. Bendro ūkio neveda nuo 2004 m., nes ieškovas girtavo, nerėmė šeimos. Yra išlaikymo įsiskolinimas 28764 Lt sumai. Sutinka, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymu su ja, dėl pavardžių. Neprašo pakeisti išlaikymo. Sutinka dėl turto padalinimo jos naudai priteisiant butą, kadangi butas nors ir buvo pirktas santuokoje, tačiau yra jos asmeninė nuosavybė. Butą buvo gavusi jos mama, kuri davė sutikimą, kad atsakovė išsipirktų butą savo vardu už savo investicinius čekius, kadangi atsakovės šeima gyveno pas jos motiną. Yra pateiktos sutartys, iš kurių matosi, kad atsakovės motina yra pagrindinė nuomininkė. Butą prižiūrėjo ir mokesčius mokėjo tik atsakovė. Ieškovas mokesčių nemokėjo, neprisidėjo prie jo išlaikymo, todėl nepretenduoja. Skolos asmeninės ieškovo, kadangi jis skolinosi baudoms mokėti. Kreditoriai tokių aplinkybių neįrodinėja, jų teisės nebus pažeistos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka buvo sudaryta 1985-08-17 Kauno rajono CMS, įrašo Nr.374 (I t., b.l. 5). Šalys santuokoje susilaukė aštuonių vaikų, iš kurių trys nepilnamečiai: B. S., J. S., G. S. (I t., b.l. 6-8, 99-102). 2008-04-30 teismo sprendimu iš K. S. priteistas išlaikymas vaikams (I t., b.l. 9). Iš antstolio V.Kučinsko pažymos matyti, kad ieškovas priteisto išlaikymo nemoka nuo 2011 m., susidaręs išlaikymo įsiskolinimas0 28674 Lt (I t., b.l. 105). Ieškovo vardu nekilnojamojo turto nėra registruota (I t., b.l. 10). Ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas- 1 butas (I t., b.l. 11-12). 2010-04-07 ir 2011-10-10 teismo įsakymais iš K. S. priteista kreditoriams UAB „General financing“ ir UAB „Ūkio banko lizingas“ skolos (I t., b.l. 13, 14). Ieškovė dirba, pajamos apie 800 Lt per mėnesį (I t., b.l. 104). Atsakovas laikotarpyje nuo 2012-06-01 iki 2013-08-31 dirbo AB „Požeminiai darbai“, UAB „Egstata“, gavo ligos pašalpas (I t., b.l. 156-159).

Dėl santuokos nutraukimo

Ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl jo kaltės, kadangi girtavo, paliko šeimą ir ja nesirūpino. CK 3.60 str. ir 3.61 str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visišku rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Pagal CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis yra neištikimas arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Pastarajame straipsnyje įtvirtintos prezumcijos, taip pat ir sutuoktinio neištikimybė, yra nuginčijamos, tačiau sutuoktinis, kaltinamas dėl santuokos iširimo, turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Be to, kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), bet dėl kitų priežasčių.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodo, kad jis kaltas dėl santuokos iširimo. Viena iš priežasčių, dėl kurių iširo santuoka, pasak pačio ieškovo yra jo girtavimas. Atsakovė pripažįsta ieškovo nurodytas aplinkybes dėl ieškovo girtavimo, patikslina, kad šeimą paliko ieškovas 2009 m., bet ja nustojo rūpintis jau 2004 m. (CPK 178 str., 182 str., 187 str.). Minėtas aplinkybes dėl ieškovo girtavimo ir nesirūpinimo šeima nuo 2004 metų patvirtina ir liudytojų J. G., R. G., D. S. ir S. S. parodymai, antstolio V.Kučinsko pažyma apie ieškovo nemokamą teismo sprendimu priteistą iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir susidariusį išlaikymo įsiskolinimą daugiau kaip 28000 Lt. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus tai, kad šalys gyvena santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio neveda jau nuo 2004 m., konstatuotina, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kaltas ieškovas ( CPK 177, 178, 197, 185 str., CPK 384 str. 6 d., CK 3.60 str.).

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės –S., S. (CK 3.69 str. 1 d.).

Ieškovas išlaikymo iš atsakovės nereikalauja, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Dėl turto ir prievolių padalijimo

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys santuokos metu yra įgiję nekilnojamąjį turtą- butą, adresu Kalvarijos g.72a-3, Kaunas, pirkimo pardavimo sutarties pagrindu pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr.1374 (I t., b.l. 12). Kito dalintino turto šalys neturi. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad minėtas butas buvo privatizuotas atsakovės, gavus jos motinos, kaip pagrindinės nuomininkės, sutikimą. Iš į bylą pateiktos 1995-10-19 sutarties matyti, kad buto, adresu Kalvarijos g.72a-3, Kaunas, nuomininkė –M. S. , t.y. atsakovės motina (I t., b.l. 125-128). Šalys sutiko, kad santuokoje įgytas butas būtų priteistas atsakovei, todėl nesant ginčo tarp šalių šis reikalavimas tenkintinas ( CK 3.127 str. 3 d.).

Ieškovas prašo 18,21 Lt skolą VMI pripažinti jo asmenine prievole. Kaip matyti iš trečiojo asmens VMI atsiliepimo, šalys skolų Valstybinei mokesčių inspekcijai neturi (I t., b.l. 54). Iš prijungtų civilinių bylų Nr.L2-10589-456/2010 ir Nr. L2-19235-887/2011 matyti, kad ieškovo skola valstybei yra išieškota ir pervesta pilnai. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas laikyti minėtą skolą jo asmenine prievole atmestinas kaip perteklinis (CK 3.126 str.).

2010-04-07 ir 2011-10-10 teismo įsakymais iš K. S. priteista kreditoriams UAB „General financing“ ir UAB „Ūkio banko lizingas“ skolos, kurias ieškovas prašo laikyti jo asmeninėmis prievolėmis (I t., b.l. 13, 14). Tretieji asmenys su tokiu ieškovo prašymu nesutinka ir prašo K. S. imtus kreditus laikyti bendromis solidariomis šalių prievolėmis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką prievolių kreditoriams padalijimo klausimais, yra išaiškinęs, jog sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas t.y. kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiems sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė, ar bendra. Sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Jos gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios Teismui nenustačius bendros sutuoktinų prievolės, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą prieš prievolėje nedalyvavusį asmenį (CK 3.110 str. 1 d., 3.111 str., 3.112 str., 3.115 str. 1 d., 3.109 str. 1-3 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką dėl sutuoktinių prievolių kvalifikavimo, yra pabrėžęs, jog Lietuvos teisiniame reguliavime nėra įtvirtinta bendros sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš jų prisiimtas prievoles principo. Nesant tokios įstatyme įtvirtintinos nuostatos sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia. Toks teisinis reguliavimas yra žinomas ir kreditoriui, todėl iš CK 3.109 str. nuostatų išplaukianti ir kreditoriui tenkanti procesinė pareiga įrodyti bendros prievolės sąlygas atitinka kertinius civilinės teisės principus: teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, jog paskoliniuose santykiuose kreditorius turi derybų pranašumą prieš skolininką. Atidus ir rūpestingas kreditorius paprastai tokiais atvejais turi galimybę užsitikrinti paskolos grąžinimą papildomomis teisinėmis priemonėmis (laidavimu ir pan). Kreditorius taip pat gali reikalauti skolininko sutuoktinio sutikimo sandorio sudarymui, taip suteikiant sutarčiai bendros sutuoktinių prievolės teisinį rėžimą. Juk pagal CK 3.109 str. 3 d, solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jei tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Kaip matyti iš prijungtos civilinės bylos Nr.L2-10589-456/2010, 2009-03-12 ieškovas pašte sudarė vartojimo kredito sutarties sandorį su UAB „General financing“ (teisių perėmėjas Lindorff Oy). Ant minėtos sutarties nei atsakovės parašo nei sutikimo nėra, nėra ir ieškovo patvirtinimo, kad atsakovei apie imamą kreditą yra žinoma.

Iš prijungtos civilinės bylos Nr. L2-19235-887/2011 matyti, kad 2005-04-28 K. S. pateikė Ūkio banko lizingui prašymą kortelei su kredito limitu gauti. Tenkinant ieškovo prašymą UAB „Ūkio banko lizingas“ su K. S. sudarė Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartį. Nei ant minėto K. S. prašymo išduoti kortelę su kredito limitu nei ant Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutarties atsakovės parašo, sutikimo ar ieškovo patvirtinimo, kad atsakovei apie imamą kreditą yra žinoma nėra.

Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad bendro ūkio sutuoktiniai nevedė jau nuo 2004 m., ji su vaikais vienam kambaryje, ieškovas kitame, 2008 metais ieškovas išėjo pas mamą, o nuo 2009 m. ieškovas iš viso išsikraustė. Kaip nurodė atsakovė, ieškovas girtavo, šeimos išlaikyti nepadėjo, butą išlaikė viena atsakovė, ji pati dirbo per du darbus, o ieškovas net iš vaikų maistą vogdavo. Minėtus paaiškinimus patvirtina ir liudytojų: J. G., R. G., D. S. ir S. S. parodymai (CPK 189 str.). Liudytoja J. G. parodė, kad nuo 2004 m. šalys negyvena kaip šeima, buvo pykčiai, atsakovė maistą slėpdavo, ieškovas buvo pastoviai girtas (I t., b.l. 133). L. R. G. parodė, kad ieškovas ištisai gerdavo, nedirbdavo, niekuo nesirūpino, o atsakovė ką uždirbdavo- vaikams maistą pirkdavo, tačiau ieškovas pavogdavo. Papildomai parodė, kad viskas prasidėjo 2004 m., o per 2009 m. šventes ieškovo jau nebuvo (I t., b.l. 133). Liudytojas D. S. parodė, kad tėvai pradėjo pyktis nuo 2000 m., kai tėvas pradėjo gerti, prieš vaikus smurtauti. Tėvas nieko neduodavo, šeimos neišlaikė. Minėtam liudytojui ieškovas pasakodavo, kad jį girtą policija paimdavo, todėl ieškovas skolindavosi ir grąžindavo. Parodė, kad nuo 2004 m. tėvai atskiruose kambariuose pradėjo gyventi, o 2009 m. tėvas išėjo iš namų. L. S. S. parodė, kad yra ieškovo brolis ir visą laiką viską žinojo, kad ieškovas nevykdė nei vyro nei tėvo pareigų, šeimos neišlaikė, nes pastoviai gerdavo, nedirbdavo. Minėti liudytojų parodymai yra nuoseklūs, todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo.

Pažymėtina, kad tretieji asmenys- kreditoriai UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „General financing“ (teisių perėmėjas Lindorff Oy), nesiėmė jokių priemonių ieškovo prisiimtų prievolių įvykdymo užtikrinimui ir nepasirūpino suteikti prievolėms solidariosios prievolės teisinį rėžimą, todėl darytina išvada, kad K. S. kreditus ėmė asmeninėms reikmėms, o ne šeimos poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus tai, jog paskolos paimtos 2009 m. ir 2005 m., šalims jau negyvenant santuokinio gyvenimo ir nevedant bendro ūkio kartu bei be atsakovės žinios ir sutikimo, tenkintinas ieškinio reikalavimas pripažinti prievoles asmenine ieškovo prievole ( CK 3.109 str. 3 d., CPK 185 str., 4 str., LAT Plenarinės sesijos 2010 05 20 nutarimas).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaikų interesus ir jų norą gyventi su vienu iš tėvų (CK 3.174 str. 2 d.). Ieškovas reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečių vaikų: B. S., gim.1995-02-01, J. S., gim.1997-03-21, ir G. S., gim.1998-06-17 gyvenamąją vietą su atsakove. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė su šiuo ieškinio reikalavimu sutiko ir į tai, kad šalių dukra B. S., gim.1995-02-01, tapo pilnamete, ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies nustatant šalių vaikų: J. S., gim.1997-03-21, ir G. S., gim.1998-06-17, gyvenamąją vietą su atsakove (CK 3.174 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Teismas šioje byloje patyrė 96 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Iš 2013-11-13 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad ieškovui teikta antrinė teisinė pagalba, valstybei priteistina suma sudaro 1364,01 Lt. Atsakovės atstovė advokatė nepateikė teismui prašymo su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, nutraukiant santuoką dėl ieškovo kaltės, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str., 96 str.). Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d., ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas 100 procentų, todėl minėtos išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 96 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo K. S., a.k(duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. S., a.k(duomenys neskelbtini) santuoką dėl ieškovo K. S., a.k(duomenys neskelbtini) kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes – S., S..

Nustatyti J. S., gim.1997-03-21, ir G. S., gim.1998-06-17, gyvenamąją vietą su atsakove J. S., a.k(duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovei J. S., a.k(duomenys neskelbtini) butą, adresu Kalvarijos g.72A-3, Kaunas, unikalus Nr.5293-0023-4013:0003.

Po santuokos nutraukimo asmeninėmis ieškovo K. S., a.k(duomenys neskelbtini) prievolėmis pripažinti: 3286,96 Lt skolą, 5 procentus metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2010-04-07 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo UAB „General financing“ (teisių perėmėjas Lindorff Oy) ir 2944,22 Lt skolą, 5 procentus metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2011-10-10 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo UAB „Ūkio banko lizingas“.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.