Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro Liudo Žuklio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) 2012-06-14 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. – 1 metų laisvės apribojimo bausme, kuri pakeista į 90 parų areštą; 2) 2014-10-07 Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. - 45 parų arešto bausme, LR BK 64¹ str. pagrindu bausmę sumažinant vienu trečdaliu ir paskiriant 30 parų arešto bausmę bei LR BK 67 str. 2 d. 9 p. pagrindu skiriant baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išklausant visą šių programų kursą; teistumai neišnykę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. U. nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui (artimajam giminaičiui), o būtent:

2016-11-10, apie 19:00 val., R. U. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 3.01 prom. girtumas), konflikto su nukentėjusiąja savo motina V. U. metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė du kartus V. U. į veido sritį ir vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė pastarajai į jos galvą, t. y. tokiu būdu nukentėjusiajai V. U. padarė skruostų sričių sumušimus, pasireiškusius minkštųjų audinių patinimu, kas yra kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis R. U. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena savo motinos V. U. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) kartu su savo motina, jos seserimi M. B. ir savo keturiolikos metų seserimi J. U.. 2016 lapkričio 10 d. nuo pat ryto pradėjo girtauti su savo motina, kuri gavusi pašalpą, nupirko alkoholio. Jis iš ryto išgėrė vieną ,,bambalį“ alaus, vieno litro talpos, 7.5 laipsnių stiprumo. Tada jis su motina pradėjo gerti ,,snapsą“. Jis su motina per visą dieną išgėrė vieną butelį, 0.7 litro talpos degtinės. Po degtinės dar išgėrė du ,,bambalius“, po vieną litrą talpos, 7.5 laipsnių stiprumo alaus. Vakare, apie 18:00-19:00 val., tikslaus laiko nurodyti negali, jis iš virtuvės atėjo į motinos kambarį, kadangi išgirdo, kad motina nori pirkti dar alkoholio. Jis nežino, ar tuo metu jo sesuo J. buvo mamos kambaryje, to neatsimena, nes buvo per daug išgėręs. Kiek jis atsimena, tuo metu namuose nebuvo jo motinos sesers M., ji jam rodos, buvo lauke. Jis, atėjęs į motinos kambarį, motinai pasakė, kad nupirktų jam cigarečių jeigu važiuos dar alkoholio, tačiau ji atsisakė, sakė, kodėl ji jam turi pirkti. Jis tada jai pasakė: ,,nepirksi cigarečių, negausi ir išgerti“. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir jis iš karto du kartus sudavė dešinės rankos kumščiu savo motinai į veidą. Tada jis taip pat dešine savo ranka sudavė savo motinai delnu per jos galvą, tačiau per kurią tiksliai galvos vietą sudavė, pasakyti negali, kiek atsimena, tai buvo jos plaukuotoji galvos dalis. Kai baigė mušti motiną, ji ant jo pradėjo kažką šaukti, tiksliai nebeatsimena ką, ir šaukė ,,siostrai“, kad ta iškviestų policiją. Jis nebeatsimena, kad būtų ką daugiau sakęs motinai, atsimena tik tai, kad tikrai jos daugiau nemušė, kad nurimo ir išėjo iš motinos kambario, nuėjo į savo kambarį ir įsijungė televizorių. Jis savo sesers nemušė, jai nieko nesakė, tik galbūt užrėkė ant jos, kad ši policiją ruošiasi kviesti. Jis girtas būdamas dažnai parėkauja, toks jo būdas. Kai pas juos atvažiavo policija, jis atsimena, kad buvo virtuvėje, rinko tuščius „bambalius“, kad už juos galėtų nusipirkti cigarečių. Atvykę pareigūnai, davė jam ,,papūsti“ ir išsivežė jį į komisariatą. Jis nėra turėjęs rimtų galvos traumų, nėra sirgęs psichinėmis ar priklausomybių ligomis, jo santykiai su motina yra geri, kol jie negeria, tačiau, kai pergeria, tarp jų nuolat vyksta konfliktai. Jis yra ne kartą smurtavęs prieš savo motiną, tačiau tik vieną kartą jo motina kreipėsi į policiją, dėl ko jam buvo pradėta byla. Jis gailisi, kad sumušė savo motiną, galvoja pradėti gydytis nuo alkoholizmo, kadangi visos tokios bėdos prasideda, kai padaugina alkoholio (b. l. 77-78, 81).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. U. prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

2016-11-10 liudytojo apklausos metu nukentėjusioji V. U. parodė, kad 2016-11-10, apie 19 val., (duomenys neskelbtini) namuose ji kartu su nepilnamete dukra J. U., gim. (duomenys neskelbtini) sėdėjo kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Ji sėdėjo fotelyje, o dukra - šalia ant lovos. Tuo metu į kambarį atėjo kartu gyvenantis sūnus R. U., kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes dieną jis kartu su ja vartojo alkoholį. R. U. priėjęs, pradėjo priekaištauti jai, kodėl ji jam nenupirko cigarečių. Ji sūnui atsakė, kad jam cigarečių nepirks, o sūnų jos atsakymas papiktino, todėl jis du kartus kumščiu trenkė į veidą ir vieną kartą delnu trenkė jai per galvą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Kadangi tai matė dukra J. U., ji paskambino į bendrą pagalbos centrą ir iškvietė policiją. R. U. išgirdęs, kad yra iškviesta policija, pagrasino jai, kad dar kartą suduos į galvą, tačiau daugiau jos nemušė. Atvykę policijos pareigūnai sūnų sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Sūnus smurtauja ne pirmą kartą, jam jau kartą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Į med. ekspertą ji nesikreips. Ji pageidauja, kad sūnui būtų uždrausta lankytis jos namuose (b. l. 26-28).

2016-11-30 liudytojo apklausos metu J. U. parodė, kad sutinka duoti parodymus prieš savo brolį. Ji gyvena su mama V. U., teta M. B. ir broliu R. U.. Jie gyvena (duomenys neskelbtini). 2016 m. lapkričio mėnesio pradžioje, atsimena, kad tai buvo ketvirtadienis, jos brolis visą tą dieną gėrė, ką veikė jos mama - ji nežino, nes visą dieną buvo mokykloje. Tą dieną apie pietus jos mama šiek tiek su broliu girtavo. Tos dienos vakare jos brolis su mama sukonfliktavo. Ji tuo metu buvo lauke, tačiau išgirdusi, kai jos brolis su mama rėkauja, nubėgo prie virtuvės lango ir pamatė, kaip jos brolis muša jos mamą. Viskas vyko jos mamos kambaryje. Ji girdėjo, kaip jos brolis prašė, kad mama nupirktų jam cigarečių, tačiau ji pasakė, kad nepirks, kad neužsidirbo. Tada brolis atsakė mamai: ,,ar sunku nupirkti?“ Mama jam atsakė ,,nenusipelnei“. Tada brolis užpykęs ant mamos, kad mama pradėjo jam priekaištauti dėl to, kad jis nedirba, pradėjo jos mamą mušti. Jos brolis dešinės rankos kumščiu du kartus sudavė jos mamai į dešinę veido pusę ir vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė mamai į galvą prie dešinės pusės smilkinio. Po smūgių, suduotų mamai, jos brolis kaire koja spyrė į fotelį, kuriame sėdėjo mama. Mama su foteliu nuo smūgio pavažiavo ir su foteliu atsitrenkė į spintą. Ji atbėgusi į kambarį atitraukė savo brolį nuo mamos, kad jis daugiau nemuštų. Jos mama tuo metu, kai brolis mušė, dengė savo veidą su ranka. Po to, kai jos brolis paspyrė į fotelį, kuriame sėdėjo mama, jis nešvankiais žodžiais išvadino mamą. Ji tuo metu, kai jos brolis nešvankiais žodžiais vadino mamą, skambino policijai. Tuo metu brolis negirdėjo, kad ji skambina policijai, bet po pokalbio su policija, ji pati broliui pasakė, kad atvažiuos policija. Tada brolis jai pasakė: ,,ką tu čia dar pridirbai?“ ir nuėjo į kambarį. Mama buvo labai šokiruota, kad sūnus, kurį ji šitaip sunkiai augino, šitaip elgiasi ir apsiverkė. Mama jai sakė, kad skaudėjo veido pusę, į kurią trenkė brolis, ta vieta buvo raudona. Tuo metu, kai brolis mušė mamą, teta M., gyvenanti su jais, miegojo ant pečiaus, tame kambaryje nebuvo. Daugiau šio konflikto tarp jos brolio ir jos mamos niekas nematė, tiktai ji. M. to nematė. Jos brolis yra daug kartų smurtavęs prieš jos mamą, mama nekartą kreipėsi į policiją. Jos brolis yra labai greitai ,,įsižiebiantis“, yra labai karšto būdo, iš karto rėkia jeigu kas atsitinka, yra šiek tiek padedantis, tačiau dažnai girtauja. Jos mama rūpestinga, prižiūri ją, klausia, ar viskas gerai mokykloje, kartais girtauja, bet tai dažniausiai būna per šventes. Daugiau už mamą girtauja jos brolis. Jos mama ir brolis nelabai sutaria, jos brolis nepadeda mamai, kuri jį augino, jis net malkų negali paskaldyti ir atnešti. Ji mano, kad visą šitą konfliktą iššaukė jos brolis dėl cigarečių, kad negavo to, ko nori (b. l. 59-61).

2016-11-10 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio M. R. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad 2016-11-10, apie 19.04 val., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) sūnus muša motiną. Sulaikomas R. U. nesipriešino (b. l. 11-14).

Alkotesterio parodymai rodo, kad sulaikant R. U., jam nustatytas 3,01 promilės girtumas (b. l. 15).

2016-11-11 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra namas, esantis (duomenys neskelbtini) Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir nepaimta (b. l. 17-20; 21-23).

2016-11-18 kitų objektų apžiūros metu, specialistas padarė išvadą, kad V. U., gim. 1966-04-26, padaryti skruostų sričių sumušimai, pasireiškę minkštųjų audinių patinimu, paveikus kietais bukais daiktais, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 46).

Administracine tvarka R. U. baustas, jis turi septynias galiojančias administracines nuobaudas (b. l. 112-116).

R. U. į gydytojo psichiatro ir gydytojo narkologo įskaitą neįrašytas.

Tokiu būdu iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis R. U. nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui (artimajam giminaičiui)-motinai V. U. ir ši jo nusikalstama veika pilnai atitinka ir ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2 d.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi 16,92 Eur civilinį ieškinį, kuris yra atlygintas (b.l. 56), todėl jis yra netenkintinas (LR BPK 115 str.).

Kaltinamasis R. U. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b.l. 124-126).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į kaltinamojo R. U. asmenybę, padarytos veikos aplinkybes ir jos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamajam paliktina siūloma paskirti bausmės rūšis ir jos dydis, t.y. areštas, kuris kaltinamojo atžvilgiu gali pasiekti bausmės tikslus.

Kadangi byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis visiškai prisipažino esantis kaltas, todėl vadovaujantis LR BK 64¹ str., R. U. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d., ir nuteisti 60 parų areštu, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaityti R. U. sulaikymo laiką nuo 2016-11-10 iki 2016-11-11, vieną sulaikymo dieną LR BK 65 str. 1 d. 1 p. pagrindu prilyginus vienai arešto parai.

Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p. ir 3 d. bei LR BK 72² str. pagrindu R. U. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per šešis mėnesius po arešto bausmės atlikimo pabaigos išklausyti visą šių programų kursą.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio netenkinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.