Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje E. K. (E. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti visuomenės labui keturiasdešimt valandų kas mėnesį.

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2024 m. vasario 15 d., apie 18.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo motina J. K. metu, rankomis sugriebęs pastarąją už abiejų rankų ir stipriai jas suspaudęs, pradėjo stumdyti ir tampyti ir tokiu būdu smurtaudamas padarė J. K. kraujosruvas žastuose, dešiniame dilbyje, krūtinės ląstos priekyje t. y. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – motinos J. K. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais E. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas E. K. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta ir gailisi. Anksčiau yra teistas. Nėra įrašytas psichiatro ar narkologo įskaitose, dėl priklausomybės alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms. Bet yra priklausomas nuo alkoholio. 2024 m. vasario 15 d., apie 18.00 val. kas įvyko namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir motinos J. K., jis pasakyti negali, nes buvo labai neblaivus ir nieko neprisimena. Iki konflikto jis su savo bendradarbiais vartojo alkoholį darbe ir su jais buvo išgėręs apie 100 gramų degtinės, vėliau Verkių parke vartojo vienas alkoholį ir, kiek pamena, išgėrė apie 1 litro alaus 6 laipsnių stiprumo, gamintojo neatsimena. Taip pat, kiek pamena, su savimi turėjo kuprinėje dar 2 litrus alaus. Po to pamena, kad važiavo 2G maršruto autobusu. Kaip iš jo išlipo ir atsidūrė namuose, nepamena. Savo kaltę pilnai pripažįsta ir dėl savo poelgio labai gailisi. Savo mamos bandys atsiprašyti ir su ja susitaikyti. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali. Kol vyks tyrimas, jis apsistos ir gyvens nakvynės namuose (duomenys neskelbtini). Papildomai apklaustas įtariamasis parodė, kad kaip ir minėjo pirmojoje apklausoje, pranešime apie įtarimą išdėstytas aplinkybes pripažįsta pilnai. Taip pat, kaip ir minėjo pirmojoje apklausoje, dėl savo neblaivumo prisimena ne viską, tačiau susistumdymą su mama prisimena ir gali pasakyti, kad buvo sugriebęs mamą už rankų ir jie susistumdė. Supranta, kad susistumdymo metu galėjo sukelti jai fizinį skausmą ir nežymiai sužaloti – padaryti mėlynes. Taip atsitiko, nes konflikto metu buvo visiškai neblaivus. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Nori pasakyti, kad po šio konflikto jis mamos atsiprašė, jie susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

Be E. K. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiosios J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojos T. P. ikiteisminio tyrimo duotais parodymais, specialisto išvada G536/2024(01), įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, alkotesterio kvito duomenimis, kitų objektų apžiūros protokolais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės visiškai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad E. K., 2024 m. vasario 15 d., apie 18.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo motina J. K. metu, rankomis sugriebęs pastarąją už abiejų rankų ir stipriai jas suspaudęs, pradėjo stumdyti ir tampyti ir tokiu būdu smurtaudamas padarė J. K. kraujosruvas žastuose, dešiniame dilbyje, krūtinės ląstos priekyje t. y. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – motinos J. K. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuotini kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus E. K. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis su siūloma bausme ir jos dydžiu sutiko.

Skiriant bausmę E. K. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat atsižvelgtina į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį E. K. – teistas, administracine tvarka baustas, nedirbantis. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, paskiriant kaltinamajam įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka nuo 2024 m. vasario 15 d. 20.00 val. iki 2024 m. vasario 16 d. 11.40 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

E. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. K. (E. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, per bausmės atlikimo laiką įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. K. (E. K.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, per bausmės atlikimo laiką įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į E. K. (E. K.) paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. vasario 15 d. 20.00 val. iki 2024 m. vasario 16 d. 11.40 val. (1 dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. K. (E. K.) ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.