Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartis

2021-07-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-244-995/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-30
Bylos Nr.
II-244-995/2021
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00100-2021-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Vaida Railienė (pirm.)
Pažeidėjas
M. L.
Institucija
BĮ Klaipėdos apskrities VPK Palangos PK
Kategorijos
  • 16.9.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė nusižengimo byla Nr. II-244-995/2021
Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00100-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.12.; 21.10.4. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 30 d.Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. L. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2021 m. birželio 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-1230-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2021 m. birželio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-1230-2021 M. L. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 500 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2021 m. balandžio 3 d., 15.00 val., nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ paskelbtų karantino sąlygų (toliau – Vyriausybės nutarimas), t. y. neturėdamas Vyriausybės nutarimo 2.1.7 papunktyje nurodyto pagrindo vyko iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės į Palangos miesto savivaldybę, tokiais savo veiksmais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sukėlė pavojų išplisti ligai COVID-19, taip nesilaikydamas Vyriausybės nutarimo 2.1.7 papunktyje nurodytų reikalavimų (AN medžiaga, b. l. 9-10).

2. Nesutikdamas su nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. L. jį apskundė teismui. Skundu jis prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir motyvuota nutartimi kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės nutarimo atitikties Konstitucijos 22 straipsniui, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymui, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymui, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Netenkinus nurodyto prašymo, pareiškėjas prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, o nustačius pareiškėjo veiksmuose realiai ANK įtvirtintų nusižengimų sudėtis perkvalifikuoti į ANK 45 straipsnio 1 dalį ir už padarytą nusižengimą paskirti pareiškėjui ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinę nuobaudą – įspėjimą.

3. Pagrindiniai pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai:

Šalies argumentai

3.1. Skunde nurodo, kad Vyriausybės nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymui, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymo 2 straipsnio 21 dalimi ir 20 straipsnio 1 – 4 dalimis, teritorijų karantinas gali būti nustatomas tik toje (-ose) teritorijoje (-ose), kuri (-ios) įstatymo yra paskelbtos užkrėstomis teritorijomis, o Lietuvos Respublikos teritorija niekada nebuvo ir iki šiol nėra paskelbta užkrėsta teritorija. Be to, Vyriausybės nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymui, nes pagal šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, nebuvo atliktas privalomas Vyriausybės nutarimo projektu numatomas teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi ir 34 dalimi ir kt., karantininių užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę nustato tarptautinės teisės aktai, o vienas iš tokių teisės aktų, nurodytų Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatyme yra Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. sausio 18 d. įstatymu Nr. X-1430 ratifikuotos Tarptautinės sveikatos priežiūros taisyklės, kurios nustato, kad karantino režimo priemonės gali būti taikomos tik ligonių ir asmenų, kurie yra įtariami, kad serga, atžvilgiu, kad Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymo kontekste, tie asmenys, kurie neprivalo būti hospitalizuojami ir/ar izoliuojami, nėra laikomi pavojingas asmenimis, o tai yra dar vienas argumentas, paneigiantis karantino rėžimo priemonių taikymo absoliučiai visiems asmenims proporcingumą ir teisėtumą. Be to, Vyriausybės nutarimas prieštarauja ir Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 4 2-ajam straipsniui (Judėjimo laisvė), nes kiekvienas asmuo, teisėtai esantis valstybės teritorijoje, turi teise joje laisvai judėti ir laisvę pasirinkti gyvenamąją vietą, o šioms teisėms įgyvendinti negali būti taikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos numato įstatymas ir, kurių demokratinėje visuomenėje reikia valstybės ar visuomenės saugai, viešai tvarkai palaikyti, užkirsti kelią nusikalstamumui, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves. Pareiškėjas daro išvadą, kad surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir formaliai skirta nuobauda apskritai yra neteisėta, kadangi 2020 m. lapkričio 4 d., Vyriausybės nutarimas nėra įstatymas, kurio 2.1.7 papunkčio reikalavimų nesilaikymu tuo sukeliant pavojų išplisti COVID-19 ligai buvo apkaltintas ir administracine tvarka nubaustas pareiškėjas.

3.2. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad 2021 m. balandžio 3 d., 15.00 val., buvo skundžiamame nutarime nurodytoje vietoje, tačiau Vyriausybės nutarimo pakeitimai galioję administracinio nusižengimo dienai nedraudė: „2.1.8.3. palikti gyvenamąja vieta, išskyrus atvejus, kai vykstama į darbą (darbo reikalais), prekybos vietą, kai vykstama į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų, į nekilnojamojo turto objektą, valdomą nuosavybės teise, laidotuves, dėl sveikatos priežiūros ir kitų būtinųjų paslaugų ar objektyviai pagrįstų priežasčių, kai vykimas neišvengiamai būtinas, kai ne daugiau kaip vienos šeimos ir (ari vieno namu ūkio nariai vyksta pasivaikščioti atvirose vietose, taip pat kai vykstama prižiūrėti sergančių ar negalinčių savimi pasirūpinti asmenų.”, todėl pareiškėjas kategoriškai nesutinka su tuo, kad nurodytasis pažeidimas sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai, kaip ir nesutinka su tuo, kad buvo padarytas ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas (galiojant draudimo išimtims). Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtina, kad toks pareiškėjo pažeidimas sukėlė kokį nors pavojų užkrečiamai ligai išplisti. Be to, pažeidėjas, kuris kerta savivaldybės ribą, be kita ko, dėvi nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, negali sukelti pavojaus išplisti COVID-19, t. y. jis negali užkrėsti kito asmens ir tuo sukelti pavojaus ligai išplisti, jeigu pats pažeidėjas pažeidimo padarymo metu nebuvo užkrečiama liga sukeliančio viruso nešiotoju.

3.3. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymo 9 straipsnis nustato, kad asmenys, kurie neprivalo būti izoliuoti ar hospitalizuoti, nėra laikomi pavojingais asmenims, kadangi, kaip paaiškina įstatymo 9 straipsnis, nuo jų negali užsikrėsti kiti asmenys. Pareiškėjo manymu, asmuo, kuris neserga užkrečiamąja liga, kuris nėra įtariamas, kad serga užkrečiamąja liga, o taip pat asmuo, kuris nėra pripažintas turėjęs sąlytį su sergančiuoju užkrečiamąja liga (ir dėl to privalo izoliuotis), Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymo kontekste yra laikomas nepavojingu asmeniu (nuo jo negali užsikrėsti kiti asmenys), todėl asmenys, kuriuos įstatymas laiko nepavojingais asmenimis, objektyviai negali kelti pavojaus išplisti užkrečiamai ligai.

3.4. Pareiškėjas mano, kad, kvalifikuojant asmens padarytą veiką pagal ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodytą teisės normą, būtina nustatyti ir įrodyti, kad tuo atveju, jei pažeidimas nebūtų buvęs padarytas, pavojus išplisti užkrečiamai ligai nebūtų kilęs. Kitaip tariant, jei yra teigiama, kad ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių nesilaikymas neturint Vyriausybės nutarimo 2.1.7 papunktyje numatyto pagrindo sukelia pavojų išplisti Covid-19 ligai, byloje turėtų būti įrodyta ir tai, kad judėjimas tik (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje pavojų išplisti užkrečiamai ligai eliminuoja, t. y. ne sumažina pavojų išplisti ligai, o jį visiškai eliminuoja. Tuo tarpu ANK 45 straipsnio 4 dalis gali būti taikoma tik dėl tokių teisės pažeidimų, kurie sukelia pavojų išplisti ligai.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. L. skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė Edita Kontenytė prašo M. L. skundo netenkinti. Mano, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad M. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, ir jam nuobauda paskirta pagrįstai. Prašo bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 13).

5. Į teismo posėdį pareiškėjas ir Institucijos atstovas neatvyko. Jiems apie posėdį pranešta tinkamai ir laiku. Institucija atsiliepime prašo administracinio nusižengimo bylą išnagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, nes mano, kad administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę. Pareiškėjas M. L. prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas, vadovaudamasis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, išnagrinėjo pareiškėjo skundą rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir Institucijos atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. L. skundas netenkinamas.

7. Vadovaudamasis ANK 617 straipsnio 1 dalimi, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

8. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ir byla yra nagrinėjama skundo ribose (ANK 641 straipsnis).

9. Iš skundo turinio matyti, kad M. L. prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės nutarimo atitikties Konstitucijos 22 straipsniui, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymui, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymui. Taip pat ginčija Institucijos padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, motyvuodamas tuo, jog jis nepadarė jam inkriminuoto teisės pažeidimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

10. Susipažinus su skundžiamu Institucijos nutarimu, pareiškėjo skundo argumentais, bei Vyriausybės nutarimu, kurio konstitucingumo klausimą kelia pareiškėjas, teismo vertinimu nėra teisinio pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, nenustačius aptariamo Vyriausybės nutarimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

11. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnį Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Konstitucinio Teismo statusą ir jo įgaliojimų vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas. Skunde keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio pažeidimo, kuriame nurodyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Teismas daro išvadą, kad Vyriausybės nutarimu nustatyti ribojimai niekaip nesusiję su asmens privataus gyvenimo neliečiamumu, kadangi nutarimu apimami ribojimai yra taikomi visuotinai, o nenukreipiant į asmenų privačių gyvenimų ribojimus ir juo labiau, kišimąsi į asmenų privatų gyvenimą.

12. ANK 45 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus. Ši veika susijusi su blanketinėmis normomis, kurios apibrėžia asmenų pareigas atliekant veiksmus ar nuo jų susilaikant, tokiu būdu siekiant nesukelti pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

13. Pareiškėjui M. L. inkriminuoto pažeidimo laikotarpiu, Vyriausybės nutarimo 2.1.7 papunktyje buvo numatyta, kad 2021 m. kovo 27 d., 00.00 val., iki 2021 m. balandžio 6 d., 24.00 val., Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; šio nutarimo 2.1.8.1.3 papunktyje numatytais atvejais; kai asmenys, gyvenantys besiribojančiose Alytaus miesto ir rajono, (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono, Klaipėdos miesto ir rajono, Panevėžio miesto ir rajono, Šiaulių miesto ir rajono, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse, juda tarp nurodytų besiribojančių savivaldybių; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Šis ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje jie turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise.“(redakcija nuo 2021 m. kovo 27 d., TAR, 2021-03-26, Nr. 5881).

14. Vyriausybės nutarimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 11 dalimi ir 3 dalies 1 punktu, bei atsižvelgiant į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. Vyriausybės nutarimas priimtas vadovaujantis įstatymu ir būtinumu apsaugoti žmonių sveikatą. Minėto įstatymo 21 straipsnio 1¹ dalies 2 punkto b papunktyje nustatyta, kad karantino metu šioje dalyje ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribota asmens judėjimo laisvė ir nustatyti šie ūkinės veiklos apribojimai: visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar keliose savivaldybėse dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų paskelbto karantino metu Vyriausybė gali nustatyti šias teritorijų karantino režimo priemones, susijusias su asmens judėjimo laisvės ribojimu – riboti arba laikinai uždrausti gyventojų išvykimą už jų gyvenamosios vietos savivaldybės ribų ir judėjimą joje bei ne Lietuvos Respublikos piliečių atvykimą į Lietuvos Respublikos teritoriją.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Vyriausybės priimami teisės aktai yra poįstatyminiai aktai; jie yra įstatymų taikymo aktai, jais detalizuojamos ir sukonkretinamos įstatymų normos, reglamentuojamas jų įgyvendinimas; svarbu, kad poįstatyminius teisės aktus Vyriausybė priimtų neviršydama savo įgaliojimų ir, kad šie poįstatyminiai teisės aktai neprieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktą Vyriausybė gali priimti poįstatyminius aktus nepriklausomai nuo to, ar jai įstatymu buvo nustatytas pavedimas, ar ne, o pagal šio straipsnio 7 punktą ji privalo priimti poįstatyminį aktą, kad realizuotų pareigą, kurią jai paveda Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą teisės aktų analizę bei M. L. pažeidimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą dėl karantino metu paskelbtų judėjimo ribojimų tarp šalies savivaldybių, neturi jokio pagrindo abejoti dėl Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės, bei Vyriausybės nutarimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Vyriausybė, priimdama judėjimo apribojimus, laikėsi teisės aktų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimo, kad asmenų judėjimas šalyje gali būti apribojamas tik įstatymu, aptariamu atveju apribojimai buvo įvesti žmonių sveikatai apsaugoti. Pastebėtina, kad pareiškėjo subjektyvus nesutikimas su Vyriausybės nutarimo turiniu, nedaro jo prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Dėl ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo

16. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad jis nepažeidė Vyriausybės nutarimo 2.1.7 papunktyje nustatyto draudimo. Taip pat teigia, kad netinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta, kad ne jis turi įrodinėti nepadarius administracinio nusižengimo, o nusižengimo padarymo faktą turi įrodyti bylą tiriantis pareigūnas. Be to, nenustačius aplinkybių, kad buvo sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, administracinis nusižengimas turėtų būti perkvalifikuotinas iš ANK 45 straipsnio 4 dalies į ANK 45 straipsnio 1 dalį.

17. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

18. Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, kad dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, pareiškėjas M. L. nubaustas teisėtai ir pagrįstai. Teismas daro išvadą, kad Institucijai, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės padarius ANK 45 straipsnio 4 dalyje, numatytą administracinį nusižengimą klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi.

19. Pažymėtina, kad pareiškėjas M. L. neginčija aplinkybių, kad nurodytu laiku buvo Palangos miesto savivaldybėje, kai tuo tarpu jis gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau teigia, jog Institucija neįrodė, kad jis buvo pavojingas asmuo, todėl kėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai. Teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka.

20. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę padarius jam inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje. 2021 m. balandžio 3 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 60-ANR_P-1917-2021 atskleista nusižengimo esmė ir nustatytos faktinės aplinkybės, t. y., kad 2021 m. balandžio 3 d., 15.00 val., administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. L. karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu, nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių ir neturėdamas Nutarimo 2.1.7. papunktyje numatyto pagrindo vyko iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės į Palangos miesto savivaldybę, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.7. papunkčio reikalavimų (b. l. 11-12). 2021 m. balandžio 3 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad policijos pareigūnams 2021 m. balandžio 3 d., dirbant ekipaže L5021, patikros poste Kretingos g., 14.50 val. buvo užfiksuotas pažeidimas, t. y. M. L., gyvenantis (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių ir neturėdamas teisinio pagrindo, atvyko iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės, į Palangos miesto savivaldybę. M. L. policijos pareigūnams paaiškino, kad atvyko iš Klaipėdos miesto savivaldybės, kadangi buvo atvykęs pas savo sūnų, kuris nuomojasi butą Klaipėdoje. Tuomet M. L. teigė, kad į Palangą atvyko pasivaikščioti prie jūros ir tame nemato nieko blogo darantis. Asmuo su pažeidimu sutiko, tačiau piktinosi, kad už šitokį nusižengimą, bauda yra per didelė (b. l. 8). Pareiškėjas teigdamas, kad nepadarė nusižengimo, nei Institucijai, nei teismui pažeidimą pateisinančių duomenų nepateikė. Šiuo nagrinėjamu atveju esminė faktinė aplinkybė yra tai, kad M. L. gyvena (duomenys neskelbtini), o 2021 m. balandžio 3 d., 15.00 val., jis buvo policijos pareigūnų sustabdytas patikros poste, esančiame Kretingos g., Palangoje, ir tokiu būdu pažeidė Vyriausybės nutarimu patvirtintas karantino sąlygas – draudimą judėti tarp savivaldybių, be pateisinančių priežasčių.

21. Nagrinėjamu atveju ANK 45 straipsnio 4 dalies normoje įtvirtinti pavojingi padariniai yra suformuluoti kaip vertinamieji, nesiejant jų su tuo, ar pažeidimą darantis asmuo serga COVID-19 liga ar ne. Taigi, asmeniui atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kyla, įvertinus visas bylos aplinkybes, jo padarytais veiksmais sukeltą realų pavojų išplisti pavojingai ligai. Nors nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas M. L. būtų sirgęs COVID-19 liga, tačiau tai niekaip nemažina pareiškėjo veiksmų pavojingumo ir savaime nešalina atsakomybės pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Bylos duomenys patvirtina, kad M. L. padarytas pažeidimas buvo itin pavojingas ir realiai sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. Pažymėtina, kad jam inkriminuojamą Vyriausybės nutarimo pažeidimą, M. L. padarė paskelbto karantino dėl plintančios COVID-19 ligos Lietuvos Respublikos teritorijoje metu. Taigi, priešingai, nei mano pareiškėjas, jis savo neteisėtais veiksmais sukėlė realų pavojų išplisti COVID-19 ligai.

22. Pažymėtina ir tai, kad nustatyti judėjimo sugriežtinimai ir draudimai, be kita ko, galioję ir pareiškėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo dieną, buvo privalomi visiems Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims. Kaip matyti iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų faktinių aplinkybių, pirmiau aptarto ribojimo M. L. nesilaikė, atvykdamas iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės į Palangos miesto savivaldybę. Duomenų, kurie patvirtintų, jog M. L. nustatytų ribojimų nesilaikė dėl svarbių priežasčių (darbinių funkcijų, komandiruotės ir t. t.), byloje nėra. Be to, byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina pareiškėjo kaltę, todėl esant pirmiau išdėstytų duomenų visumai, M. L. neneigiant, kad buvo atvykęs iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės į Palangos miesto savivaldybę, nesant įrodymų, patvirtinančių svarbios priežasties judėti tarp savivaldybių Lietuvos Respublikoje galiojant karantino režimui buvimą, spręstina, kad M. L. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje. Vien tik pareiškėjo policijos pareigūnams nurodyta vykimo į kitą savivaldybę priežastis – jo noras pasivaikščioti prie jūros, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 nuostatas, nesudaro pagrindo M. L. nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

23. Kiti pareiškėjo motyvai, kurių dauguma – keliamos abejonės ir pateikiamos savos interpretacijos, nepateikiant subjektyvius samprotavimus patvirtinančių duomenų, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl teismas pasisakęs dėl esminių skundo argumentų, dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų nepasisako.

Dėl paskirtos administracinės nuobaudos

24. Šiuo atveju nustatyta, kad M. L. geranoriškai neįvykdžius administracinio nurodymo, nutarimą priėmęs pareigūnas jam skyrė ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą – 500 Eur. Institucijos nutarimu M. L. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka administracinių nuobaudų skyrimo pagrindus.

25. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vertindamas faktinius duomenis, teismas daro išvadą, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas išsamiai atlikęs tyrimą, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl teismas daro išvadą, kad panaikinti 2021 m. birželio 2 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato veiklos skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-1230-2021, kuriuo M. L. už ANK 45 straipsnio 4 dalyje, numatytą administracinį nusižengimą paskirta nuobauda – 500 Eur bauda, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo M. L. skundo netenkinti.

Palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2021 m. birželio 2 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-1230-2021 nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

`Teisėja Vaida Railienė