Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Ingrida Krušienė, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Lietuva, šeiminė padėtis – vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. smurtaudamas, nežymiai sužalojo savo šeimos narį: t. y., 2025-04-10, apie 18:50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda, konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ne mažiau kaip vieną kartą sudavė savo sutuoktinei J. S. į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiai dešinio antakio muštinę žaizdą, t. y., nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas įtariamuoju V. S. visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, kad 2025-04-10, tikslaus laiko nenurodė, jiems su sutuoktine J. esant neblaiviems, būnant buto virtuvėje, žodinio konflikto metu, jis jai vieną kartą savo dešinės rankos delnu sudavė per skruostą. Po šio jo veiksmo ji nukrito. Nukritusi, pradėjo apsimetinėti, manipuliuoti vaikais, šaukti. Tai pamatęs, jis paėmęs stiklinę, kurioje buvo vandens, užpylė jai ant galvos. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėjo E. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad Klaipėdos miesto policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12587-25 dėl to, jog 2025-04-10, apie 18.50 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), namuose V. S., savo sutuoktinei J. S., kuriai nustatytas 2.02 prom. girtumas, vieną kartą trenkė su alkoholinio gėrimo – alaus plastmasiniu buteliu, nenustatytą kiekį kartų dešinės rankos kumščiu trenkė į galvos sritį, nenustatytą kiekį kartų spyrė moteriai į kairės kojos blauzdos sritį. J. S. teigimu, ji dėl tokių vyro veiksmu pajuto fizinį skausmą. Metų bėgyje nurodytu adresu registruoti 2 smurto artimoje aplinkoje įvykiai iš kurių nebuvo pradėta ikiteisminių tyrimų. V. S. iki atvykstant policijos pareigūnams, iš įvykio vietos pasišalino.

Klaipėdos m. policijos komisariato tyrėjo E. A. tarnybiniame pranešime, dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo, nurodoma, kad apie įvykį pranešė kaimynė A. M.. Nustatyta, kad smurtą patyrė J. S., kuri nebuvo apklausta dėl jos fizinės būklės, nes buvo akivaizdžiai neblaivi, nustatytas 2,02 prom. girtumas. Ant smurtą patyrusio asmens užfiksuoti sužalojimai: žaizda ir įdrėskimai, bei kiti sužalojimai kojos srityje. Smurtu įtariamas asmuo – V. S.. Kartu gyvena nepilnamečiai vaikai – E. S., gim. (duomenys neskelbtini)., ir P. K., gim. (duomenys neskelbtini). J. S. paaiškino, kad su sutuoktiniu susiginčijo dėl telefono. V. S. jai trenkė su plastikiniu buteliu nuo alaus, po to, nenustatytą kiekį kartų su kumščiu į galvos sritį, bei spyrė į blauzdos sritį. Dėl tokių veiksmų pajuto fizinį skausmą ir buvo sužalota. Įvykio vietoje matyti girtavimo pėdsakai. Praeityje buvo gauta pranešimų dėl murto artimojoje aplinkoje, dėl kurių atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Atvykę medikai apžiūrėjo nukentėjusiąją, tačiau į gydymo įstaigą nesivežė.

Klaipėdos miesto policijos komisariato vyr. patrulės M. V. tarnybiniame pranešime dėl atliktų veiksmų, nurodyta, apie 19 val. 28 min. pareigūnams atvykus nurodytu adresu, 24-to buto durys buvo atrakintos. Užėjus į butą buvo pastebėta moteris, J. S.. Ant moters veido buvo matyti sužalojimai, galimai kraujas. J. S. paaiškino, kad jos vyras V. S. šiandiena su ja sukonfliktavo ir trenkė jai kumščiu į galvos sritį nenustatytą kiekį kartų. Taip pat, vieną kartą trenkė su plastikiniu alaus buteliu. Taip pat nenustatytą kiekį kartų spyrė jai į kairės kojos blauzdą. Moteris nurodė, kad patyrė fizinį skausmą ir vyrui turi pretenzijų. Moteriai alkoholio kiekio matuokliu, Alkotest 7510, ARRF-0099, metrologinės patikros Nr. 2215260, nustatytas 2,02 prom. neblaivumas. J. S. įvykio vietoje, dėl neblaivumo nebuvo apklausiama ir iš jos pareiškimas nepriimtas.

Įvykio vietoje taip pat buvo J. S. dukra D. K., kuri nurodė, kad tėvai konfliktuoja pirmą kartą, visada gerai sutardavo, nekonfliktuodavo. Dėl ko konfliktavo tėvai, nežino, nurodė, kad konfliktas buvo ne tik žodinis, buvo ir fizinių veiksmų. Taip pat nurodė, kad jos tėtis, V. S., šiandien buvo vartojęs alkoholinių gėrimų. D. K. nurodė, kad ji fizinio skausmo nepatyrė, konflikto metu nenukentėjo, GMP darbuotojų pagalba jai nereikalinga. Daugiau naudingos informacijos, turinčios reikšmės įvykio aplinkybėms tirti nenurodė.

Namuose taip pat buvo dar viena J. S. dukra, E. S. ir J. S. sūnus, P. K.. Bendraujant su E. S. ir P. K., jie nurodė, kad nežino, dėl ko konfliktavo tėvai. Kai grįžo namo iš būrelio, tėčio namuose nebuvo, pastebėjo tik nukentėjusią mamą. Nurodė, kad tėvai seniau žodžiu konfliktuodavo, tačiau nedažnai, sutaria gerai, nesipyksta. Daugiau naudingos informacijos, turinčios reikšmės įvykio aplinkybėms tirti nenurodė, kadangi jiems šiandien grįžus namo, neužilgo į butą atvyko policijos pareigūnai, todėl apie šiandienos įvykį nieko pasakyti negali.

Įvykio vietoje buvo pabendrauta su kaimynais. (duomenys neskelbtini)buto gyventoja S. L., nurodė, kad šiandien jokių konflikto garsų negirdėjo. Žino, kad (duomenys neskelbtini) bute gyvena šeima su vaikais, tačiau su jais nebendrauja, kadangi jie yra atsikraustę tik prieš metus laiko. Per metus laiko taip pat konflikto garsų nėra girdėjusi, kaimynų dažnai nesutinka. (duomenys neskelbtini) buto gyventoja A. M., nurodė, kad kaimynai iš (duomenys neskelbtini) buto dažnai konfliktuoja, dažnai girdisi kaip verkia ir šaukia moteris. Taip pat dažnai ir dienos, ir nakties metu girdi iš buto sklindančius bildesius. Šiandien girdėjo stiprius bildesius ir moters šauksmą, kuris staiga nurimo, o vyras išėjo iš buto. A. M. nerimaudama, kad kažkas nutiko, iškvietė policijos pareigūnus. Su kaimynais asmeniškai nebendrauja, žino, kad gyvena šeima su vaikais. Daugiau naudingos informacijos nenurodė.

Įvykio vietoje bendraujant su J. S., į namus atvyko jos sesuo, R. K., kuri nurodė, kad jai šiandien paskambino D. K., kuri nurodė, kad V. S. mušą J. S.. R. K. sužinojusi, kad vyksta konfliktas atvyko į įvykio vietą, kad pabūtų su vaikais ir savo seserimi. R. K. nurodė, kad konfliktas ir muštynės vyksta ne pirmą kartą, tačiau jos sesuo J. S. bijo apie tai pasakyti policijos pareigūnams, todėl dažnai konfliktus nutyli. Daugiau naudingos informacijos, turinčios reikšmės įvykio aplinkybėms tirti nenurodė, kadangi konflikto nematė.

Į įvykio vietą buvo iškviesti GMP darbuotojai, kurie atvykę apžiūrėjo J. S. ir nenustatę sunkių kūno sužalojimų, nusprendė jos į gydymo įstaigą nevežti.

Nukentėjusioji J. S. apklausoje nurodė, kad 2025-04-10, apie 08:30 val., iš darbo grįžo jos sutuoktinis V. S., su kuriuo kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie 13 metų. Jam grįžus, jis pirmas nuėjo į parduotuvę, nusipirko alkoholio ir parėjęs namo pradėjo gerti alų. Kol jis gėrė alų, ji paėmė jo mobilųjį telefoną. Paėmusi, pradėjo skaityti žinutes. Rado susirašinėjimus su kita moterimi. Ji dėl to ant jo labai supyko ir pradėjo pirma su juo žodžiu konfliktuoti, provokuoti. Jis jai lyg kažką atsakė, bet dabar nepasakys ką, ir ji, paėmusi telefoną nuo spintelės išbėgo į lauką. Būdama lauke toliau skaitė žinutes su kita moterimi. Po šio epizodo, ji, būdama lauke, nuėjo į parduotuvę ir nusipirko alkoholio – sidro, kurį išgėrė taip pat lauke viena. Išgėrusi sidrą parėjo į namus. Juose jau nebebuvo V., jis buvo kažkur išėjęs, kaip vėliau suprato, jis buvo pas jos sesę, kuri gyvena kitame name, šalia jos. Apie kelintą valandą nežino, bet į namus grįžo V.. Kaip jis grįžo nejuto, nes pati būdama neblaivi, miegojo prie stalo virtuvėje. Bemiegodama, pajautė, kaip V. iš kišenės traukė jam priklausantį mobilųjį telefoną. Žinoma ji supyko, todėl paėmusi tuo metu ant stalo buvusią, stiklinę peleninę, metė į V. pusę, tačiau į jį nepataikė. Po šio jos veiksmo, V. jai ne mažiau, kaip vieną kartą spyrė į veido sritį, pataikydamas į kairės pusės antakį. Po šio jo veiksmo ji prarado sąmonę. Ar jis jai spyrė daugiau, nežino. Jis jai pataikė į šią vietą, kadangi pats yra aukšto ūgio apie 200 cm, o ji tuo metu sėdėjo ant kėdės. Toks jo veiksmas jai fizinio skausmo nesukėlė. Po visko greitąją pagalbą ir policiją iškvietė kaimynai. Pati jų nekvietė. Detalesnės medikų apžiūros atsisakė ir į ligoninę nevyko. Vyrui pretenzijų neturi, ji su juo susitaikė. Pas teismo medicinos ekspertus nevyks. Taip pat pažymi, jog viso to, ką prikalbėjo pareigūnams nebuvo, kadangi buvo stipriai neblaivi ir pikta, prikalbėjo to ko nebuvo. Pažymi, jog visą incidentą matė jos dukra, D. K..

2025-04-10 surašytas asmens, J. S., apžiūros protokolas. Jame nurodyta, kad moteris yra apie 165 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, tamsių plaukų. Ji vilkėjo juodos spalvos striukę, rožinės spalvos marškinėlius, margas, baltos ir juodos spalvos tampres, avėjo juodos spalvos sportbačius. Apžiūrint moterį, matoma ant nosies pertvaros nedidelė žaizda, ant kurios yra galimai kraujas. Toliau apžiūrint moterį matoma ant kairės pusės veido, ties smilkiniu ir ties akimi esantis paraudimas ir galimai kraujas. Taip pat ant kairės kojos blauzdos matomas paraudimas ir patinimas. Daugiau sužalojimų nefiksuota.

Liudytoja R. K. apklausoje nurodė, kad 2025-04-10, apie 14:00 val., pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje atėjo, sesers J. S. vyras V. S.. Atvykęs V. pasakė, jog susipyko su jos seserimi. Kadangi konfliktai pas juos vyksta ne pirmą kartą, nesistebėjo tuo. V. atrodė akivaizdžiai išgėręs, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Atvykęs, jis pasakė, jog sukonfliktavo su jos seserimi iš kurios norėjo paimti garažo raktus, o pastaroji metė į jį peleninę. Taip pat sakė, jog jos sesuo J. paėmė jam priklausantį telefoną ir jis neturi, kaip susisiekti su namiškiais. Todėl, ji iš savo mobilaus telefono, paskambino seseriai. Į skambutį atsakė jos nepilnametis sūnus. Jis pasakė, jog mama išgėrusi miega virtuvėje prie stalo. Ji jos sūnui pasakė, jog atrakintų buto duris, kad V. galėtų įeiti pasiimti raktus nuo garažo, kad jame apsistoti. Po jos pokalbio V. taip ir padarė, jis grįžo namo. Prieš jam išeinant, ji liepė nebesiginčyti su J., kad nekiltų konfliktai. Tą dieną V. matė paskutinį kartą, jis daugiau atėjęs nebuvo. Pažymės, jog tą pačią dieną, tikslaus laiko nenurodys, atėjo iki sesers buto, pasiimti vaikų pas save, kadangi buvo atvykusi policija dėl incidento, apie kurį pasakojo V.. Sesers dukra tuomet nurodė, jog V. spyrė jos seseriai, po ko ši nukrito ant žemės. Daugiau nenurodė, o ir ji neklausinėjo. Apskritai kalbant apie sesers šeimą, tai tokio pobūdžio konfliktai pas juos vyksta ne pirmą kartą. Konfliktus visuomet provokuoja pati J. Kiek jai žinoma, ji gydosi nuo alkoholio, kadangi pagrindinė konfliktų priežastis būna, per didelis alkoholio vartojimas.

Liudytoja D. K. apklausoje nurodė, kad 2025-04-10, kaip ir kas dieną, ryte, išvedė į lauką savo augintinį. Išėjusi iš kambario ir prieš išeinant į lauką, virtuvėje matė sėdinčius abu tėvus, mamą J. ir patėvį V.. Jie elgėsi gražiai, kalbėjosi. Kiek pamena, tuo metu alkoholio nevartojo nei vienas. Jai grįžus iš lauko, taip pat viskas buvo gerai. Grįžusi ji nuėjo atgal į savo kambarį. Po kurio laiko, išgirdo, jog virtuvėje tarp mamos ir V. vyksta žodiniai konfliktai. Kad negirdėti konflikto, užsidėjo ausinukus ir klausėsi muzikos, todėl, kas vyko toliau ar jie toliau konfliktavo ar vyko grumtynės, negirdėjo. Negirdėjo ir jokių pašalinių garsų, jog būtų mėtomi daiktai. Dar po kurio laiko išėjus iš kambario, pamatė, kaip mama guli nukritusi virtuvėje. Ji nieko nesakė, nei kas nutiko, nei kaip. Kiek pamena, ant mamos jokių akivaizdžių sužalojimų nebuvo. Tik matė, jog ji neblaivi, o tuo metu atkreipė dėmesį, jog ant stalo stovėjo alaus butelis. Į mamos telefoną paskambino teta R. Ji jai papasakojo apie situaciją, kad rado mamą gulinčią virtuvėje. Sakė, kad nežino, kas nutiko. Dar po kurio laiko į namus atvyko policijos pareigūnai bei greitoji medicinos pagalba. Spėja, jog pareigūnus iškvietė jų kaimynė iš žemiau esančio buto. Policija jų gyvenamuoju adresu vyksta ne pirmą kartą. Dažniausiai tai būna, dėl to, jog tėvai konfliktuoja, garsiai šūkauja, o kaimynė, neapsikentusi vis kviečia policija. Kad V. fiziškai smurtautų prieš mama nėra niekada mačiusi.

Liudytoja A. M. apklausoje nurodė, kad apie savo kaimynus gyvenančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, galėtų nurodyti tiek, jog jie dažnai triukšmauja, bilda, dažnu atveju savo bute, kadangi gyvena po jais, užuodžia cigarečių kvapą. Į kalbas su jais nesivelia. Buvę ir tokių atvejų, jog yra girdėjusi, kaip žmonės minėtame bute keikiasi necenzūriniais žodžiais, girdisi bildesiai, lyg kas nukristų, galimai net muštųsi. Yra mačiusi, jog moteris iš minėto buto yra net miegojusi laiptinėje. Apie incidentą įvykusį 2025-04-10 nurodė, jog ji pati iškvietė policiją. O kvietė dėl to, jog laikotarpyje maždaug po pietų, iš ankščiau minėto buto girdėjo riksmus „aš tavęs nekenčiu“, girdėjo bildesius stiprius. Ir iš to suprato, jog galimai vyksta smurto protrūkiai ir norėjo užbėgti įvykiams už akių, kadangi bute gyvena ir nepilnamečių vaikų. Bendru požiūriu galėtų pasakyti, jog ant moters nėra mačiusi mėlynių ar akivaizdžių sužalojimų. Taip pat paminės, jog tą pačią dieną, pareigūnams išvykus, maždaug po 10 minučių vėl girdėjo riksmus. Daugiau apie situaciją nurodyti neturi ko.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas adresu Klaipėda, (duomenys neskelbtini). virtuvėje ant stalo užfiksuotas alkoholinio gėrimo - alaus „Utenos auksinis“ 1 l tūrio, plastikinis butelis. Apžiūrint minėtą butelį, matoma, jog jis yra pradarytas, be kamštelio, viduje yra likęs nedidelis kiekis skysčio. Butelis ties vidurine dalimi, iš dviejų pusių yra deformuotas – įlenktas į vidų. Šalia stalo stovi kėdės. Apžiūrint butą, bei pagrindinę įvykio vietą daugiau jokių nusikalstamos veikos pėdsakų, įrankių ar kitų reikšmingų objektų neužfiksuota.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo, matyti, kad apžiūrėta pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, vaizdo kamerose užfiksuoti įrašai. Matyti, kaip buto virtuvėje, policijos pareigūnas kalbasi su J. S., kuri paaiškina pareigūnams, kad vyras ją čia sumušė ir pabėgo. Moters nosies nugarėlėje, po kairia akimi matosi sužalojimai. Iš pažiūros moteris atrodo apsvaigusi nuo alkoholio. Moteris nurodo, kad jai trenkė, bet kuria ranka nežino. Į pareigūno klausimą – ar patyrėte fizinį skausmą, moteris atsako „nepatyriau, nieko nepatyriau“. Pareigūnas žibintu apšviečia moters veidą, pasako jog matosi sužalojimai. Moteris verkia, nurodo, kad ji sėdėjo virtuvėje prie stalo, nurodo, jog „pirma iš bambalio paleido, paskui iš kumščio“.

J. S. nustatomas 2,02 promilių girtumas. J. S. teiraujasi kas kvietė pareigūnus, pareigūnas atsako, jog kaimynai kvietė dėl triukšmo.

Užfiksuota, kaip į butą ateina moteris, kuri prisistato J. S. seserimi, ir J. S. klausia, ar ji rašys pareiškimą. J. S. atsako, jog rašys, sesuo pasako – seniai reikėjo.

Užfiksuota, kaip atvykę medikai, apžiūri nukentėjusiąją. J. S. medikams nurodo, kad ją sumušė sutuoktinis. Tuo metu moteris, prisistačiusi J. S. seserimi, pareigūnui nurodo, kad konflikto metu jai skambino J. S. dukra, su kuria kalbėjo per „Mesenger“ programą vaizdu ir matė, kaip sesuo, kai jai sudavė vyras, buvo nukritusi ir gulėjo ant žemės, čia prie šaldytuvo. Dukra bandė žadinti ją, sakydama „mama, mama kelkis“ ir verkė prie jos. Kaip sudavė, nematė, bet girdėjo kaip jos dukra šaukė „ką tu darai“.

Užfiksuota, kaip pareigūnai bendrauja su žemiau gyvenančia kaimyne. Moteris paaiškina, jog dažnai girdi triukšmą. Pareigūnei paklausus, kokį triukšmą girdėjo, kaimynė atsako jog moters keiksmažodžius, dundesį, kaip kažkas kristu.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. 453/2025 (03) matyti, kad J. S. nustatyta dešinio antakio muštinė žaizda. Sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, jog kaltinamasis V. S. 2025-04-10, apie 18:50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda, konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ne mažiau kaip vieną kartą sudavė savo sutuoktinei J. S. į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiai dešinio antakio muštinę žaizdą, t. y., nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis suprato savo atliekamų veiksmų pavojingumą, nes suvokė, kad naudodama fizinį smurtą prieš savo šeimos narį gali sužaloti jos sveikatą, o galimybę atsirasti veikos padariniams numatė bendrai ir norėjo bet kokių padarinių atsiradimo, taigi veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Todėl ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius ir kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos daromą žalą bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

V. S. padarė nesunkų smurtinį nusikaltimą artimoje aplinkoje. Anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka. Aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nenustatyta, taigi kaltinamasis suvokė savo elgesio pasekmes. Tačiau kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Jis dirba. Nukentėjusioji dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą kaltinamajam paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytas ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomas bausmės rūšis – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės sankcijos vidurkis. Kaltinamasis padarė nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kuriuo pasikėsino į šeimos nario sveikatą, todėl jam skirtinas įpareigojimas, numatytas BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte, bei BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurie teigiamai veiks jo elgesį bei skatins nenusikalsti.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu įpareigoti V. S. bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, V. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 8 (aštuonis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.