Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-11-26 · Administracinė byla Nr. I-3637-624/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-11-26Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-01-31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2013-05-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-11-26
Bylos Nr.
I-3637-624/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01714-2012-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3637-624/2012(Proceso Nr. 3-61-3-01714-2012-1)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei, pareiškėjui V. K. (V. K.), atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, atstovei Viktorijai Grigaliūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. K. skunde teismo prašo priteisti jam 33 562 litus neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad laikotarpyje nuo 2009-12-11 iki 2011-06-01, atskirais laikotarpiais 537 paras buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) kamerose, kurių plotas apie 7 m², antisanitarinėmis, nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktuose nustatytą minimalų reikalavimą kameros plotui. Šią aplinkybę patvirtina Lukiškių TI-K 2012-06-07 raštas Nr. 22-1311. Kai kuriose kamerose buvo šalta, drėgna, langai supuvę, sienos pažeistos grybelio, pelėsio, daug tarakonų, graužikų. Dėl Lukiškių TI-K administracijos neteisėtų veiksmų, t. y. kamerų perpildymo, gyvenimo ir buities sąlygų apsunkinimo, pablogėjo pareiškėjo sveikata, paūmėjo gastritas, dešinės akies liga, kankino nemiga, skausmai, trūko oro, patyrė dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, emocinę depresiją, jaučia baimę aplinkai, negali ramiai miegoti, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės. Atsižvelgiant į pažeidimo trukmę, nurodytu laikotarpiu buvusias ekonomines sąlygas, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jis patyrė žalą, kurią vertina 33 562 Lt. (b. l. 1).

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas V. K. 2009-12-11 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 107, kurios plotas - 7,38 m², (vakare joje buvo 2 asmenys); 2009-12-12 kameroje ryte buvo 2, vakare - 3 asmenys; 2009-12-13 kameroje ryte buvo 3, vakare - 3 asmenys; 2009-12-14 perkeltas į kamerą Nr. 173, kurios plotas - 7,94 m², ryte ir vakare joje buvo 4 asmenys; 2009-12-15–2009-12-20 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; nuo 2009-12-21 iki 2010-01-12 perkeltas į kamerą Nr. 153, kurios plotas - 7,94 m², ryte ir vakare kameroje buvo 4 asmenys, išskyrus 2009-12-24, kurioje ryte buvo 3 asmenys; nuo 2010-01-13 iki 2010-02-24 buvo perkeltas į kamerą Nr. 197, plotas - 7,94 m², kurioje nurodytu laikotarpiu buvo nuo 3 iki 4 asmenų ryte ir vakare; nuo 2010-02-25 iki 2010-06-11 buvo perkeltas į kamerą Nr. 158, plotas - 7,94 m², kurioje nurodytu laikotarpiu ryte ir vakare buvo nuo 3 iki 4 asmenų, išskyrus 2010-03-03 ir 2010-05-28, kurioje ryte buvo 2, o vakare 4 asmenys; nuo 2010-06-11 vakaro iki 2010-07-13 buvo perkeltas į kamerą Nr. 173, plotas - 7,94 m², kurioje ryte ir vakare buvo nuo 3 iki 4 asmenų; 2010-07-14 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2010-07-16 atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 112, plotas - 7,28 m², kurioje vakare buvo 4 asmenys; nuo 2010-07-17 iki 2010-12-19 buvo perkeltas į kamerą Nr. 174, plotas - 7,94 m², kurioje ryte ir vakare buvo nuo 3 iki 4 asmenų, išskyrus 2010-08-31, kurioje ryte buvo 2, vakare - 4 asmenys; nuo 2010-12-20 iki 2011-02-02 ryto buvo perkeltas į kamerą Nr. 154, plotas - 7,94 m², kurioje ryte ir vakare buvo nuo 3 iki 4 asmenų; 2011-02-02 vakare buvo perkeltas į kamerą Nr. 115, plotas - 7,45 m², kurioje buvo 6 asmenys; 2011-02-03 perkeltas į kamerą Nr. 285, plotas - 7,08 m², kurioje ryte 2011-02-03 buvo 2, vakare - 4 asmenys, 2011-02-04 iki 2011-02-06 ryte ir vakare buvo 4 asmenys, 2011-02-07 ryte ir vakare buvo 3 asmenys; nuo 2011-02-08 iki 2011-02-24 buvo perkeltas į kamerą Nr. 323, plotas - 7,75 m², kurioje ryte ir vakare buvo nuo 3 iki 4 asmenų, išskyrus 2011-02-19 - kameroje ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys, 2011-02-22 - kameroje ryte ir vakare buvo 2 asmenys, 2011-02-23 - kameroje ryte buvo 2, o vakare – 4 asmenys; 2011-02-25 perkeltas į kamerą Nr. 318, plotas - 7,81 m², kurioje ryte buvo 3, vakare - 4 asmenys, nuo 2011-02-26 iki 2011-02-28 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys, 2011-03-01 kameroje ryte ir vakare buvo 2 asmenys; 2011-03-02 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2011-03-07 atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 111, plotas - 7,45 m², kurioje vakare buvo 3 asmenys; 2011-03-08 perkeltas į kamerą Nr. 268, plotas - 7,30 m², kurioje ryte buvo 2, vakare - 4 asmenys, nuo 2011-03-09 iki 2011-03-14 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys, 2011-03-15 kameroje ryte ir vakare buvo 2 asmenys; nuo 2011-03-16 iki 2011-04-20 perkeltas į kamerą Nr. 272, plotas - 7,75 m², kurioje ryte ir vakare buvo nuo 3 iki 4 asmenų, išskyrus 2011-03-24 – kameroje ryte ir vakare buvo 2 asmenys, 2011-04-07 ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys; 2011-04-21 perkeltas į kamerą Nr. 273, plotas - 7,79 m², kurioje ryte buvo 2, vakare - 3 asmenys; nuo 2011-04-22 iki 2011-05-27 buvo perkeltas į kamerą Nr. 272, plotas 7,75 m², kurioje ryte ir vakare buvo nuo 3 iki 4 asmenų; 2011-05-27 vakare išvyko į Pravieniškių pataisos namus - atvirąją koloniją 2-ąją valdybą. Neneigia fakto, kad pareiškėjo nurodytu laikotarpiu jam nebuvo užtikrinama teisės aktuose numatyta gyvenamojo ploto norma kamerose vienam asmeniui. Iš V. K. asmens įskaitos kortelės matyti jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai bei kameros, kuriose jis buvo laikomas. Taip pat nurodo, kad 2010-08-31 ryte, 2011-02-03 ryte, 2011-02-18 vakare, 2011-02-19 ryte, 2011-02-22, 2011-02-23 ryte, 2011-03-01, 2011-03-08 ryte, 2011-03-15, 2011-03-24, 2011-04-07 ryte, 2011-04-21 ryte - vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytą reikalavimą, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Per laikotarpį nuo 2010-07-14 iki 2010-07-16, nuo 2011-03-02 iki 2011-03-07 pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, kadangi jis buvo išvykęs. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Suėmimo vykdymo įstatymo 8 str. nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, todėl Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtaką suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. Esant tokiai situacijai, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat nurodo, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Taip pat nurodo, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, kuri kiekvienais metais yra pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Dėl kamerų remonto nurodo, kad remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Tačiau suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl pilnai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti remontą. Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 24 p. nurodyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Dėl natūralaus apšvietimo nurodo, kad visuomenės sveikatos centras ne kartą yra nurodęs, kad apšvietimo užtikrinimas Lukiškių TI-K yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, 2 p.), todėl šis reikalavimas Lukiškių TI-K nėra taikomas. Dėl žalos atlyginimo nurodo, kad žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų subjektų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina tais atvejais, kai subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). CK 6.271 str. nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 - 6.249 straipsniuose. Todėl, sprendžiant V. K. reikalavimo pagrįstumo klausimą nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos (b. l. 9-15).

Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą remdamasi atsiliepime nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjo ir atsakovės atstovo paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas V. K. 2009-12-11 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 107, plotas - 7,38 m², kurioje buvo 2 asmenys (vienam asmeniui teko 3.69 m²); 2009-12-12 kameroje ryte buvo 2, vakare - 3 asmenys (vienam asmeniui teko 2.46 m²); 2009-12-13 kameroje ryte ir vakare buvo 3 asmenys (vienam asmeniui teko 2.46 m²); nuo 2009-12-14 iki 2009-12-20 perkeltas į kamerą Nr. 173, kurios plotas - 7,94 m², ryte ir vakare nurodytu laikotarpiu joje buvo 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1.98 m²); nuo 2009-12-21 iki 2010-01-12 perkeltas į kamerą Nr. 153, kurios plotas - 7,94 m², ryte ir vakare kameroje buvo 4 asmenys, išskyrus 2009-12-24, kurioje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1.98 m²); nuo 2010-01-13 iki 2010-02-24 buvo perkeltas į kamerą Nr. 197, plotas - 7,94 m², kurioje nurodytu laikotarpiu buvo nuo 3 iki 4 asmenų ryte ir vakare (vienam asmeniui teko 1.98 m²); nuo 2010-02-25 iki 2010-06-11 buvo perkeltas į kamerą Nr. 158, plotas - 7,94 m², kurioje nurodytu laikotarpiu ryte ir vakare buvo nuo 3 iki 4 asmenų, išskyrus 2010-03-03 ir 2010-05-28, kurioje ryte buvo 2, o vakare 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1.98 m²); nuo 2010-06-11 vakaro iki 2010-07-13 buvo perkeltas į kamerą Nr. 173, plotas - 7,94 m², kurioje ryte ir vakare buvo nuo 3 iki 4 asmenų (vienam asmeniui teko 1.98 m²); 2010-07-14 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2010-07-16 atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 112, plotas - 7,28 m², kurioje vakare buvo 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1.82 m²); nuo 2010-07-17 iki 2010-12-19 buvo perkeltas į kamerą Nr. 174, plotas - 7,94 m², kurioje ryte ir vakare buvo nuo 3 iki 4 asmenų, išskyrus 2010-08-31, kurioje ryte buvo 2, vakare - 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1.98 m²); nuo 2010-12-20 iki 2011-02-02 ryto buvo perkeltas į kamerą Nr. 154, plotas - 7,94 m², kurioje ryte ir vakare buvo nuo 3 iki 4 asmenų (vienam asmeniui teko 1.98 m²); 2011-02-02 vakare buvo perkeltas į kamerą Nr. 115, plotas - 7,45 m², kurioje buvo 6 asmenys (vienam asmeniui teko 1.24 m²); 2011-02-03 perkeltas į kamerą Nr. 285, plotas - 7,08 m², kurioje ryte 2011-02-03 buvo 2, vakare - 4 asmenys, 2011-02-04 iki 2011-02-06 ryte ir vakare buvo 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1.77 m²), 2011-02-07 ryte ir vakare buvo 3 asmenys (vienam asmeniui teko 2.36 m²); nuo 2011-02-08 iki 2011-02-24 buvo perkeltas į kamerą Nr. 323, plotas - 7,75 m², kurioje ryte ir vakare buvo nuo 3 iki 4 asmenų, išskyrus 2011-02-19 - kameroje ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1.93 m²), 2011-02-22 - kameroje ryte ir vakare buvo 2 asmenys (vienam asmeniui teko 3.87 m²), 2011-02-23 - kameroje ryte buvo 2, o vakare – 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1.93 m²); 2011-02-25 perkeltas į kamerą Nr. 318, plotas - 7,81 m², kurioje ryte buvo 3, vakare - 4 asmenys, nuo 2011-02-26 iki 2011-02-28 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1.95 m²), 2011-03-01 kameroje ryte ir vakare buvo 2 asmenys (vienam asmeniui teko 3.90 m²); 2011-03-02 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2011-03-07 atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 111, plotas - 7,45 m², kurioje vakare buvo 3 asmenys (vienam asmeniui teko 2.48 m²); 2011-03-08 perkeltas į kamerą Nr. 268, plotas - 7,30 m², kurioje ryte buvo 2, vakare - 4 asmenys, nuo 2011-03-09 iki 2011-03-14 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1.82 m²), 2011-03-15 kameroje ryte ir vakare buvo 2 asmenys (vienam asmeniui teko 3.65 m²); nuo 2011-03-16 iki 2011-04-20 perkeltas į kamerą Nr. 272, plotas - 7,75 m², kurioje ryte ir vakare buvo nuo 3 iki 4 asmenų (vienam asmeniui teko 1.93 m²), išskyrus 2011-03-24 – kameroje ryte ir vakare buvo 2 asmenys (vienam asmeniui teko 3.87 m²), 2011-04-07 ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1.93 m²); 2011-04-21 perkeltas į kamerą Nr. 273, plotas - 7,79 m², kurioje ryte buvo 2, vakare - 3 asmenys (vienam asmeniui teko 2.59 m²); nuo 2011-04-22 iki 2011-05-27 buvo perkeltas į kamerą Nr. 272, plotas - 7,75 m², kurioje ryte ir vakare buvo nuo 3 iki 4 asmenų (vienam asmeniui teko 1.93 m²); 2011-05-27 vakare išvyko į Pravieniškių pataisos namus - atvirąją koloniją 2-ąją valdybą (b. l. 9-15).

Pareiškėjas savo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą grindžia netinkamomis jo kalinimo Lukiškių TI-K sąlygomis, t. y., kad per laikotarpį nuo 2009-12-11 iki 2011-06-01 jam nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas minimalus 5 m² ir 3,6 m² gyvenamasis plotas kameroje, taip pat laikant jį antisanitarinėmis sąlygomis.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 patvirtintos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, priežiūra“ (toliau – ir Higienos norma), galiojusios iki 2010-04-11, 6.15 punkte nurodyta, kad kamerų tipo patalpose laikomiems asmenims turi būti užtikrintas ne mažesnis kaip 5 m² plotas vienam žmogui. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtino Lietuvos higienos normą HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai, tačiau šioje higienos normoje nėra nustatytas minimalus kamerų tipo patalpų plotas, tenkantis vienam joje kalinamam asmeniui. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, galiojančio nuo 2010-05-14, 1.3.1 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2009-12-11 iki 2011-06-01, išskyrus 2010-07-14, 2011-02-22, 2011-03-01 ir 2011-03-02, 2011-03-15, 2011-03-24, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą patalpose, kuriose jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (5 m² ir 3.6 m²), t. y. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas adm. byloje Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas adm. byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas mano, kad pareiškėjo skunde ir teismo posėdyje nurodyti teiginiai, kad kalinimas tokiomis sąlygomis patyrė dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, yra įrodytas. Duomenų, kad pareiškėjo skunde nurodyti sveikatos sutrikimai (gastritas, dešinės akies ligos) atsirado būtent dėl jo kalinimo nepriimtinomis sąlygomis, nėra. Kaip matyti iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės V. K. epikrizės, jis buvo hospitalizuotas nuo 2010-07-14 iki 2010-07-16, objektyvi ligonio būklė atvykus gera, „ligonio nusiskundimų ir anamnezės“ punkte nurodyta, kad daug metų jaučia maudžiantį skausmą, buvęs gastritas (b. l. 3), o vėlesnėje epikrizėje nurodyta, kad hospitalizuotas 2011-12-28, išrašytas 2012-01-06, „ligonio nusiskundimai ir anamnezė“ nurodyta, kad dešinė akis operuota dėl tinklainės atšakos, atvyko profilaktiniam patikrinimui. Įrodymai, kad dėl kalinimo sąlygų, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo pakenkta pareiškėjo sveikata, tame tarpe – ir psichinė, nepateikti. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovę dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų.

Pažymėtina ir tai, kad byloje jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad kai kuriose kamerose buvo graužikų ar kitų parazitų, sienos buvo pažeistos grybelio ir pan., nėra. Lukiškių TI-K, kaip patvirtina byloje esantys įrodymai (b. l. 20-26), yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, kuri, kaip paaiškino atsakovės atstovė teismo posėdyje, nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2012-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525–2542/2012 ir kt.).

Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2009-12-11 iki 2011-06-01. Atsižvelgiant į laikotarpio, kuriuo pareiškėjui V. K. Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, į pažeidimo mąstą, jo trukmę, teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į tai, kad pareiškėjas, be savo paaiškinimo, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, šalies ekonominę padėtį, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteisiamas 2000 Lt neturtinės žalos dydis už laikotarpį nuo 2009-12-11 iki 2011-06-01.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinę žalą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Arūnas Dirvonas