Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1132-1122/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-05-29
Bylos Nr.
1-1132-1122/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51274-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė
Kaltinamasis
E. G.
Advokatai
Girdutis Vainius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1132-1122/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51274-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.1; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,sekretoriaujant Vitai Jurienei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,kaltinamajai E. G., jos gynėjui advokatui Girdučiui Vainiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. G. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

ji 2018 m. gruodžio 23 d. apie 22.49 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir, pažeidusi Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 127 punktų reikalavimus, būdama neatidi bei neatsargi (duomenys neskelbtini) gatve važiavo pasirinktu greičiu link miesto centro, neatsižvelgusi į važiavimo ir meteorologines sąlygas (apsnigta ir slidi kelio danga), neprivažiavusi apie 100 m iki sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę, kur automobiliu atsitrenkė į šalia kelio augantį medį, o eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio (duomenys neskelbtini) keleivė A. G., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais savo veiksmais E. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji E. G. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio metu, t. y. 2018 m. gruodžio 23 d. apie 22 val., vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), važiavo paimti draugės R. V., tuomet nuvažiavo pasiimti A. G. Ji paprašė, kad A. prisisegtų saugos diržą, nes ji neturėjo daug vairavimo patirties. Tada važiuojant link (duomenys neskelbtini) centro, (duomenys neskelbtini) gatve ji užvažiavo ant pusnies, nesuvaldė automobilio ir trenkiausi į medį. Prieš užvažiuojant ant pusnies pažiūrėjo į spidometrą, kuris rodė 55 km/h. Buvo pasirinkusi saugų greitį, bet neturėjo daug vairavimo patirties, kelio danga buvo slidi, prieš tai snyguriavo, t. y. ji neatsižvelgė į meteorologines sąlygas ir nesuvaldė automobilio. Po įvykio draugė sakė, kad A. jai parašė, kad įvykio metu nebuvo prisisegusi saugos diržo. Po avarijos ji A. atsiprašė. Po to jos bendravo, bet 2019 m. kovo mėnesį susipyko ir santykių nepalaiko. Iš karto po įvykio A. sužalojimų nematė, ji tik skundėsi, kad skauda nugarą, dėl to iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Bet po to, vasarą, A. atsiuntė pažymą, kad jai stiprūs stuburo sumušimai. Savo veiksmus vertina kaip neatidų vairavimą, neįvertino kelio dangos. Labai gailisi dėl įvykio. Nukentėjusioji A. neprašė atlyginti jai žalą, gavo draudimo išmoką. Jie jai skambino dėl žalos atlyginimo, tačiau A. teigė, kad jai pinigų nereikia. Laiduotojas, Z. G., yra jos senelis, ji su juo kartu gyvena visą savo gyvenimą. Jis jai daro gerą įtaką. Kai įvyko eismo įvykis, senelis tuo metu buvo Prancūzijoje, ji jam pačiam pirmam ir paskambino. Jis paskambino į draudimą, kad partemptų automobilį, bandė ją nuraminti, nes buvo labai išsigandusi ir patyrė didelį stresą. Jie visa tai aptarė jam grįžus iš Prancūzijos, jis sakė, kad galbūt tai jo klaida, kad jis neparuošė jos žiemos sąlygoms. Senelio patarimo ir nuomonės visada klauso. Senelis dirba ir padeda jai finansiškai. Jai pačiai praeityje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės, kai buvo 14-15 metų amžiaus, tačiau tyrimas buvo nutrauktas dėl mažareikšmiškumo. Yra turėjusi ir administracinių nuobaudų – važiavo autobusu be bilieto, buvo pamiršusi jį papildyti.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji nėra kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jai sutinkant bei prokurorui ir jos gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 24 d. įtariamąja apklausta E. G. parodė, kad dėl kaltės pasisakys vėliau, tyrimo metu, parodymus taip pat pateiks vėliau (b. l. 32).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 30 d. įtariamąja apklausta E. G. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. gruodžio 23 d. apie 23.00 val. vairavo automobilį (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir važiavo apie 55 km/val. greičiu (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Kartu su ja automobiliu važiavo A. G. ir R. V. Buvo slidi kelio danga, šlapias asfaltas. Eismas nebuvo intensyvus. Jokių artėjančių automobilių nebuvo. Kelias buvo apšviestas. (duomenys neskelbtini) gatvėje važiuodama pasirinktu greičiu užvažiavo ant pusnies ir automobilis tapo nevaldomas, dėl ko prarado vairavimo kontrolę. Automobilis nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į šalia kelio augantį medį. Eismo įvykio metu nukentėjo ant automobilio galinės sėdynės sėdėjusi A. G., kuri buvo išgabenta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Nežino, ar A. G. buvo užsisegusi saugos diržą, tačiau R. V. sakė, kad A. G. buvo be saugos diržo. Psichinių sutrikimų neturi, į narkologo įskaitą nebuvo įrašyta (b. l. 33).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 5 d. liudytoja apklausta A. G. parodė, kad 2018 m. gruodžio 23 d. apie 22.00 val. važiavo link (duomenys neskelbtini) automobiliu (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo E. G.. Ji (A. G.) sėdėjo ant galinės keleivio sėdynės. Kuriomis miesto gatvėmis važiavo, neatsimena. E. G. vairuodama automobilį viršijo leistiną 50 km/val. greitį ir galėjo važiuoti apie 100 km/val. greičiu. Staiga automobilis užvažiavo ant pusnies ir automobilį pradėjo po kelią mėtyti. Ji (A. G.) nebuvo prisisegusi saugos diržu ir ją pradėjo mėtyti po automobilio saloną. Netrukus jų automobilis atsitrenkė į medį. Po eismo įvykio pajuto skausmą nugaros srityje. Vėliau atvyko policininkai ir iškvietė Greitosios medicinos pagalbą. Iš pat pradžių jai nenustatė lūžių, tačiau vėliau po Magnetinio rezonanso tyrimo buvo diagnozuoti slankstelių lūžiai (b. l. 38–39).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 10 d. liudytoju apklaustas D. K. parodė, kad 2019 m. gruodžio 23 d. apie 22.40 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio metu galimai nukentėjo automobilio keleivis. Atvykus minėtu adresu, rado prie kelio stovintį stipriai apgadintą automobilį (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)). Prie automobilio stovėjo 3 merginos, kurių paklausė, kas atsitiko. Paaiškėjo, kad automobilį (duomenys neskelbtini) vairavo vairuotoja E. G., gimusi (duomenys neskelbtini), su kuria kartu važiavo jos draugės A. G., gimusi (duomenys neskelbtini), ir R. V., gimusi (duomenys neskelbtini) m. Jos paaiškino, kad, važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve, E. G. nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldė minėto automobilio ir šis atsitrenkė į šalia kelio esantį medį. A. G. skundėsi stipriais skausmais nugaros srityje, vairuotoja E. G. ir keleivė R. V. medikų pagalbos atsisakė. Patikrinus alkotesteriu vairuotojos E. G. blaivumą, nustatyta, kad ši buvo blaivi. Atvažiavę Greitosios medicinos pagalbos medikai A. G. apžiūrėjo, po to ją išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (b. l. 45).

Iš E. G. 2018 m. gruodžio 23 d. paaiškinimo matyti, kad 2018 m. gruodžio 23 d. apie 23.00 val. vairavo automobilį (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), smėlio spalvos, lengvąjį automobilį, priklausantį Z. G. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Oro sąlygos: slidi kelio danga, apšviesta. Asfaltas, viena eismo juosta važiavo 55 km/val., buvo įjungtos artimosios šviesos. Greičio ribojimas, ištisinė linija. Sukdama užvažiavo ant pusnies ir automobilį sumėtė. Bandė tiesinti vairą, bet neišėjo ir automobilį dar labiau sumėtė. Ir tada trenkėsi į medį, kirto priešpriešinę eismo juostą. Liudininkai: R. V. (telefono numeris (duomenys neskelbtini)) A. G. Sužalota A. G. išvežta į Lazdynų ligoninę, ją nugabeno greitosios pagalbos automobilis (b. l. 34).

Iš A. G. 2019 m. rugpjūčio 8 d. paaiškinimo matyti, kad 2018 m. gruodžio 23 d. apie 22.00 val. važiavo trise į (duomenys neskelbtini). Ji sėdėjo gale. Iš pradžių važiavo lėtai, staiga vairuotoja E. G. pradėjo spausti greičio pedalą. Leistinas greitis buvo apie 50 km/val., tačiau ji važiavo apie 100 km/val. Viršydama greitį, lenkė kitą automobilį posūkyje. Tada užnešė ant pusnies, ji suko vairą į kitą pusę. A. G. automobilyje mėtė į visas puses, kadangi buvo be saugos diržo, deja negalėjo numatyti tokio vairuotojos poelgio. Automobilis sukosi ir galiausiai už pusės kilometro trenkėsi į medžius. Išlipusi iš automobilio (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), atsitūpė prie durelių, nes nežinojo, ar gali judėti. Jautė nugaros skausmą, buvo sunku kvėpuoti. Iškvietė policiją, o policija iškvietė greitąją pagalbą. Atsidūrus Lazdynų ligoninėje, jai buvo padaryta rentgeno nuotrauka, tačiau nieko nepamatė, tik sumušimą. E. G. su drauge važiavo į policijos komisariatą rašyti paaiškinimą. Paaiškinime rašė, kad (cituoja iš Facebook žinučių): ,,Aš rašiau, kad varėm ant 55 maždaug ir sukant posūkį užvariau ant pusnies ir pradėjo mėtyt“. Taip pat A. G. rašė, kad apie greitį tylėtų, o kai paklausė ,,ant kiek važiavo“, E. G. atsakė, kad 80 tai tikrai buvo. Kelis mėnesius nesikreipė į gydymo įstaigą, nes manė, kad mėlynėms ant nugaros, stipriems sumušimams reikia laiko užgyti, deja po tiek laiko vis dar jaučia skausmus, negali pasisukti į šoną. Nusprendė pasitikrinti. Užsirašiusi pas gydytoją, maždaug po mėnesio gavo siuntimą ateiti pas kitą gydytoją, kuri tiria ligas ir paskiria gydymą. Apsilankiusi pas ją, gavo siuntimą taip pat maždaug po mėnesio pasidaryti stuburo krūtininės dalies magnetinio rezonanso tomografiją. Atlikus tyrimus, nustatė lėtinius Th 10 II laipsnio, Th 11 I kompresinius lūžius. Turi pretenzijų vairuotojai dėl sveikatos sutrikdymo, nes po traumos, kaip gydytoja sakė, į sportą dėl staigių judesių grįžti nebegalės, kas jai yra labai svarbu. Taip pat ją tai paveikė psichologiškai. Po pusės metų vis dar bijo važiuoti autobusu ar automobiliu. Nuolat jaučia stresą, o tai sukėlė nervinį dermatitą (b. l. 19).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2018 m. gruodžio 23 d. 22.48 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas, kad pavažiavus apie 50 metrų, nuo kelio išsišakojimo link pirmo pliažo, mergina apie 19 metų nesuvaldė automobilio (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir trenkėsi į medį. Mergina skundžiasi nugaros skausmais (b. l. 4–5).

Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialisto M. L. 2018 m. gruodžio 23 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. gruodžio 23 d. 22.48 val. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyryje gautas pranešimas iš Bendrojo pagalbos centro, kad (duomenys neskelbtini)., įvyko kelių eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus. Nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 23 d. apie 22.48 val. (duomenys neskelbtini), E. G., gimusi (duomenys neskelbtini) m., vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į medį. Įvykio metu nukentėjo keleivė A. G., gimusi (duomenys neskelbtini) , kuri išleista iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės nustačius stuburo juosmeninės dalies sumušimą (b. l. 7).

Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Pirmos kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio S. T. (S. T.) 2018 m. gruodžio 23 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. gruodžio 23 d. apie 22.48 val. patruliuodami kartu su vyriausiuoju patruliu A. Š. ir vyriausiuoju patruliu G. G. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pavažiavus apie 50 metrų, nuo kelio išsišakojimo link pirmo pliažo, mergina apie 19 metų nesuvaldė automobilio (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir trenkėsi į medį. Mergina skundėsi nugaros skausmais. Pranešė pravažiuojantis. Atvykę minėtu adresu pastebėjo prie kelio stovintį stipriai apgadintą minėtą automobilį (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), prie kurio stovėjo 3 merginos, kurių paklausius, kas atsitiko, viena iš jų, kaip vėliau paaiškėjo, automobilio (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) vairuotoja E. G., gimusi (duomenys neskelbtini), su kuria kartu važiavo jos draugės A. G., gimusi (duomenys neskelbtini), ir R. V., gimusi (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad joms važiuojant (duomenys neskelbtini) E. G. nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldė minėto automobilio ir atsitrenkė į šalia kelio esantį medį. Paklausus, ar yra kokių sužalojimų, viena iš merginų, t. y. A. G., skundėsi stipriais skausmais nugaros srityje, vairuotoja E. G. ir R. V. medikų pagalbos atsisakė. Atvykus GMP 0802 apžiūrėjus A. G. buvo nuspręsta ją vežti į Lazdynų Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Patikrinus vairuotojos E. G. blaivumą alkotesteriu Nr. Alcotest 7510 Nr. A 0229, Sertifikato Nr. 0844853, buvo nustatyta 0 promilių (b. l. 8).

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. eismo įvykio vietos schemos ir papildomų duomenų matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas keleivinis automobilis (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)), transporto priemonės vairuotojas – E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) transporto priemonės savininkas Z. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti šie išoriniai sugadinimo požymiai: priekinis bamperis, priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės. Pridėtos fotonuotraukos (b. l. 23–26).

Vilniaus apskrities VPK 2018 m. gruodžio 24 d. administraciniu sprendimu Nr. 10SDU-33856619-18 nutarta uždrausti transporto priemonei (duomenys neskelbtini)(valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)) dalyvauti viešajame eisme ir panaikintas privalomosios techninės apžiūros galiojimas, kadangi po eismo įvykio ji neatitinka techninių reikalavimų – deformuotas lonžeronas, suveikė oro pagalvių sistema (b. l. 22).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 12 d. specialisto išvados Nr. G3489/2019(1) matyti, kad A. G. nustatyti stuburo krūtinės dalies 10 ir 11 slankstelių suspaustiniai lūžiai, į tai nurodo traumos dieną atliktų stuburo juosmeninės dalies 2-jų krypčių rentgenogramų duomenys bei atlikto stuburo krūtininės dalies magnetinio branduolinio rezonanso tyrimo radiniai. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu, automobilio susidūrimo su medžiu momentu staigaus A. G. judesio per juosmens sritį į priekį ir atgal metu. A. G. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ir gijimas užtrunka ilgiau nei 10 dienų (b. l. 17–18).

Iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo asmens žalų ekspertės 2020 m. sausio 23 d. informacinio pranešimo matyti, kad 2020 m. sausio 2 d. nukentėjusioji A. G. kreipėsi į juos dėl žalos atlyginimo. 2020 m. sausio 23 d. priimtas sprendimas nukentėjusiajai A. G. išmokėti 1 200 Eur dydžio draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti (b. l. 50).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos tyrėjas 2020 m. sausio 31 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 10-ANR_P-8259-2020 A. G. dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 432 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad 2018 m. gruodžio 23 d. (duomenys neskelbtini) g., važiavo automobiliu (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), kuriame įrengti saugos diržai, ir sėdėdama keleivio vietoje nebuvo prisisegusi saugos diržu (b. l. 56).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Minėto BK straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo reikalavimus. KET pažeidimai, dėl kurių gali kilti baudžiamoji atsakomybė, yra numatyti Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (nagrinėjamu atveju aktuali taisyklių redakcija, galiojusi 2018 m. gruodžio 23 d. eismo įvykio metu).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik dėl tokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kurio metu žūva žmogus (žmonės) ar padaromi nesunkūs ar sunkūs sveikatos sutrikdymai. Būtina baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra priežastinis ryšys tarp kelių eismo dalyvio (dalyvių) eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.

KET 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Taip pat KET 127 punkte nustatyta, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad E. G. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Pirmiau nurodyti kaltinamosios E. G. tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų A. G., D. K. parodymai, pareigūnų M. L. ir S. T. tarnybiniai pranešimai, policijos įvykių registro išrašas, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog E. G. 2018 m. gruodžio 23 d. apie 22.49 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį (duomenys neskelbtini)(valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir, pažeidusi Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktų reikalavimus, būdama neatidi bei neatsargi (duomenys neskelbtini) gatve važiavo pasirinktu greičiu link miesto centro, neatsižvelgusi į važiavimo ir meteorologines sąlygas (apsnigta ir slidi kelio danga), neprivažiavusi apie 100 m iki sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę, kur automobiliu atsitrenkė į šalia kelio augantį medį, o eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio (duomenys neskelbtini)keleivės A. G. sveikata.

Taigi šiuo atveju dėl E. G. padaryto KET 9 ir 127 punktų pažeidimo – nesilaikymo visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgimo į važiavimo sąlygas, kelio būklę ir meteorologines sąlygas, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios keleivės A. G. sveikata. Nagrinėjamu atveju, nors nustatyta, kad ir pati keleivė A. G. įvykio metu nebuvo užsisegusi saugos diržo, tuo taip pat pažeisdama Kelių eismo taisykles, tačiau teismas pažymi, kad ši aplinkybė nešalina kaltinamosios baudžiamosios atsakomybės, kadangi bylos medžiaga leidžia teigti, kad būtent E. G. padarytas KET pažeidimas buvo eismo įvykio priežastis ir būtinoji kilusių padarinių – A. G. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, atsiradimo sąlyga. Tarp padaryto pažeidimo ir kilusių padarinių neabejotinai yra būtinasis priežastinis ryšys. Vertinant kaltinamosios E. G. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę (atsižvelgus ir į objektyviuosius jos požymius), nekyla abejonių dėl to, jog ji tai padarė dėl neatsargumo. Atsižvelgus į tai, tokia E. G. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąją E. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją senelio Z. G. atsakomybėn.

Posėdžio metu pati kaltinamoji, apibūdindama galimą laiduotoją, nurodė, jog Z. G. yra jos senelis, ji su juo kartu gyvena visą savo gyvenimą. Jis jai daro gerą įtaką. Kai įvyko eismo įvykis, senelis tuo metu buvo išvykęs, tačiau ji jam pačiam pirmam paskambino, jis bandė ją nuraminti, jie visa tai aptarė ir jam grįžus. Senelio patarimo ir nuomonės ji visada klauso. Senelis dirba ir padeda jai finansiškai.

Z. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kadangi jie gyvena kartu, jis turi didelę įtaką E. G. gyvenime. Jis ir pradėjo mokyti ją vairuoti automobilį, jai gerai sekėsi, buvo įsitikinęs, kad ji elgiasi atsakingai, tačiau, matyt, pervertino jos progresą, nes mokymas buvo esant geroms oro sąlygoms, nebuvo paruošęs jos žiemos sąlygoms. Per eismo įvykį E. G. pati labai skaudžiai nukentėjo, patyrė didelį stresą ir jis save iš dalies kaltina dėl to. Jis pats yra pilotas, nuo 1970 m. skraido, o šiuo metu dėl amžiaus dirba instruktoriumi. Turi patirtį, gali turėti įtaką E. G., nes jie matosi kiekvieną dieną, gyvena kartu. Po to įvykio ji daugiau nebuvo sėdusi už vairo, nes labai bijo, stresuoja. Jis bando ją vėl įtraukti į šią veiklą, kad ji pradėtų savimi pasitikėti. Dėl to streso po įvykio ji paėmė akademines atostogas. Po šio įvykio jis paaiškino jai, kur buvo jos klaida. Automobilis, kuriuo ji tada važiavo, buvo jo. Jie gyvena kartu nuo jos gimimo, jos tėvai išsiskyrę, mama gyvena kitame rajone. E. G. gerai įsiklauso į patarimus, pastabas ir tinkamai reaguoja. Ji juo labai pasitiki ir myli. Sutinka su laidavimu ir su užstatu. Prašė leisti jam laiduoti už anūkę, o ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teistas niekada nebuvo. Administracine tvarka gal ir buvo baustas, už greičio viršijimą.

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu sutiko, kad kaltinamoji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir pažymėjo, kad yra visos sąlygos taikyti šį institutą, o laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo būti laiduotoju šioje byloje.

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, bei yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 1, 2 d.). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji E. G. padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. E. G. anksčiau nebuvo teista (b. l. 35), taigi ji šiuo atveju pirmą kartą padarė minimą nusikalstamą veiką. Be to, kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Nustatyta, kad nukentėjusiajai draudimo bendrovė išmokėjo 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 50). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nedalyvavo, nenurodydama nedalyvavimo priežasčių, nepateikusi prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, nors apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuota tinkamai, taigi nepasinaudojo savo teise dalyvauti teismo posėdyje, civilinio ieškinio iki įrodymų tyrimo teisme pradžios nepareiškė. Teismo posėdžio metu kaltinamoji nurodė, jog su nukentėjusiąja po įvykio bendravo, jos atsiprašė, teiravosi dėl žalos atlyginimo, tačiau nukentėjusioji nurodė, kad joks žalos atlyginimas jai nėra reikalingas. Taigi, manytina, kad neturtinė žala nukentėjusiajai bent iš dalies atlyginta, be to, dėl papildomo žalos atlyginimo proceso šalys turi teisę ateityje kreiptis į teismą taip pat ir civiline tvarka.

Sprendžiant dėl kaltinamosios asmenybės, kaip minėta, kaltinamoji yra neteista, teisę vairuoti transporto priemones turi kelis metus, ji yra bausta administracine tvarka, tačiau tik vieną kartą ir už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, paskirta bauda sumokėta (b. l. 36). Šios aplinkybės kaltinamąją charakterizuoja teigiamai ir rodo, kad padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis, juo labiau neatsargus. Įvertinus ir kitų kaltinamąją charakterizuojančių duomenų visumą – jauno amžiaus, turinti nuolatinę gyvenamąją vietą, besimokanti aukštojoje mokykloje, taip pat kaltinamosios požiūrį į jos padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad E. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis, Z. G., kuris prašė perduoti E. G. jo atsakomybei pagal laidavimą, yra brandaus amžiaus, neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą už greičio viršijimą, bauda sumokėta, darbdavio (UAB (duomenys neskelbtini), kur dirba mokymų vadovo pavaduotoju) charakterizuojamas teigiamai, yra kaltinamosios artimas giminaitis – senelis, su kuriuo ji kartu gyvena, jis ją išlaiko. Teismo vertinimu, Z. G. asmenybė pagal jį apibūdinančias savybes, gyvenimo patirtį bei ryšį su kaltinamąja sudaro teismui pagrindą spręsti, kad jis gali daryti nuolatinę bei teigimą įtaką kaltinamosios elgesiui, t. y. yra vertas teismo pasitikėjimo.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajai E. G. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jai kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamoji E. G. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą, nustatant 2 metų terminą, o baudžiamoji byla kaltinamosios atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str. 1-4 d., BPK 303 str. 4 d.).

Nors pagal BK 40 straipsnio 1 dalį laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo, o prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 2 000 Eur dydžio užstatu, tačiau teismas, įvertinęs kaltinamosios bei laiduotojo asmenybes, tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, laiduotojas ne tik darys teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui, tačiau ją ir išlaiko bei ateityje kurį laiką išlaikys finansiškai, kol ji mokosi, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu, moka ir už jos mokslus, be to, kaltinamoji nuo 2019 m. spalio 29 d. yra išleista akademinių atostogų, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu, dėl įvykio metu patirtų išgyvenimų, teismas mano, kad šiuo atveju E. G. atžvilgiu atliktas ikiteisminis tyrimas, teismo procesas ir nuosprendis yra pakankamos priemonės tam, kad ji padarytų reikiamas išvadas ir toliau nedarytų teisės pažeidimų. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti laidavimą su užstatu.

Taip pat BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Tačiau dėl minėtų priežasčių šioje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo kaltinamajai skirti ir baudžiamojo poveikio priemones.

Kiti klausimai

Šioje baudžiamojoje byloje kardomosios priemonės nebuvo skirtos, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų bei daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti bei baudžiamajai bylai nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. G., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti ją laiduotojo Z. G. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą E. G. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti E. G. ir Z. G., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Dambrauskienė