Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. N. ir S. N. (S. N.) pareiškimą dėl užsienyje gimusio vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai G. N. ir S. N. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021-06-23 išvadą Nr. A133-4059/21 (2.4.1.27Mr-AD21), įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą užsienyje gimusio sūnaus gimimą, suteikiant jam vardą (duomenys neskelbtini), pavardę (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad 2015-10-30 susituokė J. A., Dubajaus mieste, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Šioje šalyje gyvena nuolat. Įtraukiant į apskaitą santuoką, pareiškėjai Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje buvo pasiūlyta pavardė (duomenys neskelbtini), su kuo pareiškėja nesutiko ir kreipėsi į teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti pareiškėjos G. Z. sudarytą santuoką į apskaitą įrašant pareiškėjai pavardę (duomenys neskelbtini). 2021-03-02 Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai) gimė sūnus L. N.. 2021 m. birželį pateikė Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui prašymą įtraukti sūnaus gimimą į apskaitą, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius savo 2021-06-23 išvada Nr. A133-4059/21 (2.4.1.27Mr-AD21) „Dėl L. N. gimimo įtraukimo į apskaitą“ atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą, atsisakymą motyvuodamas teisinių galimybių nebuvimu. Buvo pasiūlytas sugramatintas variantas „L. N.“. Pažymi, kad „L. N.“ ir „L. N.“ nėra tapatūs asmenvardžiai. Skiriasi ne tik jų rašyba, bet ir transkripcija bei tarimas. Jiems ir sūnui turint dokumentus su skirtingomis pavardėmis, šeima neišvengiamai susidurs su būtinumu aiškinti (ypač užsienyje), kodėl Lietuvoje išduotuose dokumentuose jų sūnui suteikta pavardė skiriasi nuo kitų šeimos narių pavardės, nuo originalaus gimimo liudijimo. Sūnui paaugus, jis neišvengiamai užduotų ir tėvams tą patį klausimą „Kodėl?“ Be to, sūnus galėtų patirti išgyvenimų, jaustis nepilnavertišku šeimos nariu, todėl teigia, jog CMS atsisakymas įtraukti sūnaus gimimą su originaliais ne tik pažeidžia teisę į šeimos identitetą ir yra diskriminuojantis, bet ir ateityje gali turėti daugiau nepalankių pasekmių (pavyzdžiui, paveldėjimo atveju).

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius atsiliepime į pareiškimą jam neprieštaravo.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys, viena iš kurių, santuoką su užsieniečiais sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat jų sutuoktinių vaikų pavardės, kurios gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsienio asmens dokumentą.

Atsižvelgiant į šalyje esančią epidemiologinę situaciją dėl Covid-19, pareiškėjams, suinteresuotam asmeniui bei išvadą teikiančiai institucijai sutinkant, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Pareiškimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 straipsnis numato, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba; vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. CK 3.281 straipsnis numato, kad civilinės būklės aktai registruojami, keičiami, papildomi, ištaisomi, atkuriami vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis, kurias tvirtina Teisingumo ministras. Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 „Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“, 11 punktas numato, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba; registruojant ar įtraukiant į apskaitą Lietuvos Respublikos piliečio santuoką su užsieniečiu, taip pat jų vaikų gimimą, Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką.

Teismas, įvertinęs aukščiau įvardintų teisės normų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos piliečių pavardžių rašymą oficialiuose dokumentuose, turinį, daro išvadą, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus atlikti nelietuviškais rašmenimis.

Visgi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs (2003 m. spalio 2 d. sprendimas Garda– Avelio, C-148/02; 2010-12-22 Sayn–Wittgenstein, C-208/09; 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008 m. spalio 14 d. sprendimas Grunkin ir Paul, C-353/06).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, kuri yra privaloma bylą nagrinėjančiam teismui, daro išvadą, kad tuo atveju, jei dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų šeimos nariams rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš Kipro ir Persijos įlankos anglikonų vyskupijos patvirtinto įrašo apie santuoką matyti, jog 2015-10-30 pareiškėjai sudarė santuoką. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-01 priėmė sprendimą civilinė byloje Nr. e2YT-23709-936/2018, įpareigojantį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti pareiškėjos G. Z., 2015-10-30 sudarytą santuoką į apskaitą įrašant pareiškėjai pavardę (duomenys neskelbtini) ir išduoti santuokos sudarymo įrašą. Iš Jungtinių Arabų Emyratų Sveikatos ir prevencijos ministerijos gimimo liudijimo nustatyta, jog Dubajuje 2021-03-02 gimė pareiškėjų sūnus L. N.. 2021-03-18 pareiškėja G. N. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui pateikė prašymą įtraukti į apskaitą Dubajuje, Jungtinių Arabų Emyratuose gimusį L. N., tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2021-06-23 pateikė atsakymą Nr. A133-4059/21(2.4.1.27Mr-AD21) dėl L. N. gimimo įtraukimo į apskaitą, kuriame nurodė neturintis teisinio pagrindo įvykdyti šio prašymo, nes civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba, todėl vaiko vardas ir pavardė gali būti įrašyti L. N. ir tai būtų laikytina asmenvardžio L. N. grafiniu variantu.

Lietuvos Respublikos išduotame G. N. pase ir Jungtinės Karalystės išduotame S. N. pase įrašytos pareiškėjų pavardės ne lotyniškais rašmenimis, naudojant raidę „w“. Sutiktina su pareiškėjų nuomone, jog kai vienam šeimos nariui įsiteisėjusiu teismo sprendimu leista turėti pavardę su „w“ raide, nėra jokių prielaidų neleisti pareiškėjų sūnui turėti pavardę (duomenys neskelbtini), o pareiškėjams ir sūnui turint dokumentus su skirtingomis pavardėmis, šeima neišvengiamai susidurs su sunkumais aiškinant ne Lietuvos valstybėje, kodėl jų sūnaus pavardė skiriasi.

Teismo vertinimu draudimas įrašyti varde ir pavardėje raidę „w“ yra neproporcingas nepatogumams, kurį patirtų pareiškėjai ar net pats jų sūnus nesuvienodinus sūnaus pavardės su pareiškėjų, įrašant pavardę (duomenys neskelbtini) bei analogiškai įrašant vardą (duomenys neskelbtini), taip pat sudarytų prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą, teisės į vardą pažeidimą (CK 2.20 straipsnis).

Pažymėtina, kad kaip matyti iš suinteresuoto asmens atsiliepimo į pareiškimą, Lietuvos Respublikos gyventojų registre atsiranda duomenys apie sudarytus įrašus įrašant raides „w“, „q“, „x“ ir atitinkamai su šiomis raidėmis Lietuvos Respublikos piliečiams išduodami asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai. Duomenų, jog varduose ar pavardėse „w“ raidžių rašymas būtų sukėlęs neigiamas pasekmes bei pakenkęs valstybinei kalbai, byloje nenustatyta. Priešingai, išvadą byloje teikianti institucija nurodė, jog galimos kai kurios išimtys pavardėje įrašant w raidę, o viena iš jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės.

Taigi įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, kad nenukrypimas nuo šiuo metu esamo teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiškėjų prašymą neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjų siekiamam rezultatui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiškėjai patirtų esant įrašytoms skirtingoms pavardėms ir netaikant analogijos sūnaus vardui. Atsižvelgiant į tai, prašymas laikytinas pagrįstu, todėl tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021-06-23 atsakymą (išvadą) Nr. A133-4059/21(2.4.1.27Mr-AD21) panaikinti.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą užsienyje gimusio pareiškėjų sūnaus gimimą, suteikiant jam vardą (duomenys neskelbtini), pavardę (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.