Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (pareiškėjos) R. K.- B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos R. K.- B. pareiškimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

P. R. K.- B. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama nenustatant A. Ž., mirusio 2014-07-10 dieną, palikimui turto administravimo, teismo nutartimi leisti pareiškėjai 2012-09-04 testamentu (notarinio registro Nr. JK-2054) jai paliktą palikimą priimti pagal pareiškėjos pasirinkto antstolio sudarytą turto apyrašą, palikėjo skolas dengiant tik iš palikimo. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjos R. K.-B. pareiškimą, pareiškimas grąžintas padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą argumentuodamas tuo, jog pareiškėja su analogišku prašymu į teismą kreipiasi jau šeštą kartą, įsiteisėjusiomis teismų nutartimis atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą, todėl teismo manymu prašymas jau yra išspręstas.

Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškimą LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo. Atsisakymas priimti ieškinį šiuo pagrindu reiškia, kad byla yra užbaigta ir tapatūs reikalavimai teisme pakartotinai negali būti nagrinėjami.

P. R. K. – B. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo leidimo išdavimo CPK 579 str. nustatyta tvarka. Bylas dėl teismo leidimų išdavimo ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitas bylas, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, teismas nagrinėja ypatingąja teisena (CPK 442 straipsnio 14 punktas), CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, jeigu CPK nenumato kitos atitinkamų prašymų nagrinėjimo tvarkos (CPK 579 straipsnis). Kai CPK XXXIX skyriaus normos nereglamentuoja, kokie procesiniai veiksmai turi būti atliekami šio skyriaus nustatyta tvarka nagrinėjamoje byloje, ir (arba) nenustato konkretaus procesinio veiksmo atlikimo tvarkos, taikytinos bendrosios ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes reglamentuojančios CPK nuostatos (CPK 443 straipsnis), o CPK 1–300 straipsnių nuostatos taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja CPK XXXIX skyriaus normose, 443 straipsnyje įtvirtintoms taisyklėms (CPK 443 straipsnio 1 dalis), CPK XXXIX skyriaus esmei ir tikslams.

CPK 582 str. 6 d. numato, jog teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo.

Minėta, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą tuo pagrindu, jog teismai įsiteisėjusiomis nutartimis yra išnagrinėję tapatų pareiškėjos pareiškimą ir atsisakę priimti pareiškėjos pareiškimus grąžino juos pareiškėjai. Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą nurodytu pagrindu, kadangi CPK 582 str. 6 d. numato pareiškėjai teisę pakartotinai kreiptis į teismą su pareiškimu dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtino ir toks pareiškimas turi būti nagrinėjamas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo pareiškimų tapatumą vadovaudamasis tik teismų sistemos Liteko duomenimis t.y. teismų priimtomis nutartis, tačiau visiškai neanalizavo ir nevertino ankstesnių ir nagrinėjamo pareiškėjos pareiškimo turinio ir reiškiamų reikalavimų tapatumo. Be to teismai atsisakydami priimti pareiškėjos pareiškimus iš esmės paties pareiškimo net nenagrinėjo t.y. nepasisakė dėl pareiškėjos pareiškimo turinio esmės bei CK 5.55 str. (CK 5.55 1,3,6 d.) nuostatų taikymo, kuriomis ir grindžiamas pareiškėjos pareiškimas. Paminėtina ir tai, jog 2014-09-10, 2014-09-05, 2014-09-01 teismų nutartys, kuriomis atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimus, nurodomos kaip neskundžiamos, nors pagal LR CPK 137 str. nuostatas, tokios nutartys yra skundžiamos atskiruoju skundu. Šių aplinkybių kontekste nepagrįsta išvada, jog teismai įsiteisėjusiomis nutartimis yra išnagrinėję tapačius pareiškėjos pareiškimus.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog teismų nutartimis pareiškėjos pareiškimą buvo atsisakyta priimti tuo pagrindu, jog toks prašymas nenagrinėtinas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, palikimo priėmimo pagal turto apyrašą klausimą įstatymo nustatyta tvarka sprendžia palikimo atsiradimo vietos notaras. Teismai nepagrįstai sprendė, jog toks prašymas nenagrinėtinas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 579 str. aiškiai reglamentuoja, jog Civiliniame kodekse numatytais atvejais prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjami šiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu šis Kodeksas nenumato kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos. CK 5.55 str. numato, jog tais atvejais, kai paveldima individuali (personalinė) įmonė, ūkininko ūkis arba palikėjo skolos gali viršyti palikimo vertę, įpėdinis, priėmęs palikimą, gali kreiptis į palikimo atsiradimo vietos teismą prašydamas paskirti palikimo administratorių arba paskirti palikimo administratorių ir spręsti klausimą dėl varžytynių ar bankroto bylos iškėlimo. Tokiu atveju palikėjo skolos padengiamos tik iš palikimo. Jeigu šiame straipsnyje numatytais atvejais palikimo administravimas nenustatomas arba panaikinamas, tai sudaromas turto apyrašas ir palikėjo skolos padengiamos tik iš palikimo (CK 5.55 str. 6 d.). Dėl šių nuostatų taikymo teismai nagrinėję pareiškėjos pareiškimus nepasisakė ir jų neanalizavo. Kita vertus teismai spręsdami, jog pareiškimai nenagrinėtini CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka turėjo pareiškėjai išaiškinti kokia tvarka jos pareiškimas nagrinėtinas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą pirmosios instancijos teismas turėjo pareiškėjos prašymą nagrinėti iš esmės, o nesant byloje pateiktų įrodymų apie tai kokią paliko dalį pareiškėja yra priėmusi ir ar tikėtina jog palikimas viršys palikėjo skolas , nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjos prašymas jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusiomis teismų nutartimis ir nepagrįstai šiuo pagrindu atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą.

Apeliacinės instancijos teismas siekdamas užtikrinti asmeniui teisę į teisminę gynybą, kad jis galėtų ja realiai pasinaudoti, sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti. Kadangi pareiškimo priėmimo ir tuo pačiu civilinės bylos iškėlimo procesinė stadija yra pirmosios instancijos teismo kompetencija, todėl pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos R. K.-B. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.