Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – Šiaulių AVPK KPT AVEĮTS) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarimo, kuriuo M. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130² straipsnyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 25 parų areštas be transporto priemonės konfiskavimo.

Automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), nutarta grąžinti E. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. pagal ATPK 130² straipsnį nubaustas už tai, kad 2016 m. vasario 1 d. 17.23 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, neturėdamas tam teisės (teisės vairuoti nėra įgijęs). Šį pažeidimą padarė pakartotinai, turėdamas galiojančią nuobaudą už tos pačios rūšies pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių AVPK KPT AVEĮTS apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 130² straipsnyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu.

ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu ATPK straipsniuose, tarp kurių nurodytas ir ATPK 130² straipsnis, numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymą gali būti netaikomas, o ATPK 30¹ straipsnio (mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas) 1 dalies nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2012, 2AT-21-2012, 2AT-31-2013, 2AT-70-788/2015). Tam yra būtina išsiaiškinti, ar šis daiktas (automobilis) buvo valdomas teisėtai, nepažeidžiant paties savininko teisių, t. y. ar su savininko žinia ir sutikimu. Tik tokiu atveju, kai pats savininkas savanoriškai yra perdavęs savo daiktą valdyti kitam asmeniui ar neužtikrino savo turto apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo, ir dėl to šis daiktas panaudojamas pažeidimui padaryti, savininkui pačiam kyla su to daikto praradimu susijusios pasekmės.

Nagrinėjamu atveju konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė nekonfiskuoti E. K. priklausančio automobilio, be to, tokio savo sprendimo tinkamai nemotyvavo, visiškai nepasisakė dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo.

Atkreipiamas dėmesys, kad teismo posėdyje kaip liudytoja apklausiama E. K. nurodė, jog ji ir M. M. draugavo nuo 2015 m. rudens iki 2016 m. sausio-vasario mėnesio, jų santykiai nutrūko, nes jai nepatiko, kad M. M. vartoja alkoholį. Nors E. K. taip pat nurodė, kad ji M. M. prašymu skolindavo automobilį jo draugui, kai ji automobilį paskolino paskutinį kartą, jie su M. M. nebedraugavo, automobilio raktelius ji davė M. M. draugui ir nežinojo, kad automobilį vairuos M. M., tokie jos parodymai vertinami kritiškai, kaip pastarosios siekis išvengti jai priklausančio automobilio konfiskavimo, juo labiau, kad minėtų E. K. parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Kartu pastebėtina, kad asmens, kuriam teigė leidusi naudotis jai priklausančiu automobiliu, E. K. konkrečiai net neįvardijo. Tačiau net ir tuo atveju, jei E. K. būtų skolinusi automobilį ne pačiam M. M., o jo draugui, tai nagrinėjamu atveju taipogi nebūtų pagrindas pripažinti, kad pastaroji su jai priklausančiu daiktu elgėsi taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams. Akivaizdu, kad E. K. ne tik kad nesudarė kliūčių kitiems asmenims naudotis jos automobiliu, bet pati davė automobilio raktelius kitam asmeniui, nebūdama įsitikinusi, kad jai priklausantis daiktas gali būti panaudotas teisės pažeidimui daryti. Teismo vertinimu, E. K. neužtikrino savo turto tinkamo eksploatavimo, ji elgėsi lengvabūdiškai, rizikingai ir neatsakingai. Kadangi E. K. nerealizavo savo, kaip savininkės, teisių ir pareigų visa apimtimi, nesiėmė priemonių tinkamai apsaugoti savo nuosavybę, todėl turi patirti ir neigiamus tokio neatsakingo savo elgesio padarinius – nuosavybės praradimą. Nagrinėjamu atveju taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime yra konstatuota, jog nors nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtą kitiems asmenims, visuomet tam tikru mastu rizikuoja, nes jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika, kadangi savininkas turtą perdavė kitam asmeniui, o šis, darydamas administracinį teisės pažeidimą, jį prarado.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonfiskavo E. K. priklausančio automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (12 b. l.). Dėl to apeliacinis skundas tenkinamas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas keičiamas paliekant M. M. už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą paskirtą nuobaudą – 25 parų areštą ir paskiriant automobilio „Volkswagen Golf“, priklausančio E. K., konfiskavimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarimą pakeisti.

M. M. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, paskirti papildomą administracinę nuobaudą – transporto priemonės „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančios E. K., konfiskavimą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.