- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-13
- Bylos Nr.
- e2S-946-430/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22673-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- K. P.
- Atsakovas
- K. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovei K. R. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir atsakovės K. R. priešieškinį ieškovui K. P. dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo padidinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: nustatyti nepilnamečio sūnaus O. L. P. gyvenamąją vietą su tėvu K. P., nustatyti, kad motina K. P. su vaiku O. L. P. turi teisę matytis kiekvieną savaitgalį, paimant vaiką iš ugdymo įstaigos penktadienį po užsiėmimų ir perduodant ieškovui sekmadienį iki 20.00 val., nustatyti, kad atsakovė K. R. nepilnamečiam vaikui O. L. P. teiks 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio išlaikymą kas mėnesį, iki vaiko pilnametystės, pervedant šiuos pinigus į uzufrukto teisėmis vaiko išlaikymo lėšas valdančios K. P. banko sąskaitą iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 (penkioliktos) dienos.
2. Atsakovė K. R. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš K. P. O. L. P. 330,00 Eur dydžio išlaikymą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuojamomis periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, iki vaiko pilnametystės, pervedant šiuos pinigus į uzufrukto teisėmis vaiko išlaikymo lėšas valdančios K. P. banko sąskaitą iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 (penkioliktos) dienos. Atsakovę paskiriant piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
3. Ieškovas K. P. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikinąją ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku O. L. P. tvarką: 1) lyginėmis mėnesio savaitėmis: antradieniais bei ketvirtadieniais pasiimant vaiką iš namų ar ugdymo įstaigos, laikotarpiu nuo 16 iki 18 valandos bei sekančios dienos rytą, pačiam ieškovui pristatant vaiką į ugdymo įstaigą ar į vaiko gyvenamąją vietą, iki 10 valandos ryto. 2) nelyginėmis mėnesio savaitėmis: pirmadieniais, trečiadieniais, pasiimant vaiką iš namų ar ugdymo įstaigos, laikotarpyje nuo 16 iki 18 valandos bei sekančios dienos rytą, pačiam ieškovui pristatant vaiką į ugdymo įstaigą ar į jo gyvenamąją vietą, iki 10 valandos ryto. 3) nelyginių mėnesio savaitgaliais: pasiimant vaiką penktadienį iš namų ar ugdymo įstaigos nuo 16 iki 18 valandos bei gražinant vaiką to paties savaitgalio sekmadienį į jo gyvenamąją vietą, iki 20 valandos. Prašyme nurodė, kad:
3.1. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2910-930/2019 nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka. Sprendimo priėmimo metu šalys pareiškė, kad ginčų dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi nekilo bei pripažino, jog abu yra vienodai atsakingi už nepilnamečio vaiko priežiūrą ir auklėjimą.
3.2. Pažymėjo, kad vykstant procesui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo, ieškovui su atsakove darosi vis sunkiau susitarti dėl bendravimo su sūnumi laiko bei tvarkos, būtent dėl atsakovės ribojimų.
3.3. Nurodė, kad ieškovo bendravimas su vaiku yra ribojamas, ieškovas negali tinkamai bendrauti su vaiku, pačiam vaikui yra ribojama bendrauti su ieškovu, telefoniniai skambučiai tarp vaiko ir ieškovo kontroliuojami, vaikas verčiamas meluoti, atsakovė dažnai nekelia telefono, teigia, kad vaikas serga, nors ir pačiam ieškovui sudalyvavus vizite pas daktarą, daktaras patvirtina, kad vaikui tik sloga, tačiau ieškovui vis tiek yra draudžiama pasimatyti su vaiku.
Atsiliepimas
3.4. Atsakovė draudžia ieškovui nuvesti vaiką pas daktarus. Teigia, kad atsakovė įvairiais būdais stengiasi riboti ieškovo ir sūnaus bendravimą. Nurodė, kad prieš šį teisminį procesą sūnus pats reiškė norą gyventi su tėčiu, tačiau, kol nėra priimtas galutinis sprendimas, įžvelgiamas akivaizdus atsakovės priešiškumas tam įvykti, siekiama apriboti bendravimą ar galimybę ieškovui matytis ar bendrauti su vaiku. Ieškovas įsitikinęs, kad vaikui tinkamesnės sąlygos būtų su ieškovu.
4. Atsakovė K. R. pateikė atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jį prašė atmesti. Nurodė, kad:
4.1. Bendravimo su vaiku tvarka negali būti savitikslė ar tenkinti tėvo ambicijas, ji neatitinka vaiko interesų, todėl negali būti realiai įgyvendinama ir atsižvelgiant į psichologo išvadą bei vaiko norą gyventi su motina.
4.2. Pažymėjo, kad vaikas su tėvu bendrauja dažniau nei prieš teismo proceso pradžią. Atsakovės rūpestingumo pagalba vaikas visada jaučiasi saugus ir reikalingas būtent pas motiną, arba pas atsakovės mamą. Pamatęs tėvą vaikas sustingsta ir įsitempia.
4.3. Pažymėjo, kad dėl suintensyvėjusio bendravimo su ieškovu vaikas tapo nervingesnis, vaikui prasidėjo naktiniai košmarai, taip pat dėl tėvo nuolatinių skambučių, kurių metu vaiko tėvas siekia išgauti informaciją apie turimus santykius tarp vaiko ir mamos bei kitų giminaičių; siekia išgauti informaciją, ar vaiko buvimo metu yra suaugusieji namuose, iš pokalbio turinio matyti, kad vaikas jaučia įtampą, nepalaiko pokalbio su tėvu, bando išsisukti nuo jam nepriimtinų klausimų, vaikui ypatingai nepatinka, kai ieškovas primygtinai daug kartų prašo paaiškinti, kodėl vaikas nenori važiuoti pas tėvą, tačiau tėvas vėl ir vėl klausdamas sudaro prielaidą vaikui jaustis nepatogiai, pokalbis pasibaigia. Dėl vaiko nenoro bendrauti su tėvu, nuolatinių isterijų važiuojant pas tėvą, naktinių košmarų ir suirzimo po intensyvaus bendravimo su ieškovu atsakovė buvo priversta kreiptis pagalbos į psichologus bei psichiatrus. Atsakovės teigimu, ieškovas yra linkęs elgtis neprognozuotai, iššaukiančiai, linkęs dramatizuoti situaciją, pasižymi pykčio nevaldymu.
4.4. Teigia, kad ieškovas neturi pakankamai žinių apie sūnaus savijautą, sveikatos būklę ir kasdieninę veiklą, kitus poreikius, t. y. ieškovas neturi įgūdžių rūpintis sūnumi. Ieškovo neatsakingas elgesys su vaiku kelia susirūpinimą motinai, vaikas grįžta nuolat per daug aprengtas, sergantis, suirzęs, apsinuodijęs maistu.
4.5. Mano, kad pagal ieškovo prašomas nustatyti bendrąsias bendravimo su vaiku sąlygas vaikui kiekvieną mėnesį mažiausiai po kelis kartus tektų kilnotis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, taigi nebūtų užtikrinama stabili sūnaus gyvenamoji aplinka.
5. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius), pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad:
5.1. Prašoma nustatyti laikinoji bendravimo tvarka galimai neprieštarauja vaiko geriausiems interesams bei galimai būtų tikslinga nustatyti laikinąją bendravimo tvarką, kuri veiktų išimtinai vaiko interesais, atitiktų dabartinę situaciją ir būtų sudarytos sąlygos ieškovui optimaliai ir nuosekliai dalyvauti sūnaus gyvenime.
5.2. Pažymėjo, kad nustatyta laikinoji bendravimo tvarka turi atitikti vaiko geriausius interesus, būti jam priimtina ir turi būti atsižvelgta į nepilnamečio amžių, dienos režimą, jo užimtumą ir kitus vaiko poreikius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 23 d. nutartimi ieškovo K. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir nustatė, kad ieškovas K. P. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi O.L. P. tokia tvarka: 1) ieškovas K. P. bendrauja su sūnumi O. L. P. kiekvienų metų neporinių savaičių penktadienį, pasiimdamas vaiką nuo 16 val. iki 18 val. iš vaiko ugdymo-mokymo vietos arba gyvenamosios vietos ir tos pačios savaitės sekmadienį 19.00 val. pristatydamas vaiką į jo motinos gyvenamąją vietą; 2) ieškovas K. P. bendrauja su sūnumi O. L. P. kiekvienos savaitės antradienį, ketvirtadienį, pasiimdamas vaiką iš vaiko ugdymo-mokymo vietos arba gyvenamosios vietos nuo 16 val. iki 18 val. ir grąžindamas tos pačios dienos 20 val. į jo motinos gyvenamąją vietą; 3) tuo atveju, jei ieškovo bendravimo su vaiku metu vyksta vaiko užsiėmimai, renginiai, šventės ar pan., ieškovas privalo užtikrinti vaiko pasirengimą ir dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose bei šventėse; 4) jei 1 punkte numatytu metu ieškovo K. P. susitikimas su nepilnamečiu sūnumi O. L. P. neįvyko dėl vaiko ligos, vaiko užimtumo, vaiko išvykų ir pan., susitikimo laikas perkeliamas (kompensuojamas) artimiausio savaitgalio metu. Apie aplinkybes, jei jos padarys negalimą aptartos bendravimo tvarkos įgyvendinimą, šalys viena kitą privalo informuoti nedelsiant nuo jų paaiškėjimo; 5) jeigu tėvas šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti sūnaus, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo) informuoti sms žinute arba elektroniniu paštu vaiko motiną, kitą prašymo dalį atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių nepilnamečiam sūnui gyvenant su atsakove, o ieškovui gyvenant skyrium, tarp šalių kilo nesutarimų dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku. Nors atsakovė teigia, kad taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nebūtina, nes vaikas su ieškovu bendrauja net dažniau nei prieš šį teismo procesą, o atsakovė daranti viską, kad ieškovas bendrautų su vaiku, tuo pačiu atsakovė tvirtina, jog ieškovo bendravimas su vaiku turi būti apribotas maksimaliai ir priklausyti išimtinai nuo vaiko valios. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad, siekiant užkirsti kelią tarp šalių galintiems kilti ginčams bei užtikrinti nepertraukiamą ieškovo ir nepilnamečio vaiko tarpusavio ryšio palaikymą, tikslinga nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su vaiku tvarką.
8. Teismas laikė, kad nėra pagrindų nustatyti minimalų ieškovo bendravimą su vaiku, tokių pagrindų nenurodyta ir Tarnybos išvadoje. Dėl atsakovės argumento nurodė, kad ieškovo bendravimas su vaiku turėtų priklausyti išimtinai nuo vaiko valios, teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje tokia nuostata nėra pripažįstama, priešingai, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis pirmiausia vaiko interesais, o ne vien vaiko nuomone. Kita vertus, byloje kartu su išvada dėl ginčo pateikta vaiko nuomonė (2022 m. gruodžio 27 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas), kurioje vaikas nurodo, kad jam patinka važiuoti pas tėvą į svečius ir ten likti su nakvyne, vaikui patinka taip, kaip yra dabar – gyventi su mama, o pas tėvą važiuoti į svečius.
9. Sprendė, kad nei vaiko nuomonėje, nei atsakovės pateiktoje 2023 m. vasario 12 d. teisės psichologijos specialisto išvadoje nėra jokių duomenų apie vaiko principinį nenorą bendrauti su tėvu, pastarojoje vaiko požiūris į bendravimą su tėvu yra prieštaringas, kartais atsirandančio nenoro važiuoti pas tėvą priežasčių vaikas negali paaiškinti, tačiau tai yra abiejų tėvų atsakomybė užtikrinti, kad vaikas nepatirtų spaudimo dėl tarp tėvų kylančių konfliktų ir jam nebūtų perkeliama visa atsakomybė dėl bendravimo su tėvais.
10. Nurodė, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal ieškovo siūlomą laikiną bendravimo tvarką vaikas su abiem tėvais praleistų po lygiai laiko (ieškovo paskaičiavimu, vaikas 14 dienų laikotarpiu su abiem tėvais galės praleisti po 7 dienas), tačiau iš šalių paaiškinimų matyti, kad tokia vaiko bendravimo su ieškovu tvarka anksčiau nebuvo taikoma, vaikas nėra prie jos pripratęs, kaip minėta, vaikas, apibūdindamas bendravimą su tėvu, mini svečiavimąsi pas tėvą (įskaitant nakvynes), todėl, siekiant palaipsniui formuoti intensyvesnį vaiko ir ieškovo bendravimą, įvertinus vaiko amžių (6 metai) bei jo nuomonę, ieškovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka darbo dienomis tikslintina. Atsakovės siūloma bendravimo tvarka yra pernelyg neapibrėžta, iš esmės priklausanti nuo šalių gebėjimo tarpusavyje kooperuotis, todėl, šiuo metu tarp šalių esant konfliktiniams santykiams, būtų neefektyvi ir neužkirstų kelio naujiems ginčams.
11. Teismas ieškovo prašymą dėl laikinos ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo tenkino iš dalies, numatydamas ieškovui galimybę bendrauti su vaiku kas antrą savaitgalį su nakvynėmis ir dalį darbo dienų (be nakvynių). Teismo vertinimu, tokia laikina bendravimo tvarka yra optimali, atitinkanti vaiko amžių, laikinai sureguliuos konfliktinę situaciją, susiklosčiusią tarp vaiko tėvų, ir užtikrins vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais bei tėvo teisę ir pareigą dalyvauti vaiko auklėjime. Bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią suteikiama galimybė abiem tėvams bendrauti su nepilnamečiu vaiku po lygiai laiko, galėtų būti nustatyta tik konstatavus, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitinka vaiko interesus, o tai galėtų būti padaryta tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovas K. P. atskiruoju skundu prašo prijungti naujai teikiamus įrodymus, panaikinti 2023 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir tenkinti ieškovo K. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pilna apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
12.1. Ieškovas nurodo, jog skundžiamoje nutartyje, teismas nenustatė lygių teisių tėvams, tokios bendravimo tvarkos parinkimas nėra viso laiko padalinimas tarp tėvų lygiomis dalimis, o tik laisvo vaiko laiko daugiau ar mažiau padalinimas. Ieškovas augina dar mažametę dukrą, kurią kartu su sutuoktine prižiūri, ja rūpinasi, ugdo, suteikia jai visokeriopą meilę bei rūpestį, ne mažiau nei jo sutuoktinė. Todėl ieškovo interesas taip pačiai rūpintis ir savo sūnumi.
12.2. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad „Atsižvelgdamas į tai, kad pagal ieškovo siūlomą laikiną bendravimo tvarką vaikas su abiem tėvais praleistų po lygiai laiko (ieškovo paskaičiavimu, vaikas 14 dienų laikotarpiu su abiem tėvais galės praleisti po 7 dienas), tačiau iš šalių paaiškinimų matyti, kad tokia vaiko bendravimo su ieškovu tvarka anksčiau nebuvo taikoma, vaikas nėra prie jos pripratęs, kaip minėta, vaikas, apibūdindamas bendravimą su tėvu, mini svečiavimąsi pas tėvą (įskaitant nakvynes), todėl, siekiant palaipsniui formuoti intensyvesnį vaiko ir ieškovo bendravimą, įvertinus vaiko amžių (6 metai) bei jo nuomonę, ieškovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka darbo dienomis tikslintina“ - prieštarauja byloje esantiems faktiniams įrodymams, bei kaip teismas aiškino - šalių nusistovėjusiai tvarkai. Vaikas iki skundžiamos nutarties turėjo galimybę nakvoti pas tėvą darbo dienomis.
12.3. Teismas visiškai neatsižvelgė į vaiko bei kitos ginčo šalies interesus, kurie šiandien yra susiaurinti. Teismas nepagrįstai nustatė tokią sumažintą tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, nes tokia tvarka prieštarauja nusistovėjusiai vaiko ir ieškovo bendravimo tvarkai. Teismas nesivadovavo byloje esančiais įrodymais, kurie patvirtina, kad vaikas nakvodavo pas ieškovą ir darbo dienomis, į tai, kad ieškovas kitą dieną pats nuveždavo vaiką į ugdymo įstaigą. Teismas nesudarė tinkamų sąlygų sėkmingam vaiko raidai bei deramų sąlygų ieškovui ir vaikui būti kartu ir tokiu būdu kurti unikalų tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšį, kas geriausiai atitiks vaiko interesus.
12.4. Pirmosios instancijos teismas ignoravo ieškovo argumentus, kodėl jis prašo nustatyti konkrečią laikiną bendravimo su sūnumi tvarką, ignoravo atsakovės pateiktus duomenis, patvirtinančius, jog sūnus iš tikrųjų būdavo pas ieškovą ir darbo dienomis, nakvodavo. Pirmosios instancijos teismo nesigilinimas ir neįvertinimas tarp ieškovo ir atsakovės esančių įtemptų santykių, nevertindamas, realių faktinių aplinkybių, tarp šalių esančios nerašytinės bendravimo tvarkos - pažeidė pirmiausia vaiko interesus, kurie yra pamatiniai.
12.5. Pabrėžė, jog ieškovas gyvena – (duomenys neskelbtini), atsakovė - (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovo ir atsakovės gyvenamosios vietos yra maždaug 9 kilometrų atstumas. Vien pradėjus keliones iš darželio pas ieškovą ir iš ieškovo pas atsakovę, visą tai suspėjant nuo 16 iki 20 valandos, nevėluojant bei nepradelsiant nė minutės, laiko lieka pora valandų, jau nekalbant apie papildomas vaiko veiklas ar pramogas, neatsižvelgiama į tai, kad vaiką ne visada yra galimybė pasiimti 16 val., kadangi ieškovas yra dirbantis, o ir darželyje būna papildomos veiklos, nuo kurios vaiko tiesiog nesinori atitraukti, todėl teismo prašoma atsižvelgti į nutartyje nustatytą bendravimo tvarkos laiką, ieškovui leidimą su vaiku matytis antradieniais, ketvirtadieniais, laikotarpiu nuo 16 val. iki 20 val. Laiko tarpas yra per mažas, vaiko nepristačius laiku, kitai šaliai sudaroma galimybė tuo remtis procese, argumentuojant, jog ieškovas netinkamai vykdo teismo nutartį bei neatlieka tėvo pareigų ir pan.
12.6. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje pačios atsakovės pateiktus paaiškinimus, kad „vaikas su ieškovu bendrauja net dažniau“, neatsižvelgė į atsakovės byloje pateiktus grafikus (sudarytus jos pačios), iš kurių matyti, jog vaikas ir darbo dienomis, ir po kelias dienas, iki prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nakvodavo pas ieškovą. Ieškovas išskirtinai nenori būti tik „pramogų“ tėčiu, todėl siekia visapusiškai dalyvauti vaiko gyvenime, jį ugdyti lygiomis dalimis, tiek kiek ir atsakovė. Atsakovė yra nesąžininga siekdama apriboti tėvo ir sūnaus bendravimą.
12.7. Ieškovo vertinimu, skundžiama nutartimi teismas padarė žalą ir ją toliau didins, palikdamas galioti tokią laikiną bendravimo tvarką. Iki teismo skundžiamos nutarties, šalys turėjo žodinį susitarimą, jog vaikas pas ieškovą gali nakvoti ir darbo dienomis ir kitą dieną pats nuvežti vaiko į ugdymo įstaigą (atsakovė byloje pati yra pateikusi rašytinį įrodymą, grafiką, o ir vykusio parengiamojo posėdžio metu - neneigė šio fakto, kad sūnaus pas ieškovą nakvodavo ir darbo dienomis), tačiau tokia tvarka nebuvo pastovi, didėjant tarp šalių įtampai, ieškovas niekada nežinodavo kada atsakovė jam vaiką duos, o kada neduos.
12.8. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas pasiimdamas vaiką darbo dieną su nakvyne, kitą dieną nepristatytų į ugdymo įstaigą, ar kitaip padarytų vaikui žalą. Priešingai, ieškovui praleidžiant daugiau laiko su sūnumi, ir kokybiško laiko, kai gali sūnų ir pamigdyti, ir ramiai pavakarieniauti, atlikti užduotėles, skirtas darželiui - stiprina tėvo ir sūnaus ryšį.
12.9. Ieškovas, siekdamas pagrįsti savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių bei siekdamas įrodyti, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir prieštaraujanti vaiko bei tėvo teisėtiems interesams, gavo iš vaiko Lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė vienodai komunikuoja su darželiu, kad vaikas yra geros nuotaikos, kai į darželį atveda vienas ar kitas tėvas. Tai paneigia atsakovės bet kokias dėstomas aplinkybes, kad vaiką ištinka isterijos, kai jam tenka važiuoti pas tėvą. Šie duomenys gauti tik po skundžiamos nutarties. Ieškovo nuomone šiuos duomenis prijungti prie bylos yra būtina, kadangi tai yra rašytinis įrodymas, patvirtinantis ieškovo ir sūnaus bendravimą, tai, kad ieškovas veda sūnų į darželį ir tai yra įprasta sūnaus ir tėvo rutina. Būtinybė pateikti šiuos įrodymus kilo po susipažinimo su skundžiamu sprendimu ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, jog sūnus O. L. P. pas ieškovą nakvodavo ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis.
Atsiliepimas
13. Atsakovė K. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes neproporcingai suvaržys ir pažeis ieškovo ir atsakovės vaiko O. L. P. teises ir teisėtus interesus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.
13.1. Ieškovas pateikė pasiūlymą, jog vaikas tiek su vienu, tiek su kitu iš tėvų galėtų matytis po lygiai, taikant „50 : 50 laiko principą“, į kurį nebuvo atsižvelgta tinkamai. Pagal ieškovo siūlomą vaikas 14 dienų laikotarpiu su abiem tėvais galės praleisti po 7 dienas. Pažymėjo, kad vaikui bendravimo su ieškovu tvarka anksčiau nebuvo taikoma, vaikas nėra prie jos pripratęs, nes bendravo su tėvu dažniausiai savaitgaliais (su nakvynėmis).
13.2. Nurodė, kad vaiko ugdymo įstaiga yra prie motinos gyvenamosios vietos, vaikas ryte gali pamiegoti ilgiau ir motina anksčiau paima vaiką iš ugdymo įstaigos, kai tuo tarpu ieškovas gyvena 9 km atstumu nuo ugdymo įstaigos, vaikas mažiau miegos rytais, kadangi ieškovas visiškai nesilaiko režimo, vaikas neišsimiegojęs rytais ir vakarais bus gabenamas per automobilių kamščius pas ieškovą, taigi vaikas daug laiko praleis kelyje per dieną maždaug apie 1 val. 40 min. vien kelyje. Vaiko nuolatines gyvenamosios vietos aplinkos pakeitimas, pažeis mažamečio interesus ir neužtikrins saugios aplinkos bei pažeis vaiko interesus, nes su tėvu ir nesieja stiprus emocinis ryšys Kai tuo tarpu atsakovės užimtumas darbe sudaro galimybę pristatyti vaiką į ugdymo įstaigą esančią prie pat namų ir iš jos paimti.
13.3. Teigia, kad ieškovo argumentai vaikui sudarytos visos geriausios sąlygos, vaikas turi savo atskirą kambarį nepagrįsti, nes ieškovas nesilaiko rėžimo vėlai vaiką guldo miegoti ryte reikia anksčiau keltis, kad vykti į ugdymo įstaigą per automobilių spūstis, o vaikas mėgsta pamiegoti. Vaikas miega kartu su ieškovu jo sutuoktine ir sese (visi 4) vienoje lovoje, tai nėra higieniška ir normalu, nes turimu kambariu vaikas nesinaudoja, vaikas pas atsakovę grįžta suirzęs, neišsimiegojęs. Ieškovas pykstasi su sutuoktine ir girdint vaikui, nes visi keturi miega vienoje lovoje. Vaikas skundžiasi, kad neišsimiegojo pas tėtį, sako, kad tėtis su Edita pykstasi visą naktį dėl sergančios Augustės priežiūros.
13.4. Sūnaus kiekvienos dienos darbotvarkė yra nusistovėjusi, intensyvi ir suplanuota. Berniukas lanko ugdymo įstaigą, papildomai anglų kalbos ir karate būrelius bei lankosi pas psichologą. Jam reikalinga ramybė ir susikaupimas. Vakare vaikas turi pailsėti ir išsimiegoti.
13.5. Mano, kad ieškovas neturi pakankamai žinių apie sūnaus savijautą, sveikatos būklę, ir kasdieninę veiklą, kitus poreikius, t. y., ieškovas neturi įgūdžių rūpintis sūnumi. Ieškovo neatsakingas elgesys su vaiku kelia susirūpinimą motinai vaikas grįžta nuolat per daug aprengtas, sergantis, suirzęs, apsinuodijęs maistu. Tai irgi rodo jo tinkamų įgūdžių neturėjimą.
13.6. Labiausiai vaiko interesus atitiktų bei sukurtų stabilumą ir aiškumą vaiko laikinas bendravimas su tėvu taip, kaip nustatė teismas. Teismas įvertino visą medžiagą, įskaitant kartu į bylą pateiktus garso įrašus, patvirtinančius, kad ieškovas su vaiku elgiasi netinkamai ir psichologiškai jį traumuoja, kad vaikas prie motinos yra stipriai prisirišęs. Taip pat reikalinga būtų atsižvelgti į tai, kad pas atsakovę yra tinkamesnės sąlygos vaikui augti ir vystytis, nei pas ieškovą. Atsakovės gyvenamojoje vietoje vaikas gyvena nuo gimimo, jis yra pripratęs prie šios aplinkos, name yra visi patogumai, vaiko lova, žaislai, drabužiai.
13.7. Akcentuoja, kad 2023 m. kovo 14 d. ieškovas, nesilaikydamas teismo nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, nusprendė, neinformavęs sūnaus, 2023 m. kovo 14 d. antradienį, pasiimti jį iš vaiko ugdymo-mokymo vietos (16.07 val.). Taip pasielgdamas tėvas pažeidė vaiko teises, panaudojo savo tėvo valdžią prieš vaiką. Išsivežė jį per prievartą. Vaikui šeši metai. Šiuo poelgiu tėvas rodo, kad jam visai nesvarbu vaiko nuomonė. Atsakovė mano, kad tėvas traumuoja vaiką, iškreipia vaiko atsakomybės supratimą. Apie tai jai pranešė nesuderinęs su vaiku, tik pranešė atsakovei SMS žinute patį faktą, gal prieš kelias valandas, o vaiko aplamai neinformavo. Tėvas, išsiveždamas sūnų, įneša nesutarimus, netgi neapykantą. Toks tėvo elgesys kenkia, nes vaikas jaučiasi pažemintas. Ieškovas atvyko į ugdymo įstaigą, tuo metu vaikas rengėsi vakarieniauti, vaikas nežinodamas, kad tėvas atvyks, jam tai buvo staigmena, išsigando ir atsisakė valgyti, nuėjęs į rūbinę verkė. Atsakovė, eidama į darželį pasiimti dukros, sutiko ieškovą vedantį verkiantį vaiką, atsakovei teko raminti vaiką. Kadangi vaikas dėl nežinios buvo stresinėje būklėje ir atsisakė vykti pas tėvą su nakvyne, ieškovas grąžino vaiką, tos pačios dienos 20 val. į jo motinos gyvenamąją vietą.
13.8. Atsakovė tvirtina daranti viską, kad ieškovas bendrautų su vaiku (skatina, įkalbinėja vaiką bendrauti, leidžia vaikui bendrauti su Ieškovu telefonu), tačiau jis pokalbio metu vaiko akivaizdoje elgiasi netinkamai - pokalbio metu netinkamai atsiliepia apie vaiko motiną, vaikui daro psichologinį spaudimą šaukia ant vaiko, kaltina motiną. Iš to matyti, kad tėvas (ar jam girdint šalių pokalbių metu) sąmoningai provokuoja konfliktą, visiškai nepaisydamas to, kad vaikas yra šalia, savo veiksmais ir kalba demonstruoja aiškų priešiškumą atsakovei, manipuliuoja vaiku.
13.9. Atsakovė mano, kad su ieškovu bendravimo su vaiku tvarka ir ieškovo bendravimas su vaiku priklausytų išimtinai nuo vaiko, kuris šiuo metu jau yra beveik 7 metų amžiaus, valios. Ši atsakovės pozicija yra grindžiama specialistų ekspertų išvadomis, kuriose konstatuota, kad vaikas atsisako bendrauti su tėvu vykstant pas jį su nakvyne, daugiau nei per išeigines dienas, todėl kokios nors kitokios tvarkos nustatymas prieštarautų vaiko interesams.
13.10. Teigia, kad ieškovas meluoja, kad iki teismo skundžiamos nutarties, šalys turėjo žodinį susitarimą, jog vaikas pas ieškovą gali nakvoti ir darbo dienomis ir kitą dieną pats nuvežti vaiko į ugdymo įstaigą, nebuvo jokio susitarimo.
13.11. Atsakovė sutinka su teismo nuomone, jog siekiant išvengti ginčų, apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti jam stabilumą ir saugumo jausmą, bylos nagrinėjimo metu yra būtina laikinai, kol įsiteisės teismo sprendimas, sureguliuoti šią situaciją, siekiant kaip galima labiau apsaugoti vaiko emocinę, psichinę ir fizinę būklę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
15. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
16. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis dali, kuria ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo tenkintas iš dalies.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
17. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – ieškovo ir atsakovės susirašinėjimą, kalendorių, kuriame pažymėtas bendravimas su vaiku, žemėlapį, kuriame pažymėtas atstumas tarp šalių gyvenamųjų vietų.
18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).
12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujų įrodymų turiniu, sprendžia, jog teikiami rašytiniai įrodymai yra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių, teikiami įrodymai tiesiogiai susiję su tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka, apelianto pateiktus įrodymus prijungia.
Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo
19. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, o atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo padidinti priteistą išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui. Akcentuotina, kad nutraukiant santuoką šalys detalios bendravimo tvarkos nebuvo aptarę, todėl kilus ginčui kilo poreikis nustatyti skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarką.
20. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies, nustatydamas vaiko ir tėvo bendravimą, pagal kurią tėvo ir vaiko bendravimas vyks kas antra savaitgalį, t. y. kiekvienų metų neporinėmis savaitėmis, nuo penktadienio 16 val. - 18 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 19.00 val., o taip pat kiekvieną savaitę darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais vaiką, pasiimant nuo 16 val. iki 18 val. iki 20 val.
21. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka.
22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
23. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką, sprendžia, jog nustatyta bendravimo tvarka atitinka nepilnamečio vaiko interesus, jų nepažeidžia, bendravimo tvarka nepažeidžia prioritetinio nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principo, o taip pat skyrium gyvenančio tėvo interesų, teisės bendrauti su vaiku, jį aklėti, prižiūrėti, auginti, nesudaro prielaidų silpnėti tėvo ir vaiko ryšiui.
25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, jog teismas nenustatė lygių teisių tėvams, t. y. buvo pažeistas tėvų lygiateisiškumo principas. Pažymėtina, kad pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką tėvas su sūnumi bendraus kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16-18 val. iki sekmadienio 19.00 val., o taip pat kiekvieną savaitę darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16 val. - 18 val. iki 20 val. Įvertinus tai, kad vaikas dienos metu būna ugdymo (švietimo) įstaigoje, kai abu tėvai dirba, todėl vaiko bendravimas su vaiku vyksta tik pasibaigus laikui ugdymo įstaigoje, t. y. vakare. Vaikas yra tik šešerių metų amžiaus, todėl vaiko vystymuisi itin svarbus poilsio ir miego laikas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas laikas, iki kurio vaikas privalo būti grąžintas motinai, šiuo atveju atitinka vaiko interesus, kadangi tokiu būdu bus nesutrikdyta vaiko teisė į poilsį. Įvertinęs tai, kad savaitę sudaro penkios darbo dienos, pirmosios instancijos teismui, nustačius, kad dviejų darbo dienų vakarus ir laiką po ugdymo švietimo įstaigoje vaikas bendrauja su tėvu, šiuo atveju tokia bendravimo tvarka atitinka tiek mažamečio vaiko, tiek apelianto interesus, o taip pat nepažeidžia tėvų lygiateisiškumo principo, kadangi yra užtikrina, jog vaikas su abiems tėvais praleistų panašiai laiko. Apelianto nurodoma aplinkybė dėl atstumo tarp apelianto ir atsakovės gyvenamųjų vietų, o taip pat dėl kelionės trukmės, šiuo atveju nepagrindžia, jog bus pažeisti vaiko interesai. Pažymėtina, kad bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu turi būti patogi ir priimtina vaikui, o ne tėvams.
26. Apeliantas atskirajame skunde įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovės pateiktus įrodymus, iš kurių matyti, kad vaikas darbo dienomis pas apeliantą nakvodavo, o taip pat teigia, jog teismas nesivadovavo byloje esančiais įrodymais, kurie patvirtina, kad vaikas nakvodavo pas ieškovą ir darbo dienomis, į tai, kad ieškovas kitą dieną pats nuveždavo vaiką į ugdymo įstaigą.
27. Apeliacinės teismas pažymi, kad imperatyvios pareigos aprašyti kiekvieną į bylą pateiktą rašytinį įrodymą pirmosios instancijos teismas neturi. Aplinkybė, jog kuris nors šalies dokumentas nėra aprašytas nutartyje, nesudaro pagrindo manyti, jog teismas jo nevertino. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tik laikiną tėvo ir vaiko bendravimo tvarką preliminariai įvertinęs šalių pateikus įrodymus. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi nei galimybės, nei privalo visapusiškai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, nustatyti konkretų ir nekintantį bendravimo su vaiku tvarkos variantą. Tačiau turi pareigą laikinai sureguliuoti ginčo santykius tam, kad nebūtų pažeisti tėvų bei nepilnamečio vaiko interesai, o skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko ryšys nesilpnėtų.
28. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs tiek su apelianto, tiek su atsakovės pateiktais įrodymais dėl vaiko bendravimo su tėvu pažymi, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog vaikas su apeliantu iš esmės gyveno karantino laikotarpiais 2020 m. – 2021 m. metais dėl atsakovės sveikatos sutrikimų bei Vyriausybės taikytų ribojimų. Duomenų, kaip vyko vaiko bendravimas su tėvu 2022 metais nėra pateikta. Iš atsakovės pateikto kalendoriaus nustatyta, kad vaiko bendravimas su tėvu 2023 m. sausio mėnesį vyko pirmą mėnesio sekmadienį, tačiau nėra nurodyta, jog vaikas liko pas apeliantą nakvoti, du savaitgalius nuo penktadienio iki sekmadienio, vieną pirmadienį su nakvyne, vaiką pasiėmus iš namų. 2023 m. vasario mėnesį vaikas bendravo su apeliantu su nakvyne nuo vasario 1 d. (trečiadienio) iki vasario 4 d. (šeštadienio) bei nuo vasario 15 d. (trečiadienio) iki vasario 19 d. (sekmadienio). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos duomenis, pagrindo sutikti, jog yra nusistovėjusi tėvo ir nepilnamečio vaiko tvarka, kai bendravimas vyksta su tėvu ir darbo dienomis neturi, kadangi vaiko su tėvu bendravimas darbo dienomis su nakvyne vyko tik kelis kartus – savaitę prieš apeliantui pateikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (prašymas pateiktas 2023 m. vasario 13 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vos keleto kartų bendravimas su nakvynėmis nėra pakankamas susiformuoti bendravimo tvarkai ir vaikui prie jos priprasti, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo siūloma laikina bendravimo tvarka, kai vaikas su abiem tėvais praleistų po lygiai laiko (ieškovo paskaičiavimu, vaikas 14 dienų laikotarpiu su abiem tėvais galės praleisti po 7 dienas), anksčiau nebuvo taikoma, vaikas nėra prie jos pripratęs.
29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią suteikiama galimybė abiem tėvams bendrauti su nepilnamečiu vaiku po lygiai laiko, galėtų būti nustatyta tik konstatavus, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitinka vaiko interesus, o tai galėtų būti padaryta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl kiekvieno iš tėvų ryšio su nepilnamečiu sūnumi, elgesio, vaiko nuomonė ir pan., bus vertinamos teismui nagrinėjant bylą iš esmės, priimant sprendimą dėl ieškiniu pareikštų šiuo klausimu reikalavimų pagrįstumo. Teismo skundžiama nutartimi nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra laikino pobūdžio ir skirta iki sprendimo byloje priėmimo sureguliuoti skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su sūnumi. Tačiau šalys, tiek apeliantas, tiek atsakovė teismo nustatytos bendravimo tvarkos privalo laikytis. Pažymėtina, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi vykdomojo rašto galią, todėl bet kuriam iš tėvų nesilaikant nustatytos bendravimo tvarkos kitas tėvas turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio nutarties vykdymo. Akcentuotina, kad pasikeitus aplinkybėms, šalys taip pat turi teisę teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
30. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė procesines teises normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.