- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-08-19
- Bylos Nr.
- 1-835-573/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-1-01-33235-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Ročys
- Kaltinamasis
- A. M.
- Civilinis ieškovas
- M. P.
- Advokatai
- Linas Mažonas, Arnoldas Šimaitis
- Kategorijos
- 1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.4.5.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (BK 139 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. P., jo atstovui advokato padėjėjui Arnoldui Šimaičiui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis MB "(duomenys neskelbtini) " direktoriumi, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 139 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. M. 2021 m. rugsėjo 17 d., 11.47 val. (duomenys neskelbtini, žodiniu susitarimu su šio namo savininkais, atlikdamas statybos darbus su ekskavatoriumi „Kubota U36-4“, kuriame nesumontuoti galinio vaizdo veidrodėliai, nestebėjo aplinkos, neįspėjo kitų dirbančių asmenų dėl saugaus atstumo laikymosi, staiga juo pradėjęs važiuoti atbuline eiga, nepažiūrėjo važiavimo kryptimi ir neįsitikino, kad nėra kliūčių, kliudė tuo pačiu adresu darbus atlikusį betono siurblio operatorių M. P., jį parbloškė ir vikšru užvažiavo ant jo kairės kojos, taip padarė jam kairės čiurnos šoninio ir vidinio kulkšnelio lūžimą, taip dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam M. P. sveikatą.
Kaltinamasis A. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą dieną, būdamas susitaręs su E. jo nurodytame sklype vikšriniu ekskavatoriumi, kuris valdomas vairalazdėmis (kad pavažiuoti atgal, reikia dvi svirtis patraukti atgal) gręžė polius kas porą metrų. Jis gręžė polius, o M. užpylinėjo betonu, A. rodė kur gręžti, kiek pilti. Poliai buvo vienoje linijoje. Procesas vyko tokia tvarka – jis išgręžia polių, pasisuka šonu, tada jie užpila polių, pasako jam, kad baigė, pasišalina iš tos vietos ir pasako, kad gali gręžti kitą, jis pavažiuoja į priekį du - tris metrus ir gręžia kitą polių. Išgręžtas polius lieka šone jo arba gale jo. Įvykis įvyko jam bedirbant, kai buvo pasakyta važiuoti gręžti kitą skylę. Gręžė polį, o jie laukė kol jis išgręš skylę. Betonas į anksčiau išgręžtą skylę jau nebuvo pilamas. Visi darbininkai, įskaitant ir M., buvo priekyje jo. Už jo niekas nebedirbo. Žemė buvo nelygi ir jam bepurtant grąžtą, kad nubyrėtų žemės, ekskavatorius susipurtė ir dėl jam nežinomų priežasčių pavažiavo atgal. Staiga išgirdo riksmą ir pažiūrėjęs atgal pamatė gulintį žmogų – M., jo koja buvo po ekskavatoriaus vikšru. Tada pavažiavo į šoną, nuėjo prie M.. Kai purtė grąžtą, nesitikėjo, kad M. bus prie pat, jis niekada nestovėdavo mažu atstumu nuo ekskavatoriaus. Visada įspėdavo kitus darbuotojus, kad elgtųsi atsargiai, kad laikytųsi saugaus atstumo. Ekskavatorius buvo techniškai tvarkingas. Tą žino, nes daug metų dirba su ekskavatoriumi. Techninės apžiūros ekskavatorius neturėjo, taip pat neturėjo galinio vaizdo veidrodėlių, už nugaros yra aklųjų zona. Kas kiek laiko daroma tokio ekskavatoriaus apžiūra, nežino. Nesuprato, kad valdo padidinto pavojaus šaltinį.
Motyvuojamoji dalis
Nepaisant kaltinamojo neprisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis M. P. parodė, kad jis turėjo supilti betoną į kaltinamojo išgręžtas skyles. Prieš pilant betoną, dar reikėjo į skyles sudėti metalines konstrukcijas. Kadangi darbai ėjo į pabaigą, kaltinamasis gręžė paskutines, o jis reguliavo pilamo betono kiekį į skyles. Žarną laikė du darbuotojai, tačiau jie negali pasakyti, kada sustabdyti betono pylimą, jis pats turi matyti, kiek pila. Jo darbas labai sudėtingas, nes dirba su 24 metrų strėle ir jei netyčia krustelsi gali nutrenkti žmogų. Dirbo apie 1,5 metro nuo dirbančio ekskavatoriaus, apsirengęs raudonais rūbais, susikoncentravęs, toje pačioje vietoje apie 15 min., kol kaltinamasis išgręžė tas dvi skyles, ir pajuto, kad guli. Ekskavatorius buvo užvažiavęs išilgai kojos iki kelio ir, jei būtų nesustojęs, kaltinamasis būtų jį pervažiavęs. Kaltinamasis atsidaręs langą ėmė jį kolioti, jis jam atsakė, kad „pasižiūrėk į vėžes kiek esi pavažiavęs prie manęs“. Kaltinamajam nebuvo jokio tikslo važiuoti atgal. Kai jis gręžė paskutinę skylę, gal buvo koks pusantro metro atstumas. Nuo žmonių, laikančių betono pylimo šlangą, buvo apie trijų metrų atstumu ir valdė betono pylimo pultu. Žmonės, laikę šlangą, matė jį, nes dirbo vieni priešais kitus, ir jei būtų matę pavojų, būtų perspėję. Su kaltinamuoju nebuvo jokių kalbų apie darbų saugą, jis neperspėjo, kad būtų matomumo zonoje, jo ir ekskavatoriaus veiksmų niekas nekoordinavo. Žino, kad nuo traktorių, kurie keltų pavojų, turi dirbti saugiu atstumu, instrukcijose, kurias yra pasirašęs, nėra nurodyti atstumai metrais.
Liudytojas A. G. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įvykio dieną dirbo Vičiūnų rajone, gatvės nepamena, atlikinėjo polių betonavimo darbus. Dirbo keturiese. Darbų eiliškumas buvo toks: atvažiuoja ekskavatorius, išgręžia skylę ir važiuoja toliau, jis dirbti betonuotojams netrukdo. Tarp polių yra dviejų metrų atstumas. Į išgręžtą skylę betonuotojai įdeda armatūrą, užpila betoną, užlygina ir eina prie kito poliaus. Jo darbas buvo užpilti betoną ir pasakyti operatoriui kada sustoti. Betonvežio operatorius (nukentėjęs) reguliavo betono padavimą į betonuojamas skyles. Dažniausiai per tą laiką ekskavatorius jau būna išgręžęs kitą skylę. Visą tvarką statybos aikštelėje visi žino. Kai tas incidentas įvyko, jis buvo tualete, į kurį nuėjo kai betonas į skylę buvo pilnai užpiltas, o ekskavatoriaus vairuotojas ruošėsi gręžti kitą skylę už maždaug 2 metrų. Grįždamas iš tualeto išgirdo riksmą ir pamatė, kad ekskavatorius, gręžęs polius, vairuojamas kaltinamojo A., užvažiavęs ant betonvežio operatoriaus. Pradėjus šaukti, kaltinamasis nuvažiavo. Ekskavatoriuje buvo įrengti galiniai veidrodžiai. Prieš atliekant darbus kartais kaltinamasis pasakydavo, kad nestovėtų už jo. Su kaltinamuoju ir po šio įvykio yra dirbę kartu.
Liudytojas K. J. parodė, kad jis dirba betonuotoju įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Tą dieną dirbo su G. prie polių, jis pats atnešdavo armatūrą, kurią įleisdavo į duobę ir ją laikydavo, kol buvo pilamas betonas, o A. G. laikė žarną, kuria buvo pilamas betonas. Kai skylė užsipildydavo betonu, jis išlygindavo betoną, išlyginimas užtrunka 2-3 minutes. Skylę užpylus, A. išėjo į WC, o jis, lygindamas užpiltą betoną, išgirdo riksmą, atsisuko ir pamatė, kad apie 2 metrų atstumu nuo jo nukentėjęs guli ant žemės, o ekskavatorius jau buvo užvažiavęs ant jo kairės kojos iki kelio. Ekskavatorių vairavo kaltinamasis, jis žiūrėjo į kitą pusę nei važiavo. Nukentėjęs tuo metu ruošėsi perstatyti siurblį prie kitos duobės, kuri dar nebuvo išgręžta. Nukentėjusįjį matė stovint pusės metro atstumu nuo ekskavatoriaus, jis ruošėsi važiuoti atgal. Geriau atsiminė įvykius kai davė prodymus policijoje.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinus liudytojo K. J. parodymus 2 t., b. l. 10–11, liudytojas patvirtino juos kaip teisingus.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. J. parodė, kad 2021-09-17 objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko būsimos tvoros betonavimo darbus. Dirbo su A. G., betonvežio operatoriumi ir ekskavatoriaus vairuotoju A., su kuriuo buvo dirbęs ir iki įvykio. Apie 12.00 val. A. G. nuėjo į tualetą. Liko trise. A. ekskavatoriumi gręžė skyles žemėje, jis laikė betonvežio žarną ir visą dėmesį buvo sutelkęs į skylę, į kurią iš betonvežio tuo metu tekėjo betonas, nes turėjo betonvežio operatoriui pasakyti, kada užsipildo skylė (duobė), kad šis pulteliu nutrauktų betono padavimą iš betonvežio. Jis buvo prie pat duobės, į kurią buvo pilamas betonas, o betonvežio operatorius ir ekskavatorius, kuriame sėdėjo A., buvo jam už nugaros. Jie buvo maždaug dviejų ar trijų metrų atstumu nuo jo. Jis jų nestebėjo. Stebėdamas betonu pildomą skylę, sau už nugaros išgirdo klyksmą, pagalbos šūksnį ir iš karto atsisuko į tą pusę, iš kur jis sklido. Maždaug dviejų ar trijų metrų atstumu nuo savęs pamatė betonvežio operatorių, kuris gulėjo ant žemės ant savo dešinio šono, o ant jo kairės kojos blauzdos buvo užvažiavęs ekskavatorius. Jam atsisukus, ekskavatoriuje sėdėjęs A. buvo nusisukęs į priešingą nei buvo betonvežio operatorius pusę, t. y. žiūrėjo nuo jo, o ne į jį. Matė, kaip A. atsisuko į betonvežio operatorių ir sustojo akimirkai, o paskui ekskavatoriumi nuvažiavo į priekį. Ekskavatoriaus variklis veikė, nebuvo užgesęs, nestrigo. Jis važiavo valdomas A., ne savo eiga, nebuvo staigaus šuolio, jokių trikdžių nebuvo, ekskavatorius nebuvo užsikirtęs. Pavažiavęs į priekinį, A. sustabdė ekskavatorių, tačiau iš jo išlipo ne iš karto. Išlipęs iš ekskavatoriaus, A. jiems pasakė, kad jis užvažiavo ant betonvežio operatoriaus, nes jo nematė, nepastebėjo. Matomumas buvo labai aiškus. (2 t., b. l. 10-12).
Liudytojas E. N. parodė, kad tą dieną į jo statomo namo sklypą turėjo atvežti betoną nukentėjusysis, o kaltinamasis turėjo išgręžti skyles jam supilti. Kas ką turi daryti, jis neorganizavo, patys darbininkai sprendė. Įvykio metu buvo namo viduje, paties įvykio nematė. Išėjus į lauką, darbininkai, kurie dėjo metalo karkasus į duobes, pasakė, kad užvažiavo ant kojos siurblio operatoriui. Atėjęs pamatė sėdintį žmogų prie duobės. Darbininkai pasakė po įvykio, kad betono siurblio operatorius buvo atsistojęs gale ekskavatoriaus vikšrų. Ekskavatorius pavažiuodamas atgal užvažiavo ant jo kojos. Apžiūrėjus vietą, kur stovėjo ekskavatorius, susidarė vaizdas, kad nukentėjusysis stovėjo gale vikšrų mažu atstumu. Tai nebuvo penki metrai, nes tenais vietos nebuvo. Kai pamatė nukentėjusįjį, traktorius jau buvo pasitraukęs nuo nukentėjusiojo ir buvo gal metro atstumu nuo nukentėjusiojo.
2021-09-17 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021-09-17 12.20 val. Kauno apskr. VPK užregistruotas pranešimas ROIK 0121000605747, kad adresu (duomenys neskelbtini), trauma darbe, sužalotas M. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., ekskavatorius užvažiavo ant žmogaus kojos, daugybiniai kojos sužalojimai, Greitoji medicinos pagalba (trump. - GMP) veža į Kauno klinikas. Tikslinant įvykio aplinkybes, buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur pasitiko minėtu adresu statomo gyvenamojo namo bendrasavininkas E. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris paaiškino, kad iš A. M. sužinojo, kad jam atbulomis pavažiavus ekskavatoriumi, jis užvažiavo ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo, daugiau įvykio aplinkybių nežino, kadangi pačio įvykio jis nematė. Įvykio vietoje taip pat buvo A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris paaiškino, kad darbo metu jis su kitos įmonės darbuotoju, ruošė pamatą tvorai, A. M. darė poliams skyles, o kitos įmonės darbuotojas į skyles įliejo betoną. A. M. nurodė, kad sėdėjo ekskavatoriuje, pavažiavęs apie 30 cm atbulomis, išgirdo kaip rėkia vyriškis, atsisukęs pamatė, kad šalia ekskavatoriaus, ant žemės, guli kitos įmonės darbuotojas, jis A. M. pasakė, kad A. M. užvažiavo jam ant kojos. Po įvykio A. M. patraukė ekskavatorių į šoną, kad galėtų privažiuoti greitosios pagalbos automobilis, su kuriuo sužeistas darbuotojas, kaip vėliau paaiškėjo - M. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo išvežtas į LSMUL Kauno klinikas. Nuvykus į LSMUL Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, ten buvo rastas M. P., buvo atlikta liudytojo apklausa, kurios metu jis paaiškino, kad įvykio metu dirbo savo darbą, kai staiga pajuto, kad ant jo kojos užvažiavo šalia dirbęs ekskavatorius (1 t., b. l. 11-16).
2021-09-17 apžiūros protokole nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), atlikta įvykio vietos apžiūra, nustatyta, kad įvykio vieta nebuvo apsaugota, ekskavatorius iš įvykio vietos patrauktas, vikšrinio ekskavatoriaus „Kubota U36-4“ kaušas nuleistas ant žemės (1 t., b. l. 17-27).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. 2207/2021(02) nurodyta, kad M. P. konstatuota kairės čiurnos šoninio ir vidinio kulkšnelio lūžimas. Kairės čiurnos šoninio ir vidinio kulkšnelio lūžimas galėjo būti padarytas staigiai pasukus kairę pėdą per čiurnos sąnarį, kliudžius ekskavatoriui. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021-09-17. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Kairės čiurnos šoninio ir vidinio kulkšnelio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. Sužalojimas nebūdingas tyčiniam savęs žalojimuisi, nebūdingas griuvimui (1 t., b. l. 87,89).
Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Kaltinamasis A. M. kaltės nepripažino, nurodydamas, kad nukentėjusiojo sužalojimą lėmė paties nukentėjusio didelis neatsargumas, nes jis stovėjo per arti dirbančio ekskavatoriaus, kuris atgal nevažiavo, o tik pajudėjo purtant grąžtą. Kaltinamojo ir jo gynėjo versiją, kad nukentėjęs pats kaltas dėl savo sužalojimo, nes stovėjo per arti dirbančio ekskavatoriaus, paneigia tiek nukentėjusio, tiek liudytojo K. J. parodymai. Liudytojas K. J. patvirtino, kad ekskavatorius užvažiavo ant nukentėjusiojo, kai nukentėjęs reguliavo pilamo betono kiekį į išgręžtą skylę, kad užvažiavimo metu kaltinamasis ekskavatorių vairavo ir žiūrėjo į priešingą pusę, nei jau gulėjo nukentėjęs, ekskavatoriaus variklis veikė sklandžiai, ekskavatorius važiavo taip pat sklandžiai, be šuolių. Nukentėjęs taip pat nuosekliai tvirtino, kad ekskavatorius ant jo užvažiavo tuomet, kai jis stovėjo vietoje ir buvo susikoncentravęs į pilamo betono kiekio reguliavimą. Iš to seka išvada, kad kaltinamasis, dirbdamas su ekskavatoriumi, nematė nukentėjusiojo ir judėdamas atgal, nestebėjo aplinkos ekskavatoriaus judėjimo kryptimi, kas ir patvirtina didelį kaltinamojo neatsargumą.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. M. visiškai pasitvirtino. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusio, liudytojų parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. 2207/2021(02), kuria patvirtinama, kad šio trauminio įvykio metu M. P. buvo padarytas kairės čiurnos šoninio ir vidinio kulkšnelio lūžimas. Kairės čiurnos šoninio ir vidinio kulkšnelio lūžimas galėjo būti padarytas staigiai pasukus kairę pėdą per čiurnos sąnarį, kliudžius ekskavatoriui. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis A. M. jam inkriminuotą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Jis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).
Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad kaltinamojo A. M. padaryta nusikalstama veika, t. y. kad jis 2021 m. rugsėjo 17 d., 11.47 val. (duomenys neskelbtini), žodiniu susitarimu su šio namo savininkais, atlikdamas statybos darbus su ekskavatoriumi „Kubota U36-4“, kuriame nesumontuoti galinio vaizdo veidrodėliai, nestebėjo aplinkos, neįspėjo kitų dirbančių asmenų dėl saugaus atstumo laikymosi, staiga juo pradėjęs važiuoti atbuline eiga, nepažiūrėjo važiavimo kryptimi ir neįsitikino, kad nėra kliūčių, kliudė tuo pačiu adresu darbus atlikusį betono siurblio operatorių M. P., jį parbloškė ir vikšru užvažiavo ant jo kairės kojos, taip padarė jam kairės čiurnos šoninio ir vidinio kulkšnelio lūžimą, taip dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam M. P. sveikatą, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 139 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.
Dėl bausmės
Skiriant bausmę A. M. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi kaltininkas nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis), kaltės nepripažino, civilinių ieškinių neatlygino. Pagal įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų registrą A. M. neteistas (2 t., b. l. 51), dirbantis, duomenų apie nepakaltinamumą nėra.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Kadangi kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra dirbantis, todėl jam skirtina baudos bausmė. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, į tai, kad privalės atlyginti civilinius ieškinius, baudos dydis nustatytinas ženklai mažesnis nei vidurkis.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusysis M. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 15000 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 3042,82 Eur dėl turtinės žalos atlyginimo, Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 1552,41 Eur civilinį ieškinį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė 2845,94 Eur civilinį ieškinį.
Byloje ištirtais ir nuosprendyje įvertintais įrodymais neabejotinai nustatyta, jog neturtinė žala atsirado dėl neteisėtų nusikalstamų kaltinamojo veiksmų. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, vairuodamas ekskavatorių, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, nebuvo pakankamai atsargus ir apdairus, sukėlė įvykį, kurio metu buvo sužalotas žmogus. Nukentėjęs nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų patyrė skausmą, išgąstį, dideles kančias, negalėjo net į tualetą nueiti, koja buvo ištinusi, naktimis nemiegojo. Iki šiol rytais skauda sąnarį, kojoje įdėtos plokštelės, daug varžtų, čiurna daug platesnė, batai spaudžia, skauda sąnarį, achilą. Prašo priteisti 15000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Pagal teismų praktiką asmeniui, veikiant neatsargiai, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju, todėl esant šiai kaltės formai, neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009).
Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Nagrinėjamoje byloje nustatant nukentėjusiajam atlygintos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad jam neatsargiais kaltinamojo veiksmais buvo padarytas kairės čiurnos šoninio ir vidinio kulkšnelio lūžimas, sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog nukentėjęs patyrė fizinį skausmą, turėjo nepatogumų kasdieniniame gyvenime. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, teismų praktika, teismas daro išvadą, jog nukentėjusio patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimas kompensuoti, neturtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo turi būti priteista 7000 eurų suma.
Nukentėjęs taip pat nurodė, kad jam padaryta iš viso 3042,82 Eur turtinė žala, nes dėl padarytų sužalojimų gydymo išleido 457,49 Eur, pateikė kvitus, patvirtinančius vaistų, medicininių priemonių įsigijimą bei transporto išlaidas, taip pat neteko pajamų – 2599,56 Eur, ši suma susidarė dėl skirtumo dėl gaunamo atlyginimo (876,75 Eur), kurio negavo nedarbingumo laikotarpiu ir „Sodros“ išmokos, kuri buvo mokama nedarbingumo laikotarpiu (443,49 Eur).
Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, kadangi išlaidų, susijusių su gydymu, išlaidos bei atlyginimo ir Sodros išmokų skirtumas pagrįstas dokumentais.
Civilinių ieškovų Kauno teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civiliniai ieškiniai pagrįsti pridėtais dokumentais, todėl tenkintini.
Dėl proceso išlaidų ir kt.
Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje nukentėjusio ar civilinio ieškovo atstovu, paslaugoms apmokėti.
Kadangi šioje byloje nukentėjusiam M. P. advokatas Arnoldas Šimaitis teikė pagalbą savo teisėms tinkamai realizuoti, todėl iš A. M. nukentėjusiam M. P. priteistinos 1320 eurų bylinėjimosi išlaidos už advokato A. Š. atstovavimą šioje baudžiamojoje byloje (3 t., b. l. 91-92, 104-106), pripažįstant šias išlaidas procesinėmis išlaidomis.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 43-45), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę - 80 MGL (4000 (keturių tūkstančių eurų)) dydžio baudą.
Bauda turi būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pasirinktame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui.
Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Nukentėjusio M. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. M. jam priteisti 7000 (septynis tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti, 3042,82 Eur (tris tūkstančius keturiasdešimt du eurus 82 cnt) turtinei žalai atlyginti.
Iš A. M. priteisti nukentėjusiam M. P. 1320 (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt) eurų procesinių išlaidų už advokato paslaugas apmokėti.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. M. 1552,41 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt du eurus 41 cnt) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos į. K. 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, b. k. 73000.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. M. 2845,94 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 94 cnt) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto naudai.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.