- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- e2S-1925-260/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10809-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- R. V., D. L. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Reita“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. V. ir D. L. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atsakovų atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims civilinėje byloje Nr. e2-19286-800/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Reita“ ieškinį atsakovams R. V., D. L. V. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Reita“ 2018 m. birželio 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti solidariai iš atsakovų R. V. ir D. L. V. 2 960 Eur negautas pajamas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė teismo atsakovų atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartimi ieškovės UAB „Reita“, ieškinio reikalavimams užtikrinti, taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo R. V. ir D. L. V. jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtinės teises, esančias pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai – atsakovų pinigines lėšas, bendrai 2 960 Eur sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant atsakovams iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove.
Šalies argumentai
3. Atsakovai R. V. ir D. L. V. 2018 m. liepos 18 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovės UAB „Reita“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Kauno apylinkės teismas pripažino, kad atsakovų teismui pateiktas atskirasis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 3 dalyje keliamų tokiam dokumentui reikalavimų, 2018 m. liepos 19 d. nutartimi nustatė jiems 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos už atskirąjį skundą sumokėti 38 Eur žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi atsakovų R. V. ir D. L. V. atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį atsakovams.
6. Teismas nutartyje nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties nuorašas pareiškėjams įteiktas 2018 m. liepos 30 d. (pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Terminas trūkumams pašalinti baigėsi 2018 m. rugpjūčio 7 d. Atsakovai teismo nustatytu terminu atskirojo skundo trūkumų nepašalino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovai R. V. ir D. L. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
8. Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atsisakė priimti jų atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. vasario 9 d. ir 2018 m. kovo 21 d. sprendimais atsakovai 100 proc. yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikusi ieškovė UAB „Reita“ nurodo, kad ji su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, jog atskirojo skundo argumentai yra sunkiai suprantami ir nelabai aišku kas apskritai skundžiama. Skunde atsakovai nurodo, kad Kauno apylinkės teismas ieškinį dėl nuostolių atlyginimo priėmė nepagrįstai, kadangi Kauno apylinkės teisme jau yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-6382-1041/2018 dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, kuri yra sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-6373-347/2018. Tačiau šios aplinkybės nesudaro jokių kliūčių bylos dėl nuostolių atlyginimo užvedimui. UAB „Reita“ yra ginčo buto savininkė, jos pagrindinė veikla yra nekilnojamojo turto nuoma ir pardavimas, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovai gyvena ginčo bute ieškovė negali realizuoti savo teisės nekilnojamąjį turtą parduoti ar išnuomoti, dėl ko ir buvo pareikštas ieškinys, o Kauno apylinkės teismas pagrįstai jį priėmė. Atsakovai vilkindami procesus piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio, 338 straipsnis).
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovų atskirasis skundas dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepašalinus jo trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas atsakovams.
12. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, ir CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumas siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Žyminio mokesčio paskirtis – padengti teismo atliekamų veiksmų ar išduodamų procesinių dokumentų išlaidas, tokiu būdu perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims. Įstatymas gina abi proceso šalis, todėl žyminis mokestis, be kitų funkcijų, atlieka ir prevencinę funkciją – saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų pareiškimo teisme ar bylinėjimosi vilkinimo.
13. Apeliantai atskirajame skunde teigia, kad žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių jie mokėti neturėjo, kadangi jiems yra teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir jie yra 100 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti skundžiamos nutarties.
14. Tokie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas penkiasdešimties eurų žyminis mokestis (nagrinėjamu atveju 38 Eur (CPK 80 straipsnio 2 ir 7 dalys)). Aptariama teisės norma yra imperatyvi. Atsakovai atskirajame skunde teisingai nurodo, kad asmenys, kuriems Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra suteikta antrinė teisinė pagalba, yra 100 proc. atleidžiami nuo žyminio mokesčio byloje mokėjimo. Tačiau iš byloje atsakovų pateiktų duomenų matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2018 m. vasario 9 d. ((duomenys neskelbtini)) ir 2018 m. kovo 21 d. (Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo patvirtino, jog atsakovams suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėse bylose dėl antstolio veiksmų apskundimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Duomenų, patvirtinančių, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu atsakovams yra paskirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba šioje civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo, atsakovai nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikę. Taigi, konstatuodamas, kad už atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovai turi pateikti įrodymus apie sumokėtą įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartis dėl atskirojo skundo trūkumų pašalinimo atsakovams R. V. ir D. L. V. įteikta 2018 m. liepos 30 d., terminas pašalinti teismo nutartimi nustatytus atskirojo skundo trūkumus pasibaigė 2018 m. rugpjūčio 7 d. atsakovai Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nutartimi nustatytų atskirojo skundo trūkumų nepašalino, t. y. nepateikė teismui duomenų apie sumokėtą 38 Eur žyminį mokestį, įrodymų apie tai, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo jie yra atleisti. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsakovų atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims.
15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, todėl atsakovų atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.